Filmas: "Beldimas į trobelę" / "Knock at the Cabin"

 

Sveiki,

Kino režisierių  M. Night Shyamalan galima vadinti tikru siaubo kino klasiku kūrėju. Labai seniai išgarsėjęs filmu „Šeštasis pojūtis“ (1999) režisierius per savo karjerą sukūrė ne vieną pasisekusį siaubo filmo reginį. Nors ne visi jo kino projektai vienodai įdomūs ir patrauklūs, pavyzdžiui, filmas „Senatvė“ (2021) buvo netgi kritikuojamas, tačiau man jis vis tiek daugiau ar mažiau patiko. Naujausias jo darbas vadinasi „Beldimas į trobelę“ (angl. Knock at the Cabin) (2023), kuris pasakoja apie gėjų šeimą, poilsiaujančią su įsivaikinta dukrele vardu Ven miškuose prie ežero.

Netikėtai vieną gražią popietę prie miške žiogus renkančios mergaitės priėjo stambus raumeningas vyras ir ją užkalbino. Netrukus Ven klykdama grįžtą į trobelę ir perspėja abu tėčius apie ateinančius nepažįstamuosius. Erikas ir Endriu iš pradžių nepatiki dukrelės pasakojimu, kol netrukus išgirsta beldimą į trobelę... Tiesą sakant, po to prasideda neblogai apgalvota įkaitų drama, bet keisčiausia tai, jog atėjūnai prisistato kaip ne plėšikai ar kokie maniakai, o paprasti JAV piliečiai, kurie regėję apokalipsines vizijas, o kad žmonija išsigelbėtų nuo virusų, cunamių ir kitų kataklizmų, šios trobelės šeima turi paaukoti savo narį.

Įdomiausia tai, kad filmas iš pradžių pateikiamas kaip fanatikų iškeltas sąlygos absurdas. Netrukus namuose įjungiamas televizorius, kuris paliudija apie prasidėjusią apokalipsę. Endriu skeptikas, jis įsitikinęs, jog ši grupuotė gerai suorganizavo įrašus ir viskas čia surežisuota kaip realybės šou, tačiau Erikas pradeda svyruoti, kai grupuotė pradeda žudyti vieni kitus... Žiūrovui iki pat pabaigos paliekamas kirbantis klausimas: ar čia koks nors perdėtai rimtas pokštas, ar viskas yra tik melas? Režisieriui pavyksta išlaikyti keistą nusikaltėlių jautrumą ir humanizmą, nors patys suvokia, jog gelbėdami pasaulį jų aukos atrodo kaip Abelio ir Kaino istorijos atsikartojimas. Manau, režisierius galėjo ir giliau bei subtiliau ir sudėtingiau panagrinėti vizijų ir pranašysčių poveikį paprastiems žmonėms. Ar lengva įtikėti pasaulio vaduotojo ir aukos atpirkimo misija, kad pasiryžtum netgi paaukoti gyvybę? Kas tas vizijas siuntė? Dievas? Demonas? Ateiviai?

Deja, filmas nedetalizuoja ir pradeda šiurpinti trilerio susišaudymo motyvais ir „nuvažiuoja“ siužetą į pramoginius parodomuosius šou elementus. Nepaisant to, kad dažnas lietuvis vėl dejuos, kad holivudinis kinas nebegali be LGBTQ temos, manding, sumečiau, jog toji norma kine tapo tokia įprasta (nors ir klišinė), kad išvis neerzino. Filmas priminė savo tam tikromis idėjomis ir neskubria keliama įtampa kitą režisieriaus kultinį filmą „Ženklai“ (2002). Abu filmus vienija nedetalizuota apokaliptinė idėja. Ir tikrai, jeigu kas nors panašaus įvyktų pasaulyje, paprastas mažas žmogus be informacinių šaltinių nelabai nutuoktų, kas vyksta pasaulyje.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb: 6.1

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Senatvė" / "Old"

 Sveiki,

 

Dar vienas rudens siaubo filmų derlius, kuris jau nuo pat pradžių lyg ir žada nepamirštamą ir originalų scenarijų, išsiskiriančių iš visų mums siūlomų ir iki tol matytų „siaubekų“. Savaime jaunam ar vidutinio amžiaus žmogui senatvė yra šiaip jau baisus dalykas, nes tai ir ligos, ir kančios, ir vienatvė, ir skurdas (jeigu dar paimsime lietuvišką senatvę). Nenuostabu, kad režisierius M. Night Shyamalan, praeityje sukūręs tokius siaubo hitus kaip „Ženklai“ (2002), „Kaimas“ (2005), „Stiklas“ (2019), imasi iš esmės žmogiškųjų fobijų, susietų su gyvenimo pabaigos baime.

 

Kad gyvenimas yra baigtinis ir jis gali baigtis per vieną dieną, tą galime išvysti naujausiame režisieriaus siaubo paplūdimio šou juostoje „Senatvė“ (angl. Old) (2021), kuriame pasakojama iš pradžių paprasta šeimos turistinė kelionė į Azijos pajūrio kurortą, kur besiskirianti pora vis dar bando „kažką“ išsiaiškinti arba galutinai sudėti taškus ant „i“ dėl savo santuokos. Galiausiai jiems viešbučio gidas parodo atokų kampelį, kur šeima su dar kitais viešbučio gyventojais patenka į mistinę vietą, iš kurios išėjimo nėra, tačiau su kiekviena valanda jie sensta ir netrukus tėvai pradeda pastebėti, kad jų vaikai tapo paaugliais... Saloje kyla sąmyšis, norima iš jos pabėgti, kyla suaugusiųjų „Musių valdovo“ efekto žūtbūtinė kova, ir mes, žiūrovai, stebime visą šį gluminantį, bet siaubo filmuose tokią įprastą išgyvenimo kovą.

 

Gerai. Filmas spalvingas ir saulėtas, beveik primenantis kurortinį trilerį, o režisieriui sendinant pagrindinius aktorius, pavyksta išgauti ir to reto siaubo grožį: kaip gerai, kad tas gyvenimas yra baigtinis ir mus pavedanti atmintis ištrina viską, kas bjauriausia, palikdama tik tauriausius ir maloniausius prisiminimus. Tačiau netikėtas finalas, sumišęs su mokslinės fantastikos elementas netrukus ima ir atskleidžia, kuo ši vieta yra ypatinga, tad pasibaigus filmui, nelieka jokių abejonių, kad jis sukaltas pagal masinio kino žiūrovo poreikius: truputį įtampos, truputį paslapties ir mįslių, o galiausiai viskas atskleidžiama, nepaliekant didelių interpretacinių galimybių. Ar pateisina šis siaubo filmas kino gurmanus? Nemanau. Ar pateisina pramogaujantį žiūrovą? Be jokios abejonės.

 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 55/10

IMDb: 5.7

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Stiklas" / "Glass"

Sveiki,

Prieš kokius trejus metus matytas filmas „Skilimas“ iš tikrųjų padarė gan neblogą įspūdį – gana mažo biudžeto filmas sukėlė nemažą susidomėjimą, kad netrukus buvo nuspręsta sukurti to filmo ankstesniąją dalį. Tiesą sakant, nemačiau visų dalių, kai kurie teigia, kad filmo „Stiklas“ (angl. Glass) (2019) pasakojimas prasideda dar 2000 metais, kai pasirodė filmas „Nepalaužiamasis“ ir priklauso komikso lygio trilogijai apie asmenybės susidvejinimą, gal net nesusidvejinimą, o antgamtinį reiškinį, kai viename kūne gali pasireikšti daugybę asmenybių, tokį vaidmenį sukuria britų aktorius James McAvoy.

Tiesą sakant, prisipažinsiu, kad šioji filmo dalis absoliučiai nuvylė. Jeigu „Skilime“ turėjome visai kitokį mistinį matymą, išvystytą įtaigią trilerio tamsią atmosferą, buvo dėl ko jaudintis, stebėtis originaliu scenarijumi ir netgi iš tikrųjų šiek tiek išsigąsti, tai tęsinyje, galima sakyti, neliko nieko. Visų pirma perėjimas į naują akivaizdžių klišių komikso žanrą buvo ne strategiškas kelias prasibrauti į visuotinį žiūrovą, bet akivaizdi kokybės vardan standartų praradimų nesėkmė.

Jau po 10-15 minučių peržiūros aišku, kad filmas absoliučiai išsikvėpęs, nuėjęs scenarijaus šunkeliais, todėl nepateisina net vidutinio žiūrovo. Pasirinkti karikatūriniai „X-menus“ atitinkantys personažai, kuriamos naujo fantastinio super didvyrių pasaulio ribos ir – tą gana retai pagalvoju – būčiau geriau nematęs, kaip išties intriguojantis „Skilimas“ iš esmės pavirsta stiklo šuke.

Erzino veikėjų personažai, komikso lygio psichologiniai paaiškinimai per žmonių-personažų veikėjų traumas, kurios kartojasi iš filmo į filmą, o veikėjų blogiukų elgesys tiesiog absurdiškai nykus, neįdomus, neišvystytas ir viskas tiek banaliai supaprastinta, kad filmas gali tekėti kaip dar vienas įprastas šventinio filmo programos per TV fonas prie baliaus stalo ir nelabai kas į jį spoksos, nes kur kas labiau dėmesį masins svečių pokalbiai. Išties, šis filmas nuviliantis ir nežinau, koks eliksyras privers mane pažiūrėti, jeigu pasirodys, dar vieną dalį... Čia kaip nepabaigiau kažkada „Absoliutaus blogio“ epopėjos, taip ir šioji dalis liks su nutraukta bambagysle.

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šeštasis pojūtis" / "The Sixth Sense"

Sveiki, 

Pasiilgau gerų mistinių filmų, bet kadangi šiuo metu nieko gero neradau, tad nusprendžiau pasilepinti šešiems „Oskarams“ nominuotą mistinę dramą „Šeštasis pojūtis“ (angl. The Sixth Sense) (1999), kuris pasakoja apie ypatingą berniuko gebėjimą regėti vaiduoklius, todėl jis kenčia panikos priepuolius, kai tik susiduria su ypatingo likimo mirusiaisiais. Tiesą sakant, šį filmą teko matyti vaikystėje, todėl tokio efekto, kokį galima patirti jį žiūrint pirmą kartą, jau nebeteko patirti.

Iš esmės filmas gerai išsilaikęs ir jį kuo puikiausiai galima žiūrėti ir žiūrėti. Nors anuomet istorija buvo absoliučiai apgaulinga ir nenuspėjama, tačiau žiūrint dabar viskas daugiau ar mažiau akivaizdu ir tokia pasakojimo kompozicija jau neapgausi užkietėjusių kino maniakų. Panašiu pamatu nufilmuotas ir vienas mano mylimiausių siaubo filmų „Kiti“, kai viskas sudėliojama atvirkštinėmis pasakojimo naratyvinėmis proporcijomis. Iš esmės filmas atmosferinis ir retkarčiais perteikta su tokia bauginama įtampa, kurios kartais pasigendu įprastiniuose siaubo filmuose. Pagrindinė vaidmenį sukuria jau kadaise iš kino industrijos išnykęs talentingasis Haley Joel Osment, kuris buvo nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias aktorius – tai tikrai įsimintinas vaiko vaidmuo kine, kaip, beje, ir kiti tuo metu sukurti šio aktoriaus vaidmenys. Bruce Willis, Toni Collette taip pat blyksteli įtaigioje ir romioje mistinėje istorijoje perteikdami savas istorijas.

Filmas jau tampantis klasika, manau, daug kam patiks dėl vaiduokliškosios ir mistinis istorijos dalies, tačiau filmas užgriebia ir auklėjimo, ir vienišos motinos sunkumus, vaiko susidorojimą su traumomis, kas iš esmės filmą paverčia tvarkingai supresuotu pasakojimu be didesnės skubos ir nuolatinio lėkimo, kas būdinga dešimto dešimtmečio populiariajam kinui.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Skilimas" / "Split"

Sveiki, 

Kaip aš pasiilgau paskutiniu metu gero komercinio amerikietiško trilerio! Po Kino pavasario tiesiog šito nesupratau, tačiau kai pažiūrėjau trilerį „Skilimas“ (angl. Split) (2016), likau maloniai praleidęs laiką. Apie asmenybės susidvejinimą filmą sukurta daugybė filmų, dažniausiai jie būna geri, pradedant šiuolaikiniais filmais ir baigiant A. Hičkoko „Psichu“. Pati patologija žavi kaip kūrybinė žaismė, nes galima sukurti be proto įdomias ir sudėtingas siužetines linijas.

Kuo įdomus „Skilimas“? Žinoma, siužetu, kuris balansuoja ties mokslu grįstu pasakojimu, „įvelkant“ viską į trilerio žanrą. Tačiau šiame filme nemažai ir mistifikuojančios fantastikos apie žmogaus ypatingą smegenų veiklą ir antžmogio kūrimą. Šios dermės ir logiškai pamatuoti žanrai suteikia kartu ir savotišką šaradą ir psichologinio trilerio įtampą, štai dėl ko aš taip mėgstu šį žanrą. Pagrindinį vaidmenį sukūrė James McAvoy, kuris pasirodė išties puikiai, tačiau nepasakyčiau, kad po jo pasirodymo filme „Purvas“ jo universalus būvimas kažkuo nustebino. Paskutiniu metu esu susižavėjęs aktore Anya Taylor-Joy, kuri pritrenkiančiai pasirodė mistiniame filme „Ragana“, šis kino projektas tiesiog sustiprino šios jaunos aktorės pozicijas.

Iš esmės filmas turėtų patikti tiek gurmanams, tiek pramoginio žanro žiūrėtojams. Tiesiog filmas teikia nemenko emocinio pasitenkinimo, tačiau smagu, kad scenarijus ir medžiagos užpildymas, kad ir kažkiek klasikinis, bet vis tiek leidžia patirti truputį nenuspėjamą nuotykį. Vienas geresnių trilerių, matytų šiais metais.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 62/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela