Filmas: "Meilės punčas" / "The Love Punch"

Sveiki,

Amerikietiška komedija su pritrenkiamai talentinga britų aktore Emma Thompson „Meilės punčas“ (angl. The Love Punch) (2013), bet pats filmas toli gražu nėra pritrenkiantis filmas. Iš pažiūros atpažįstamas vienas prastesnių holivudinių komedijos braižų, papasakota istorija nekelia didelių sentimentų ir jausmų, nors kai kurios anekdotinės situacijos ir privers nusikvatoti, tačiau visumoje filmas ganėtinai plokščias ir lėkštas.

Pradėkime nuo to, kad Džemso Bondo berniukas Pierce Brosnan atrodo kaip sustabarėjusi teksasietiško sukirpimo šaknis, negyvas ir absoliučiai netalentingas. Ką daro E. Thompson, sunku pasakyti, nors ir žavi ir charizmatiška, tačiau lėkštumo prislėgtame filme atrodo šiek tiek senstelėjusi ir įsprausta į perdėtos komikės rėmus. Visumoje filmas kaip koks meilės kurortinis romanas, kuriame dalyvauja sena sutuoktinių pora, kadais išsiskyrusi, tačiau per nuotykius vėl ir vėl prisimenanti savo aistringą prigimtį. Visa filmo „filosofija“ ta, kad meilė ir nuotykiai, priartėjus prie pensijinio amžiaus gali atrodyti kur kas saldesni ir juokingesni, nei jaunystės metuose, jeigu tik tu neprarandi noro džiaugtis gyvenimu – tokių filmų, deja, esu matęs ne vieną ir ne du, tad jau tik prasidėjus, žinojau, kuo visa tai baigsis.

Brilianto vagystė, noras išsaugoti savo pensiją ir bendras išsiskyrusiosios poros tikslas jau pamirštamas, rodos, nuo pirmųjų akimirkų, nes kur kas smagiau visa tai planuoti ir organizuoti, nei gauti iš tikrųjų. Nors situacijos nuotaikingos, bet tiesmukos ir neoriginalios, nors aktoriai žinomi, bet jie rėmuose, nors filmo siužetas dinamiškas, tačiau realiai nuspėjamas ir klaikiai atpažįstamas, kad atrodo, jog filmą tiesiog užsakė, nes reikėjo užkimšti kažkuo kino pasiūlos repertuarą pagal jau lengvai atpažįstamą repertuarą. Taigi, tiek žinių.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 44/100

IMDb:5.7

Jūsų Maištinga Siela

Švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė apie savo švietimo reformų vizijas (memai)

Sveiki,

Niekada neišsiblaivanti Jurgita Petrauskienė nuo savo apsėdimų ir vizijų, kurias prikiša kone kiekvienoje kalboje, o ministerijoje žodis linksniuojamas jau ir daugiskaitos forma, visgi kyla natūralus klausimas, iš kur ir kokias vizijas šioji supermenė gauna. Iš kosmoso? Iš Putino? Ar tiesiog susapnuoja? Belieka ir mums užsiimti vizijomis ir spėlioti, kokias vizijas regi Jurgita Petrauskienė.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Valerianas ir tūkstančio planetų miestas" / "Valerian and The City of A Thousand Planets"

Sveiki, kino žiūrovai,

Senasis gerasis prancūzų režisierius Luc Besson grįžo prie savo kultinio „Penktojo elemento“ manieros ir sukūrė panašų mokslinės fantastikos veiksmo nuotykį „Valerianas ir tūkstančio planetų miestas“ (angl. Valerian and City of A Thousand Planets) (2017). Šįkart garsią ukrainiečių manekenę keičia šių dienų mega modelis Cara Delevingne, tačiau kai kurie ateivių modeliai vis dar išlikę iš prieš dvidešimt metų pateiktame „Penktajame elemente“.

Pasakojimas be galo spalvingas, žaižaruojantis, žadinantis ir plečiantis vaizduotę. Pirmosios dešimt pirmųjų minučių filmas savo kompiuterine grafika sukelia geresnio civilizacinio modelio tolimojoje planetoje pajautą. Tačiau idilišką gyvenimą sugriauna kosminiai karai, į kuriuos įsivėlusi netobula žmonių rasė... Iš esmės toliau filmas siužetiškai tampa standartiniu pasakojimu, kuris prisodrintas veiksmo, šaudynių, trupučiu flirto, trupučiu banaliai patiktų vertybinių aspektų ir kaip jau įprasta, filmas kiek dėl to nuvilia, nes nuspėjimas. Nuotaiką bežiūrint skaidrina stebuklingas pasaulis, kuris iš esmės įtikina ir tik dėl jo ir verta žiūrėti šį spalvingą ateities vizijos reginį. Kiti aspektai tiesiog be atmosferos ir grafikos menkai veikia ir čia nori nenori imi lyginti su D. Cameron‘o „Įsikūnijimu“, kuriame jau buvo sukurti kai kurie sprendimai ir efektai, kuriuos L. Besson panaudojo šiame pasakojime, pavyzdžiui, karingos rasės įsiveržimas į taikios ir aukštesnės kultūros planetą su aiškia naikinimo taktika.

Visgi filmas sunkiai veiktų, jeigu jame nebūtų to ryškaus dualumo – blogis prieš gėrį, karas prieš taiką, išnaudojimas prieš laisvę ir kt. Čia kaip kompiuteriniame žaidime, jau nuo pat pradžių žinai, kurioje pusėje stovi, kas turi nugalėti ir dėl to filmas toks... Kaip ir kiti prabangūs filmai, kurie siūlo ne provokaciją, bet pramoginį reginį be menkiausios sumaišties. Kitą vertus, filmas truputį dvelkia kaip užsakymu specialiai pateikti masėms, bet juk toks kinas formuoja mūsų įsitikinimus apie ateitį ir kontaktus su nežemiškos kilmės būtybėmis. Nepaisant vienplanio ir siauro prasmių lauko, filmas kaip smagi pramoga veikia ir nesigailiu žiūrėjęs į tą puikią aukštesnės, nekerštingos civilizacijos egzistavimo (kodėl tai negalėtume būti mes?) galimybę. Tiesa, visgi Milla Yovovich „Penktajame elemente“ ir kituose filmuose atrodo kur kas geresnė aktorė už Carą, tai akivaizdžiai matosi, kai jaunajai aktorei tiesiog nepavyksta atsipalaiduoti ir būti kitokia tam tikrose situacijos, todėl veidelyje matosi įtampa, susikaustymas ir pastangos.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb:6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Patobulinimas" / "Upgrade"

Sveiki,

Kad ir kaip mėgčiau mokslinės fantastikos filmus, manau, kad jų ne tiek daug ir žiūriu. Labiausiai nuvilia tie nepriklausomo kino filmai, kurie laikosi keleta siužetinių vingių, kurie atrodo itin originalūs, tačiau veiksmo užpildymo galimybės palieka itin šabloniškos. Iš esmės filmas „Patobulinimas“ (angl. Upgrade) (2018) yra vienas iš tų tamsių mokslinės fantastikos filmų, kurie turi „Matricai“ būdingos mokslinės fantastikos dinamikos, tačiau tenka pripažinti, kad filmas labiau veikia kaip keršto veiksmo filmas nei fantazija lepinantis žiūrovą reginys.

Visų pirma labiausiai kliūva štampai ir erzelis, kad didžiausia šio iš esmės neblogai grafiškai sukalto filmo siužetiniai sprendimai. Dėmesio centre – sportiškai atrodantis aktorius, kuris netenka merginos ir po traumos žūtbūt stengiasi atkeršyti už jos mirtį... Camon! Tai daugiau nei šablonas, tai tiesiog kas antras (ir daugiau) veiksmo filmo pagrindas – keršyti, užuot plėsti fantastikos filmo galimybes ir atrasti naujų įtampos raiškos būdų. Dabar atrodo, kad pateiktis lyg ir nepriklausomo filmo, bet turiniu jis praktiškai niekuo nesiskiria nuo, tarkime, „Absoliutus blogis“. Kerštas, išdavystė, numanomi keli pabaigos variantai. Kažkas forumuose karštai ginčijosi, kad filmas absoliučiai nenuspėjamas, aš visgi pasilikčiau prie to, kad jis absoliučiai nuspėjamas. Pabaiga emociškai nepaveikia, nes ji pernelyg „tvarkinga“, nepaliekanti naujų apmąstymų nei apie žmonijos ateitį, nei apie technologijas.

Gal viena didesnių filmo problemų yra noras derinti pramoginį reginį su mokslinės fantastikos galimybėmis – tiesa, tai nepasitvirtino, nors filmas ir gavo nemažai pagyrų tiek iš kritikų, tiek iš žiūrovų. Galiu nebent sutikti, kad per visą filmą blykstelėjo keletas tikrai originalių fantastikos elementų, kurie leido išsprūsti: velnias, tikrai čia gerai sugalvota! Kaip antai „tarakoninio“ implanto kaip dirbtinio intelekto pavyzdys. Tačiau visumoje tai tik nauja dirbtinio intelekto forma, bet turinys filmo gi niekuo nesiskiria nuo, pavyzdžiui, apie filmus su robotais, kurie kelia maištą prieš savo kūrėjus. Taigi, „Patobulinimas“ eilinis veiksmo filmas, nepateikiantis provokacijos.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb:7.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Absolventas" / "The Graduate"

Sveiki,

Režisierius Mike Nochols (1931-2014) per savo karjerą sukūrė ne vieną gerą filmą, vienas įsimintiniausių, mano galva, visgi yra jo debiutas „Kas bijo Virdžinijos Vulf?“ (1966). Jo serialas „Angelai Amerikoje“ – mažytis televizinis serialas šedevras. Patiko jo filmas ir „Arčiau“ (2004), tad nė nedvejodamas pasirinkau žiūrėti jo antrąjį ilgametražinį filmą „Absolventas“ (angl. The Graduate) (1967). Režisierius pelnė „Oskarą“ kaip geriausias režisierius ir dar šešias nominacijas.

Filmas apie savimi ir pasauliu abejojantį absolventą, kuris užmezga romaną su mamos drauge tikriausiai nieko iš pažiūros ir nenustebintų, tačiau filme puikiai veikia laikmečio estetika, dėl ko jis filmas tampa dar ir senojo gerojo Holivudo parodomoji analize. Ir iš tikrųjų tuokart kine tiek daug rūkyta, tiek daug gerta, tiek daug tuometinės prabangos... Nepalioviau tuo stebėtis. Visgi filme labiau veikia techniniai dalykai, pagrindinio veikėjo psichologija, jo eksperimentas, meilės nuotykiai, tačiau siužetiškai filmas blankokas. Mažai mane jaudino pagrindinio veikėjo kančia, nors vyresnės moters vilionės, tokios drąsios ir buvo įdomios, tačiau, na, apie ką tas filmas? Pabaiga – pabėgimas iš vestuvių, atleiskite, priminė meilės serialo siužetinį sprendimą.

Jeigu ir turiu prikaištų siužetui, tai daug ką išsprendžia tuokart jaunojo Dustin Hoffmano vaidyba, gal jo kuriamas veikėjas ir yra kiek dirbtinai infantilus, o jo filmo pradžioje vaizduojamas sutrikimas ir nepatyrimas flirtuojant kiek perspaustas ir pernelyg komiškai perteiktas, bet nuo to kažkodėl žiūrėti filmą neliūdna. Visgi visumoje filmas tarp pramogos ir estetiškumo pusiausvyros. Man kur kas labiau patiko režisieriaus „Kas bijo Virdžinijos Vulf?“. Šis, nors ir geras, tačiau, bent man asmeniškai, nesuteikė rezonanso, ką aš turėčiau patirti ir pasiimti iš šio filmo, todėl labiau jis toks momentinis filmas, kurį žiūri tol, kol rodo, tačiau apmąstymams nelabai yra medžiagos. Visgi tai Holivudas.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IMDb:8.0

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Rod Stewart - "Sailing" [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Netyčia išgirdau šią dainą ir nutariau pasidalyti su Jumis. Tikriausiai vyresnės kartos klausytojai tikrai žinos atlikėją Rod Stewart ir jo pasaulinio lygio hitą „Sailing“. Tai viena iš vizitinių atlikėjų kortelių, kuri „ištraukiama“ per kiekvieną koncertą. Daina „Sailing“, kaip jau dažnai būna su hitais, yra antrinė versija. Pirmą kartą daina pasirodė 1971 metais ir ją įrašė grupė „Sutherland Brothers“. Jų versija netapo tokia populiari, kokia tapo Rod Stewart versija, pasirodžiusi 1975 metais. Šioji daina pilna melancholiškos filosofijos, paprasti, bet ne prasti žodžiai tikriausiai daugelį paveikia savo egzistencine pajauta.

Rod‘o versija pasiekė pirmąsias klausomiausios dainos pozicijas tiek Britanijoje, tiek JAV, kur viršūnėje išbuvo ne vieną savaitę. Pasiklausykime šios dainos abiejų versijų:

Rod Stewart versija:

Sutherland Bros. Band versija:

Žodžiai / Lyrics

"Sailing"
(originally by The Sutherland Brothers)

I am sailing
I am sailing
Home again
'Cross the sea
I am sailing
Stormy waters
To be near you
To be free

I am flying
I am flying
Like a bird
'Cross the sky
I am flying
Passing high clouds
To be with you
To be free

Can you hear me, can you hear me
Through the dark night, far away
I am dying, forever crying
To be with you, who can say

Can you hear me, can you hear me
Through the dark night far away
I am dying, forever crying
To be with you, who can say

We are sailing, we are sailing
Home again
'Cross the sea
We are sailing
Stormy waters
To be near you
To be free

Oh Lord, to be near you, to be free
Oh Lord, to be near you, to be free
Oh Lord, to be near you, to be free
Oh Lord

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Years & Years - "Palo Santo" [Red Limited Edition Vinyl, 2LP] (2018)

Informacija apie albumą Years & Years - "Palo Santo" [Red Limited Edition Vinyl, 2LP] (2018)