Filmas: "Kita vilties pusė" / "Toivon tuolla puolen"

Sveiki, 

Neseniai per Europą persiritusi pabėgėlių krizė neaplenkė ir šios temos – kinas labai greitai atliepia nūdienos aktualijas ir tą suskubo padaryti pripažintas suomių režisierius Aki Kaurismaki savo filme „Kita vilties pusė“ (suom. Toivon Tuolla Puolen) (2017), kuris neseniai dar ir pelnė „Sidabrinį lokį“ Berlyno kino festivalyje. Po filmo peržiūros norėjau staugti: už ką?!! Tai ne pirmas filmas, kurį žiūriu iš šio režisieriaus repertuaro ir galiu drąsiai teigti, jog tai ne mano režisierius ir nebesvarbu, kokios temos jis besigriebtų, tačiau, kaip supratau sėdėdamas salėje, žiūrovams jis patiko.

Žinoma, subtilus humoras pakankamai perkandamas bet kuriam lietuviui, šiaurietiškas kone negyvas ir dėl to kiek žavus filmas dėl savo rimto, kone robotus primenančių personažų. Tiesą sakant, kai kas filme atrodo modernu, o kai kas lyg iš kokio septinto-aštunto dešimtmečių, derinant laikotarpius, problemas režisierius sukuria hibridinį filmą, kuris mažai ką bendro beturi su realybe, veikiau tai kažkokia pusiau komiksų satyra gyvenimui, kuri, tenka pripažinti, turi savotiško žavesio, tačiau visumoje filmas, kad ir koks beatrodytų žavus, buvo ir nuobodus. Ypač pirmasis pusvalandis: galvojau, ar tikrai nesuklydau atėjęs į šią juostą ir jau norėjau lėkti iš kino salės, tačiau vis švystelėjančios juokingos situacijos privertė susilaikyti. Vėliau filmas „įsivažiavo“ ir nebereikėjo kentėti.

Savotiškas humoras, atpažįstamos bendravimo normos lyg ir žavi, tačiau visumoje man asmeniškai liko kažkas prėska ir neskanu: plakti pabėgėlių ir suomių prastos korumpuotos kultūros užkulisius kaip pabėgėlių oazę, man pasirodė gera idėja, bet viskas pateikta taip neįtikinamai ir šaltai (kai kam, žinoma, tai turėtų pasirodyti kaip pliusas), tačiau man daug abejonių sukėlė ši juosta, kad laikau kol kas silpniausiu filmu, matytu 2017 metų „Kino pavasario“ festivalyje.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 89/100

IMDb: 7.5

Nuoroda į "Kino pavasarį": ČIA

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Valymas" / "Purge" / "Puhdistus"

Sveiki visi, 

Šiandien noriu pristatyti ir pakomentuoti suomių režisieriaus Antti Jokinen filmą „Valymas“ (Purge / Puhdistus) (2012 m.). Na, daugelis tikriausiai žinote, kad filmas yra pastatytas pagal labai išpopuliarėjusio suomių rašytojos Sofi Oksanen romaną „Valymas“, kuris, beje, yra išverstas ir į lietuvių kalbą ir kurį, beje, su dideliu malonumu prieš keletą metų teko sukramtyti. Įdomu tai, kad perskaitęs, pagalvojau, jog išeitų tikrai neprastas filmas iš visos šios medžiagos. Neklydau! Ir išėjo.

Filmas „Valymas“, tiksliai nežinau, ar filmuotas Suomijoje, ar Estijoje, bet iškart patraukė savo artimais ir pažįstamais mums, lietuviams, peizažais. Neįtikėtinai stiprus romanas padovanojo tokį pat neįtikėtinai stiprų scenarijų režisieriui, kuris, mano galva, kuo puikiausiai susitvarkė su romano adaptacija. Kiek leidžia atmintis prisiminti romano įvykius, tai galiu pasakyti, kad ši ekranizacija pasižymi ypatingu kruopštumu, nes nepraleistas nė vienas svarbus ar menkiau svarbus įvykis romane – ypatingai detalu, tikslu ir išreikšta būtent taip, kaip romane. Aišku, 100 procentų nesitikėkite, bet kokius 90 procentų tai tikrai turėtumėte rasti. Nustebino ir puikūs suomių bei estų aktoriai, kurie labai įtikinamai atsidavė šiam filmui ir abejoju, ar geresnį pastatytų už Atlanto gyvenantys režisieriai.

Smagu, kad ši pakankamai sudėtinga istorija neįgriuvo į tiltą ir atsivėrė pakankamai skandinaviško kino filmų dvasia, priminė ir šiuolaikinį estų kiną, kuris man labai patinka. Net nežinau, tikriausiai filmas turėtų būti nemenkas atradimas tiems, kurie apskritai nieko negirdėjo apie šį romaną ir siužetą, tada filmo pateiktas siurprizas turėtų išties nustebinti žiūrovą. Na, ir man, skaičiusiam, filmas vis tiek pasirodė labai vykęs visuose elementuose – vaidyba, scenarijus, režisūra. Taip filmas primena šiek tiek švedų filmą „Blogis“, nes jame pakankamai daug prisodrinta brutalių prievartos ir išnaudojimo scenų, tiesą sakant, braižas ir pateikimas šių filmų yra pakankamai panašūs. 

„Valymas“ – tai daugiasluoksnis, dvilypis pasakojimas, kur sujauktais laikais pasakojama vienos giminės istorija, kuri yra įtakota Estijos komunistų valdžios brutalumu bei šiuolaikinėmis moterų sekso vergijos istorijomis. Praeina pusė amžiaus, skirtingos kartos ir moterys vis dar kenčia tas pačias kančias tik skirtinguose režimuose ir aplinkybėmis. Persipynę likimai nepaliks abejingų žiūrovų, kurie yra ištroškę nebanalių ir stiprių siužetų, nebijo brutalios realybės ir sukrečiančių vaizdų. Tiesiog širdis neleidžia rašyti 9...

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb: 7.2


 

Jūsų Maištinga Siela