Filmas: "Vaiduoklių medžiotojai" / "Ghostbusters"

Sveiki,

Nieko neįpareigojantis  linksmas filmas „Vaiduoklių medžiotojai“ (angl. Ghostbusters) (2016) susižiūrėjo itin linksmai ir efektingai. Tokius filmus lengva žiūrėti su įvairiomis kompanijomis, nereikia peštis dėl rimto kino, nereikia jo ir brukti, todėl „Vaiduoklių medžiotojai“ gali tapti visai linksma pramoga.

1984 metais pasirodžiusi kino juosta su vyrukais tuo pačiu pavadinimu jau laikoma kino klasika, o apie tai, kad bus sukurta analogiška šios klasikos versija su moterimis aktorėmis pagrindinėse rolėse jau sklandė nebe pirmus metus. Britų režisierius Paul Feig, sukūręs tokius hitus kaip „Sunokusios pamergės“ ir „Ji – šnipė“ toliau tęsia savo gerų komedijų maratoną – jis rekonstruoja kokį nors jau seniai „įsiėdusį“ žanrą ir paverčia ji tikra juoko bomba. Iš tikrųjų tai vienas iš nedaugelių komercinės komedijos režisierių, kuris iš tiesų geba mane prajuokinti. 

Kalbant apie „Vaiduoklių medžiotojus“, reiktų paminėti, kad režisierius vėl pasikvietė savo filmų žvaigždes – neprilygstamoji paskutiniais metais komedijos meistrė Melissa McCarthy ir Kristen Wiig, kurios iš esmės ir dominuoja šioje juostoje. Taip pat švysteli aktorius Bill Murray iš 1984 metų versijos, ir viskas atrodo čia moderniau, juokingiau nei ankstesnėje versijoje, tačiau filmas nepranoko ankstesnės versijos, o P. Feig filmų kontekste, bent jau man, filmas pasirodė vienas silpnesnių darbų. Tiesą sakant, taip nutiko dėl sudėtingos temos, nes reikėjo išlaikyti senosios versijos kino proporcijas ir kartu atseikėti pakankamai humoro. Taip, filme esama nemažai juokelių ir netgi taikliai sukonstruotų juokingų scenų, tačiau žiūrint neapleidžia jausmas, kad režisierius galėjo ir geriau. Nepaisant to, filmas vis vien labai linksmas ir pakankamai vykęs, nesvarbu, ką taukštų kaimynas iš trečio aukšto apie naujuosius „Vaiduoklių medžiotojus“.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 5.4

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Billie Myers "Should I Call You Jesus"

Sveiki,

Senos geros dainos vis sugrįžta. Nesvarbu, kaip praeityje Arūnas Valinskas su savo projektais buvo jas atmuštravęs. Viena tokių dainų yra menkai Lietuvoje kam žinomos britų pop roko atlikėjos Billie Myers (g. 1971), kuri savo karjerą pradėjo dešimtame dešimtmetyje. Iš esmės jos debiutinė daina 1997 metais pavadinimu „Kiss the Rain“ tapo tikru hitu ir dabar, kai kas išgirdęs šią dainą, lengvai atpažįsta, tačiau pačios atlikėjos negali įvardyti, kaip negali įvardyti ir pop roko dainos „Should I call you Jesus“ (liet. Turėčiau tave pasikviesti / tau paskambinti, Jėzau), kurią prieš dešimt metų lietuviškai įdainavo A. Valinsko „Kelias į žvaigždes“ finalininkė Vilija Matačiūnaitė. Tuokart daina vadinosi „Spjaudau ir gaudau“...

Tiesą sakant, Lietuvoje tai buvo tikras hitas, o originaliąją B. Myers dainos versiją težinojo vos keli tautiečiai. Šiandien dainos klausausi važiuodamas į darbą ir apmąstau tiek Vilijos, tiek šios dainos versiją ir kažkaip laiko atotrūkis visaip kitaip subrandino šį iš pažiūros lengvą kūrinį. Gal daina neaplenkė „Kiss the Rain“, tačiau pasirodžiusi 2000 metais buvo sulaukusi tam tikro klausytojų dėmesio. Šiandien atlikėja vis trumpam su karjeros pertrūkiais grįžta į muzikinę sceną, tačiau rimtesnių populiarių hitų daugiau nebeišleidžia.

Pasiklausykime:

Jūsų Maištinga Siela

Skandinavijos rašytojai: Astrid Lindgren "Broliai Liūtaširdžiai", Lene Kaaberbol "Dina, Gėdytojos duktė", Selma Lagerliof "Stebuklingosios Nilso kelionės", Fridrik Erlingsson "Benjaminas Balandis"

Sveiki,

Pridedu kelis gautus mokyklos stendui skirtus "skaidres", parengtas pagal "Šok" vadovėlį "Rito Rato Ratuto" – 6 klasei iš skyrelio "Skandinavijos uolynais", kuris plačiau supažindina su šių kraštų rašytojais ir vaikų literatūra.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Sapnų demonai" / "Before I Wake"

Sveiki,

Filmas „Sapnų demonai“ (angl. Before I Wake) (2016) buvo jau pristatytas didžiuosiuose Lietuvos kino teatruose ir sulaukė gana neblogų atsiliepimų iš kino lankytojų, todėl negalėjau praleisti progos pasižiūrėti. Dabar galvoju, kad mano mėgstamas siaubo žanras pamažu gali tapti nevilties nusivylimo dykuma, nes iš nemažai žadėto „Sapnų demono“ liko viso laba prėska vaizduotė.

Filmas abejonių sukėlė jau nuo pat pirmųjų kadrų – šaltas, bejausmis ir manieringas filmas, kuris absoliučiai nesujaudina. Tėvai netekę savo pirmagimio bando kompensuoti įsivaikinimu, tačiau filme viskas pernelyg šaltai pateikta, kad atrodo, jog ne tik žiūrovas nieko nejaučia, bet praktiškai ir filmo veikėjai atrodo įrėminti į kažin kokį estetinį rėmą. Nors filmas ir fantastinis, ir siaubo, tačiau nenatūralumas spinduliuoja kaip Černobylis – niekas praktiškai neįtikina, režisierius fokusuoja ryškų pirmą planą, bando sužadinti žiūrovo emocijas aktorių virptelėjimais, tačiau pernelyg didelės pauzės, ištęstas momentalumas, kuris jau matytas ir tikrai nepasiteisinęs dalykas kituose tokio tipažo filmuose, ne tik kad nepadėjo, bet ir pakenkė visam filmui. 

Visoje šioje atbaidančioje istorijoje, kuri neįtikina ir atgraso yra nebent lašas neblogos idėjos – draugių monstras ir ypatingo vaiko galia sapnus paversti realybe, tačiau prasta realizacija, sugadino ir aktorių darbą, ir scenas paverta minkštai virtu kiaušiniu, pernelyg minkštu, todėl filmas, mano nuomone, nevertas Jūsų sugaišto laiko.

Mano įvertinimas: 3/10

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela