Filmas: "Kaimo mokytojas" / "Venkovský ucitel" / "The Country Teacher"

Sveiki, kino mėgėjai,

Kažkada čekų kinas buvo itin garsus, bet ir šiomis dienomis jų kinas dar nemiręs, tą įrodo į LGBT „Kitoks kinas“ festivalį atplaukęs jų filmas „Kaimo mokytojas“ (The Country Teacher) (2008), kuris „Skalvijoje“ susirinkusius žiūrovus nustebino savo kaimiška atmosfera, kurioje aistros verda ne mažiau nei kokioje nors „Santa Barbaroje“.

„Kaimo mokytojas“ – tai pasakojimas apie nuolat nuo savo tapatybės bėgantį mokytoją, kuris visada meta įpusėtus darbus ir bėga ne tiek nuo darboviečių, kiek pats nuo savęs, kol galiausiai atkeliauja į atokų kaimą ir ima mokytojauti vietinėje mokyklėlėje, bet netrukus čia jis susiduria su moterimi, kuri jį įsimyli, o jis įsimyli jos mokyklinio amžiaus sūnų, kuriam padeda mokytis... Situacija tampa kurioziška, tačiau ganėtinai sudėtinga. Užgniaužti jausmai, slepiama tapatybė mokytojui tampa nepakeliama ir jis neatlaikęs spaudimo galiausiai palūžta ir padaro lemtingą klaidą, kuri jam kainuoja didžiulį sąžinės graužatį. Kaip išpirkti kaltę, kai šaukštai jau po pietų?

Nors filmas turi dramą, tačiau jį žiūrėti labai lengva, kadangi jame netrūksta lengvos kaimiškos, paprastai ūkiškos pasaulėjautos, komiškų situacijų. Daugelis aikčiojo, kai tiesiogiai buvo demonstruojama, kaip karvė atvesdina veršiuką, bet nėra ko baimintis, tokių vaizdų kine nedaug, o gyvybės stebuklas ir gyvenimo vertinimas eina išvien su naujos gyvybės atsiradimu, - o kaip ta gyvybė turės gyventi tokiame pasaulyje? Sudėtingų ir retkarčiais komiškų situacijų raizgalynė ir europietiško kino pamatas neleis nuobodžiauti, nors filmas beveik dviejų valandų, tačiau neprailgo nė viena scena. Subtilus humoras ir sudėtingos situacijos suderintos, parinkti nenutašyti aktoriai t.y. ne kokie gražuoliai, o būtent natūralios aplinkos žmonės, kurie su pasaulio įvairove susiduria sunkiai, tačiau tas susidūrimas neišvengiamas...

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Miestas, kaimas, upė" / "Stand, Land, Fluss" / "Harvest"

Sveiki, kino mėgėjai,

LGBT filmų „Kitoks kinas“ festivalyje taip pat teko pamatyti vokiečių dramą, pastatytą vengrų kilmės režisieriaus Benjamin Cantu „Miestas, kaimas, upė“ (Standt Land Fluss) (2011). Na, tai pakankamai „lietuviška“ drama, kadangi mes visi esame pratę (bent jau dagelis) prie lietuviškos gamtos ir žemės ūkio, esame daugiau ar mažiau su tuo susidūrę. Gal netipinė terpė vystytis homoseksualiems santykiams yra ūkis, esame pratę regėti miesto aplinką, kai pasakojama apie šiuos dalykus. Režisierius tikriausiai nesuklydo pasirinkdamas ne intelektualius vunderkindus, o paprastus, į žemės ūkio mokyklą įstojusius jaunuolius, kurie nelabai žino, ko nori iš gyveno ir bando gyventi tik šia diena ir tvertis darbą. 

Būtent tokioje aplinkoje susitinka du jaunuoliai, kurie nežino, kas jie tokie ir kartu bando pasislėpti savo tylėjimuose, vaikydami mintis apie merginas ir įsigilindami į darbą, kuris nelabai jiems gal ir tinka bei patinka. Užsimezgusi vyrukų draugystė netrunka greitai peraugti į aistrą, tačiau ji tokia vienkryptė ir vienadienė, visai kaip upė, ir nežinia, kuria linkme ji patrauks. 

Pirmoji filmo pusė pernelyg koncentruota į išore t.y. ūkio darbus, todėl perdėm monotoniška ir, rodos, iki užuomazgos mums eiti ir eiti. Iš esmės įdomiausios buvo tos minutės, kol personažai vienas kitą palies, pralauždami savo tabu lukštą, o visa kita, kaip ir galėjome numanyti, vystėsi pakankamai melodramatiškai ir nuspėjamai. 

Nepasakyčiau, kad filmas stiprus, tačiau jis neša idėją ir žinią, turi ką papasakoti t.y. tikriausiai jo stiprioji pusė, o žvelgiant į meninę pusę, filmas skurdokas, riboto biudžeto, neturintis didelės perspektyvos, o jame vaizduojami santykiai jau yra ne kartą analizuoti ir vis kitaip perteikti kine, tačiau kaip šviečiamasis kinas ir žvilgsnis į LGBT pasaulį, jo socialinius sluoksnius ir įvairovę gali kai kam pažadinti visai kitokį požiūrį į gyvenimą, tačiau dažniausiai tokie žmonės tokio kino, deja, nežiūri.

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ji tarė bum: Fifth Column istorija" / "She Said Boom: The Story of Fifth Column"

Sveiki, kino mėgėjai,

„Ji tarė bum: Fifth Column istorija“ (She said boom: The Story of Fifth Column) (2012) – tai kanadiečių dokumentinis apie Toronto merginų grupę „Fifth Column“, kurios egzistavo du dešimtmečius ir turėjo didelės įtakos tiek politikai, tiek kultūrai, tiek gėjų ir lesbiečių gyvenimams. Šią juostą taip pat galėjote išvysti LGBT „Kitoks kinas“ festivalyje Vilniuje, „Skalvijoje“. Na, paskutiniuoju metu ne itin draugauju su dokumentika, bet iš salės nenorėjau pabėgti, todėl teko pasižiūrėti.

Iš dalies įdomu buvo stebėti apie tai, kas taip toli nuo Lietuvos ir kas buvo totaliai nepažinu – iki tol apie šias merginas (dabar jau moteris) nebuvau nieko girdėjęs. Punkrok‘ą dainavusios moterys dalijosi prisiminimais ir apie savo keistą judėjimą. Įdomiausia buvo tai, kad jos nė kiek netroško populiarumo ir pripažinimo, ko siekė kitos grupės, todėl apie jas mes tiek mažai žinome ir girdėjome. Be to, kad buvo įdomu susipažinti su jų gyvenimais, kultūrine evoliucija bei pasinerti į muzikos istorijos lopinėlį, manding, filmas, kaip kūrinys pasirodė gan silpnokas. Jis liko televizinio pažintinio lygio, kur moterys tiesiog dalijasi savo prisiminimais, nuotraukomis, muzika, nuomone. 

Manau, filmas patiks maištininkas, tiems, kurie domisi meno ir muzikos evoliucija ir istorija bei gėjų ir lesbiečių proveržiais į pasaulį. Man asmeniškai visi ši sukramtyta informacija pasirodė ne itin įdomi ir patraukli.

Mano įvertinimas: 5/10

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Aistrų labirintas" / "Laberinto de pasiones"

Sveiki, kino mėgėjai,

Oi, kiek man dar daug liko nematytų pačių pirmųjų Almodovaro filmų! Vienas iš tokių buvo vienas pirmųjų jo ilgametražių filmų „Aistrų labirintas“ (Laberinto de Pasiones) (1982), kurį teko pamatyti LGBT tema „Kitoks kinas“ festivalyje, prieš tai išklausyti valandos trukmės paskaitą apie Almodovaro įtaką Ispanijai ir Ispanijos istorijos įtaką Almodovaro kinui. „Aistrų labirintas“ yra bene tas vienas geriausių egzempliorių, kurie iliustruoja po diktatoriaus Franko išlaisvėjusios Ispanijos seksualinė revoliuciją, kuri prisodrinta karnavališkos ir iš koto verčiančios erotikos – transeksualai, gėjai, nimfomanės ir nemažai fetišistinių niuansų, kurie suėjo į sodrų ir tuo metu tikrai Ispanijos kino industriją šokiravusią kino juostą. Susipažinkite, tąkart Almodovaro atėjo į kiną ir ne šiaip sau, o kad ilgus dešimtmečius kurtų savitą kiną ir skleistų visai kitokį požiūrį į šią meno šaką.

„Aistrų labirinto“ siužetas pilnas erotikos, net veikėjų vardai pvz. Seksilija duoda aliuziją į užslopintus impulsus, kurie šiame filme taip išlaisvėja, kad net veržiasi per kraštus sraunia upe. Visgi Almodovaro pirmą savo intensyvios kūrybos dešimtmetį duoda peno komedijos žanrui. Taip, tai tikrų tikriausia komedija, kuri savo raiška, scenarijumi perspjauna daugelį amerikietiškų komedijų, - mano šis sakinys jau tampa atsiliepimuose-raportuose tikru štampu, bet, dievaži, negaliu kitaip išsireikšti. 

Ispaniško humoro pliūpsnis, devinto dešimtmečio pradžios jausenos ir visu dešimtmečių į Ispaniją pavėlavusi dėl santvarkos seksualinė revoliucija. Filmas šokiruoja nuo pirmųjų kadrų, jis pilnas kičo ir falšyvumo, sintetikos ir dirbtinumo, tačiau genialiai sudėliota į lentynas ir viskas surėdyta taip, kad nepalieka abejingo žiūrovų. Salė tiesiog kvatojosi, kai budėtoja iš filmo nespėjo į tualetą ir apsikakojo vietoje, o tėvo seksualiniai santykiai su dukra bei orgijose nuobodžiaujanti nimfomanė, vaikystėje patyrusi traumą, tėra tik karnavališko kino objektai, rimtos, sakyčiau, draminės temos paverstos komiškais įkaitais. Farso filme tiek daug ir jis toks kontrastiškas su mūsų realybe, kad tiesiog neįmanoma nesižavėti antitezėmis, kurias deklaruoja ši Almodovaro juosta. Filme sutinkame ir jaunutėlį Antonio Banderesą, kuris suvaidina išlavintos uoslės homoseksualą. Po šios juostos jis dar ne kartą dirbs su Almodovaru ir bus vienas iš šio ispanų genijaus didžiausių atradimų ispanų kino industrijoje.

Rekomenduoju eksperimentinio kino gerbėjams, kurie nebijo provokuojančio kino, kuris žaidžia su medžiaga ir futuristiškai, atvirai koketuoja. Man patiko.

Mano įvertinimas: 8.5/10

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Babelis" / "Babel"

Sveiki, kino mėgėjai,

Pirmą kartą „Babelį“ (Babel) (2006) pamačiau prieš gal penkerius metus ir padarė neišdildomą įspūdį. Apskritai manau, kad tai vienas geriausių Alejandro Gonzalez Inarritu darbų, kuris turi ne tik sudėtingą pasakojimo mechanizmą, bet ir plačią užprogramuotą ir į filmą integruotą Babelio bokšto mintį – žmonės susiskaldę tarp savęs, pasistatę tarp savęs kultūrines, emocines, kalbos ir kitus civilizacinius barjerus. Nors filmas chaosinis, kaip ir visi šio režisieriaus darbai, bet taip taikliai aprėpti „pasaulinio tinklo“ idėją, jog esame vieni su kitais susieti, nesvarbu, ar gyveni Kinijoje ar Meksikoje, JAV ar Irake, manau, visgi gali ne kiekvienas.

Ypatingai stiprus siužetas, idėja leido ir talentinga režisieriaus ranka bei užmačios leido sukurti išties nemenką šedevrą, kurį turi pamatyti kiekvienas save gerbiantis kinomanas. Na, nereikia jau sakyti, kad režisierius turi ypatingą ir savitą stilių, geba perteikti idėjas, kad ir kur jos besisuktų – Meksikoje (Meilė – tai kalė), Amerikoje (21 gramas) ar Ispanijoje (Biutiful). 

Filme pasirodo fantastiški aktoriai, - o ar gali būti kitaip? Brad Pitt ir Cate Blanchett, G. G. Bernal‘is – vien jau jų pavardės ką pasako. Na, ir tiesiog nežinau, ką ir bepridurti, kai filmas išties puikus ir vertas laiko ir pastangų, susikaupimo ir apmąstymų, kas mes, žmonės, esame iš tikrųjų, jei žmogiškumą mes užspaudžiame ir vadovaujamės įstatymais, stereotipais, prietarais, laisvai galime ištremtį moterį iš šalies, kuri dirbo čia 16 metų, sušaudyti vaikus, nes kilo terorizmo baimė. Kaip visada režisierius klausia, - kokia yra žmogaus laimės ir gyvenimo kaina? Atsakymo vienareikšmiško nėra, yra tik vaizdai, kurie kalba už viską, o šie vaizdai sukrečia, ypatingai tuos, kurie visai patogiai ir monotoniškai sukasi magistralėje „darbas – namai“. Tai vienas iš tų filmų, kuris praplečia ne tik suvokimą apie kino galimybės kalbėti apie nūdienos pasaulį, bet ir praplečia holistinius regą ir pojūčius. Stipriai, kaip ir visi režisieriaus filmai, socialiai angažuotas, tačiau vienareikšmiškai jautrus ir teisingas kinas. Besąlygiškai rekomenduoju visiems.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela