Filmas: "Superherojai" / "Supereroi"

 Sveiki,

 

Italų režisierius Paolo Genovese lietuvių tikriausiai vienas mėgstamiausių. Prieš pandeminį laikotarpį Kino pavasaryje rodytas jo filmas „Tobuli melagiai“ (2016) tapo tikru hitu. Tiesa, šį filmą sėkmė lydėjo visame pasaulyje, kad net nemažai kur buvo sukurtos kitų šalių ekranizacijos. Nepasakyčiau, kad buvau didelis „Tobulų melagių“ gerbėjas, nors filmas žaismingas, pagrįstas manipuliacijų santykiais, bet visgi šiek tiek kičinis. Nepaisant to, vis tiek nusprendžiau pasižiūrėti dar vieną režisieriaus darbą pavadinimu „Superherojai“ (ital. Supereroi) (2021).

 

Istorija pasakoja apie du įsimylėjėlius, kurie lietingą vakarą užmezga žaismingus santykius. Ji – įsipareigojimo vengianti pavyduolė ir karikatūrų piešėja, o jis – įsipareigojęs fizikas, kuris pameta dėl jos galvą. Nuo pat filmo pradžios literatūriškai manieringai perteikiama susipažinimo istorija, tad aišku, jog filmas gros pagal romantinio kino nateles su šiokiu tokiu šarmingu pakylėtu juokeliu. Po to filmas sukapotas ir sumaltas į „kiaulienos faršą“, nes visą likusį laiką maišomi dešimties metų poros santykių įvykiai, kai jie skiriasi, pykstasi, keliauja, mylisi, daro karjerą, serga, gydosi ir režisierius stengiasi lengvais itališkais potėpiais perteikti gyvenimo dienų tėkmę ieškodamas paradoksalių situacijų santykių pradžioje, viduryje ir pabaigoje, kad galėtų perteikti šiek tiek pakitusių veikėjų psichologiją.

 

Nedetalizuosiu šio filmo siužetinių vingių, nes jie tipiški savo romantinio kino kanonais. Visgi filmas spalvingas, žavi aktorių perteikta charizma, perdėtas teatrališkumas, tam tikras dirbtinumas, sakyčiau, šiam filmui pritinka. Kaip ir „Tobuli melagiai“, taip ir „Superherojai“ neša šiek tiek į komercinio kino pusę, tačiau išlaiko ir režisieriaus savitą balansavimą tarp amerikietiškų romantinių komedijų ir savo matymo. Ne kartą žiūrėdamas pagalvojau, kad jeigu filmą ekranizuotų amerikiečiai, jis būtų kur kas tuštesnis, gal net visai sugadintas, priklauso nuo užsakovo ir režisieriaus sąveikos su savo vizija. Taigi visgi atsitraukus nuo šio filmo, kurio pabaiga išties graži, bet, tarkime, kad romantiniam kinui pernelyg šabloniška – vienas iš veikėjų suserga nepagydoma liga ir kardinaliai perstumdo likusio gyvenimo laiko prioritetus ir viskas išeina daugmaž kaip kokioje „Užrašų knygutėje“ (2004).

 

Visgi analizuojant pačius poros santykius, nesutarimus dėl šeimos institucijos kūrimo (moteris bijo įsipareigoti, vyras nori tvirtos šeimos su vaikais), akivaizdu, kad visoje šioje istorijoje užčiuopiamos ir šiuolaikinės kartos problemos. Žmonės nenori įsipareigoti, nes bijo atsakomybės, geriausia retsykiais susitikinėti, kad nepradingtų aistra. Pavydas – būtinas reikalas pakurstyti aistringam seksui, o bendri namai, skalbiniai ir šaldytuvas – tai jau baisiau nei baisu, jau nešneku apie tai, kad kartais poros penkmetį planuoja ne vaiko susilaukti, o ginčijasi, kokį šunį įsigyti. Žiūrint senesnius filmus, atrodo, kad kurti santykius buvo paprasčiau, nes juos įrėmindavo socialinė atsakomybė, o dabar tai tiesiog pernelyg nuobodu, arba reikia, kaip šiai porai, kokių nors sukrečiančių išgyvenimų, kurie leistų iš naujo įvertinti santykių perspektyvą. Filmas ir masėms, ir šiek tiek gurmanams, visumoje tikrai neblogas.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 6.7 

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tobuli melagiai" / "Perfetti sconosciuti"

Sveiki, 

Kas mane pažįsta, tas žino, kad su komedijos žanru „nedraugauju“ ir užuot rinkęsis komediją, jau geriau nueisiu į sentimentalią dramą, bet tiek uždegančiai gerų atsiliepimų girdėjau apie italų filmą „Tobuli melagiai“ (ital. Perfetti Sconosciuti) (2016), kad praleisti negalėjau. Ir išties, salė kvatojo ir retkarčiais pritrūkdavo oro. Komedijos ir lieka komedijomis, jas labai mėgsta mūsų rūškanieji lietuviai, todėl ir šįkart „Kino pavasario“ salė buvo pilna, nes visi tikėjosi prisikvatori, pasikrauti ir išeiti į dienos šviesą vėlei surūgę ir nelaimingi...

Kalbant apie filmą, vis galvojau ir ieškojau analogiškų situacijų su lietuviškomis komedijomis, kurios tokios lėkštos ir nuobodžios, kad primena anekdotų kratinius ir, tiesą sakant, jau seniai nebežiūriu lietuviškų komedijų. Visgi žiūrėdamas šią itališką juostą vieną lyg ir prisiminiau, kaip susirenka kelios šeimos švęsti Kalėdų ir vis svarsčiau, kodėl lietuviams nepavyko, o italams pavyko, nors turėjo praktiškai panašią terpę: uždarą būtą, porelėmis susiskirsčiusius veikėjus, mažą biudžetą... Tiesiog prasti scenarijai, kurie netaiko į įdomesnį kiną, nes visi tikisi „Dzin“ ir kitų TV komedijos laidų žanro juokelių. 

„Tobuli melagiai“ – tai žaidybinė juosta, porelės renkasi tarsi į vaidybinį realybės šou, kurios paskirtis tarsi psichoterapinė analizė, kurioje dingsta ribos tarp vaidybos ir realių vingių, jų tikriausiai nė patys žiūrovai visų iki galo neatspėtų, pažiūrėję filmą tik kartelį. Visgi kai kurie dalykai filme pernelyg šabloniški ir nuvalkioti, kaip antai simbolinis Mėnulio užtemimas, kuris įrėmina jausenas ir konfliktines situacijas, suėjimai į balkonus, tokie teatrališki štampai nebeskanūs, bet visumoje skani išlieka pati italų kultūra, virtuvė, aplinka, netikėtos žaidybinės situacijos ir tas faktas, kad tai ne Holivudas, o itališka komedija. Tiesą sakant, kol kas šiemet geriausia išgryninta komedija, kokią mačiau šiais metais.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 7.7

Nuoroda į „Kino pavasarį“:ČIA

Jūsų Maištinga Siela