Vinilinė plokštelė: David Guetta – Hey Mama ft. Nicki Minaj, Bebe Rexha, Afrojack [Single Vinyl, LP] (2015)

Informacija apie albumą: David Guetta – Hey Mama ft. Nicki Minaj, Bebe Rexha, Afrojack [Single VVinyl, LP] (2015)

Vinilinė plokštelė: Kylie Minogue – Shocked [Single Vinyl, LP] (1991)

 
Informacija apie albumą:  Kylie Minogue –  Shocked [Single Vinyl, LP] (1991)

Kibir Tele Vibir serialai: Vandenyno mergaitė, Džinai iš Australijos, Bimblio kibirėlis, Padangių šokėjai ir kt.

Sveiki,

Tiems, kuriems per 30 metų, tikriausiai prisimena laukinį gariūnmečio dešimtmetį (1991–2000). Tuo metu neturėjome daug pramogų, o didžiausias mums, vaikams, nuotykis būdavo iš vaizduotės kylantys kiemo žaidimai. Nepaisant to, jau buvo pradėtas kurti vaikų pramoginis turinys t. y. įvairūs vaikų žurnalai, konkursai, loterijos ir pramoginis TV turinys. Dar labai gerai pamenu tą visą priešinternetinę epochą, kai suaugusieji gąsdindavo, jog vaikai pernelyg daug žiūri televizorių, nes jie nieko nebepatirs, o regėjimas nueis šuniui ant uodegos, o geriau skaitytų knygas...

Gal tuomet ir atsirado toji LNK vaikais skirta legendinė laida „Kibi Tele Vibir“, kurią vedė tuomet int mėgiamas ir dažnai per televiziją rodomas laidų vedėjas Kastytis Stumbrys, tačiau vaikai jį tiesiog vadino Vaiduokliu. Šią laidą rodydavo tik savaitgalio dienomis apie pirmą valandą ir ji trukdavo apie valandą. Dažniausiai Vaiduoklis paskaitydavo vaikų laiškus, parodydavo į Lapės studiją susiųstus piešinius, paskelbdavo kokį nors konkursą ir burtu keliu ištraukdavo kokio vaiko piešinį ir tatai tokia buvo pramoga. Studija įrengta kaip vaiduoklio kambarys senoje pilyje, pristatomi tuo metu nauji žaislai ir t. t. Po Vaiduoklio kalbos buvo rodomi paprastai du serialai vaikams. Vienas animacinis filmukas, o kitas koks nors vaikams ir paaugliams skirtas vaidybinis serialas. Galiu ir klysti, bet man atrodo, kad po to „Kibir Tele Vibir“ iškėlė į BTV, o LNK laidą pakeitė „Keistuolių teatro“ vaikams kuriama laida su „Buvo diedas, buvo boba“, sraige Olaiva ir kitais sukurtais jų personažais, bet formatas išliko ganėtinai panašus į „Kibir Tele Vibir“.

Ką aš prisimenu iš tų savaitgalių, kai dėl pultelio tekdavo pakriokti prieš senelius tuo pačiu metu nusprendusius pažiūrėti „Sveikinimų koncertą“ per kitą kanalą?

Vandenyno mergaitė (angl. Ocean Girl)

Australų serialas jaunimui „Vandenyno mergaitė“ tikriausiai labiausiai įsimintinas (bent man) dėl tos paslaptingos muzikos intro serialo pradžioje. Istorija pasakoja apie paslaptingoje saloje gyvenančią atsiskyrėlę mergaitę Neri, kuri gali nardyti jūromis ir po vandeniu išbūti neregėtai daug laiko. Tai tarsi undinėlė, kuri jaučia jūrą ir geba susikalbėti su tuose vandenyse plaukiojančiu banginiu. Netikėtai su Neri susidraugauja ir OCRA korporacijos, kuri tyrinėja vandenynų dugnus, tėvų vaikais ir jie leidžiasi į pavojingus žygius. Galiausiai apie mergaitės gebėjimus sužino priešinga organizacija ir ji trokšta ją pagauti bandymams. Galiausiai vėlesniuose sezonuose sužinome, jog Neri nėra žmogus, ji ateivė, kuri išgyveno nukritus lėkštei į salą, kai jos tėvas žuvo. Neri negali ilgai išgyventi be vandens, ji priklausoma... Kiek pamenu, paskutiniame sezone ji užmezgė kontaktą su savo planetos gyventojais, saloje buvo aptiktas erdvėlaivis ir technologijos.

Tai serialas ir trileris, ir kartu didaktika apie gėrio ir blogio kovas dėl bendros Žemės ekosistemos. Serialas startavo 1994 buvo kuriami 4 sezonai ir buvo rodomas iki pat 1997 metų. Per tą laiką sukurtos 78 serijos, o pagrindinį vaidmenį sukūrė lenkų kilmės australų aktorė Marzena Godecki (dabar jai 43 m.), po šio vaidmens ji nei kine, nei televizijoje, deja, daugiau nieko nesukūrė.  

Džinai iš Australijos (angl. The Genie from Down Under)

„Džinai iš Australijos“ – tai dar vienas australų serialas vaikams ir jaunimui, kuris Lietuvoje buvo rodomas dešimtajame dešimtmetyje. Net nežinau, ar Lietuvoje yra dar menančių šį serialą, tačiau aš gerai pamenu! Serialas tėvynėje buvo kuriamas nuo 1996 iki 1998 m. ir sulaukė dviejų sezonų. Iš viso sukurtos 26 serijos.

Seriale pasakojama apie paauglę Penelopę (aktorė Alexandra Milman) iš Australijos, kuri vieną dieną savo giminės sename name palėpėje aptinka pakabuką su juoduoju opalu. Patrynus opalą iš jo išlenda du džinai. Džinas Briusas ir jo sūnus džinas Bazas, kurie ilgus dešimtmečius glūdėjo tame akmenyje. Išsigandusi Penelopė galiausiai išdrąsėja ir tampa šių džinų savininke. Džinai pildo jos norus, tačiau ne visada taip, kaip Penelopė norėtų, nes džinų supratimas ir suvokimas kiek kitoks, todėl įvyksta daugybę nuotykių, nesusipratimų, kurie dažniausiai vis tiek baigiasi laimingai. Apie opalą ir džinus sužino ir Penelopės priešininkai, todėl jie gviešiasi opalą iš jos pavogti, todėl serialas tampa dar juokingesnis...

Padangių šokėjai (angl. Sky Dancers)

Animacinis serialas „Padangių šokėjai“ tikriausiai jau šiuolaikiniam vaikam sunkokai pažiūrimas reikalas, nes keistokai dabar atrodo grafika, bet anuomet, kai buvau vaikas, pamenu, mes net kieme žaisdavo „Padangių šokėjus“, pasiskirstę į piktadarius ir geruosius, turėjome savo būstines ir t. t. Buvome pamasinti šio serialo.

„Padangių šokėjai“ – tai amerikiečių animacinis serialas, sukurtas 1994 metais ir sulaukė vieno sezono su 27 serijomis. Vėliau atsirado visokių šio serialo atmainų, perkūrimų ir sukurtų produktų. Istorija pasakoja apie saujelę talentingų šokėjų, kuriuos stebuklingu būdu burtininkė šokių mokytoja pasiunčia juos į kitą pasaulį. Jiems užauga sparnai, jie tampa nykštukiniais skrajojančiais elfais, kurie kovoja aname pasaulyje prieš godų ir karingą piktadarį. Žodžiu, serialas paremtas gėrio ir blogio kovomis.

Bimblio kibirėlis (angl. Bimble's bucket)

Animaciniame seriale „Bimblio kibirėlis“ vėl dedasi kosminiai stebuklingi dalykai. Graužikas Bimblis turi skylėtą, bet stebuklingą kibirėlį, iš kurio jis gali gauti, ko tik panorėjęs. Pats Bimblis gali nukeliauti į kibirėlio vidų tarsi į didžiulę stebuklingą biblioteką. Bimblį persekioja karalienės vardu KĄ pakalikai ir jie trokšta pavogti kibirėlį ir panaudoti blogiems darbams.

„Bimblio kibirėlis“ buvo sukurtas 1996-1998 metais.

Netikusi ragana (angl. The Worst Witch)

Pagal garsias knygas, parašytas dar gerokai prie Hario Poterio epopėją, pavadinimu „Netikusi ragana“, buvo sukurtas ir TV serialas, ėjęs nuo 1998 iki pat 2001 metų. Vėliau, kiek žinau, šį kanadiečių vaidybinį serialą vaikams ir jaunimui perkūrė kiek modernesnį.

Seriale pasakojama apie mergaičių raganų mokyklą, daugelis dalykų labai panašu į Harį Poterį, bet tada, kai mes žiūrėjome šį serialą, niekas to net Hario Poterio nebuvo net iš tolo girdėję. „Netikusi ragana“ – tai apie labai nepažangią ir visomis prasmėmis autsaiderę raganaitę Mildredą, kuri kovodama su pavyduolėmis ir kitomis prieš ją nusistačiusiomis mokinėmis vis tiek randa išeičių, kaip išgyventi griežtoje burtų ir kerėjimo mokykloje.

Štai tokie mano prisiminimai.

Jūsų Maištinga Siela

Mano geriausių TOP 5 įsigytų knygų iš sendaikčių, internautų ir skaitytų knygų knygynų

 Sveiki,

Pastaruoju metu, atslūgus pandemijai, pastebėjau, kad pasikeitė ir mano tam tikri įpročiai. Nebevaikštau į sendaikčių parduotuves, nieko nebenusiperku skaitytų knygų knygynuose. Gal tiesiog toks metas? Dar tiksliai nežinau, kodėl. Šiuo metu sočiai užtenka ir naujų knygų, kurias nespėju suskaityti, tad kam dar?

Visgi noriu pasidalyti savo sėkmės istorija lankantis ir perkant skaitytą literatūrą. Perbėgęs per savo namų bibliotekos lentynas išsirinkau savo TOP 5 knygų glėbelį, kurias įsigijau knygų komisuose arba sena.lt tinklapyje. Šios knygos ir jų teikiamas turinys neišblėso ir per tiek laiko, o dažną naujai pasirodžiusią knygą pranokdavo šviesmečiais. Nežinau, ar jums tiks ir patiks šios knygos, nes literatūra kaip ir seksas, vieniems patinka aistringai ir vis kitaip, o kiti mėgsta lėtą ir švelnų tempą. Suprantate, apie ką aš, tad į šią rekomendacijas už gryną pinigą nežiūrėkite.

5. Ian McEwan „Šeštadienis“.

Man regis, tai ko gero geriausia šio britų autoriaus knyga. Viskas, ką po to bandžiau iš jo repertuaro skaityti, įskaitant ir Bookeriu įvertintą „Amsterdamą“, nebekėlė nei susižavėjimo, nei sentimentų. Visgi šios knygos pavadinimą išgirdau viename – nepatikėsite! – amerikiečių vaidybiniame filme apie mokytoją, kuris buvo pamišęs dėl literatūros. Kažkaip užstrigo ir ėmiau žiūrėti šios knygos, tačiau tiražas lietuviškas buvo jau kadaise išpirktas. Man pasisekė, kad šią puikią knygą radau skaitytų knygų parduotuvėje.

4. Wiesław Myśliwski „Akiratis“.

Anuomet, kai skaičiau šią knygą, maniau, kad laikau ne knygą, o literatūrinę bombą. Nežinau, kokie pegasai paskatino mane ją įsigyti, tačiau tai buvo vienas geriausių metų skaitinių. Turiu įsigijęs dar keletą šio puikaus lenko rašytojo knygų, tik niekaip neprisiverčiu perskaityti, o kad jis patiks lėtokos, tirštos ir tikroviškos lektūros skaitytojams, manau, nereikia nė diskutuoti.

3. Graham Swift „Vandenų žemė“.

Prieš kelerius metus griebiau šio autoriaus viską, kas išversta į lietuvių kalbą. Pirmasis jo trumputis romanas, įkritęs man į rankas, buvo „Motinų sekmadienis“. Grakšti ir poetiška, rimta ir graudi... tačiau tai, ką radau šioje iš kažkokio internauto nupirktoje knygoje „Vandenų žemė“, mane pribloškė. Absoliučiai mano autorius, o „Vandenų žemė“ man jo repertuare yra kol kas geriausias kūrinys!

2. Toni Morrison „Mylima“.

Manau, kad apie tokią knygą reikia tik tylėti, tačiau mane šokiravo, kad po 20 metų pertraukos visai neseniai nauju viršeliu perleido šią T. Morrison nuostabiai sukrečiančią knygą, o dar labiau nustebino, kad pasirodė ganėtinai drungni ir kritiški lietuvių atsiliepimai. Nesąmonė! Knyga, žinoma, sunki, sukrečianti, juk pasakojama apie juodaodžių vergijos laikus, tad ir romantikos nesitikėkite. Juodiji magija, vaiduokliai, sadistinės scenos gal ir gali gąsdinti, tačiau literatūros visumos prasme viskas čia suveržta ir prisukta kaip grakščioje muzikinėje dėžutėje. Retai sakau, bet tai šedevras, o šią knygą įsigijau, nes galvojau, kad pažiūrėsiu ekranizaciją. Perskaičiau knygą ir ekranizaciją pamiršau, nes žinau, kad filmas bus daug prasčiau.

1. Michael Cunningham „Dienų pavyzdžiai“.

Iš tikrųjų visas šis TOP 5 yra nesąmonė, nes neįmanoma šių penkių knygų išreitinguoti. Sunku pasakyti, kodėl „Dienų pavyzdžiai“ nr. 1, gal dėl to, kad iš šių tikriausiai skaityta paskutinioji ir ji pritrenkė. Tai trijų atskirų istorijų skirtingais žanrais ir kalibrais perteikianti W. Witmano poeto pranašišką poezijos eilutę. Tai taip literatūriška, aistringa, daugiasluoksniška ir be galo literatūriška. Iki šiol dedu prie savo mėgstamiausių knygų topo. Po jos jau teko pirkti ir W. Witmano „Žolės lapus“, nes labai paveikė.

Štai tokios kartais netikėtos „dėvėtų“ knygų dovanos nutinka užsukus į skaitytų knygų parduotuvę. Ne viskas, kas sena, yra turinio prasme nebeaktualu.

Jūsų Maištinga Siela  

Vinilinė plokštelė: Stromae – Cheese [Vinyl, LP] (2010)

 Informacija apie albumą: Stromae – Cheese [Vinyl, LP] (2010)

Vinilinė plokštelė: Anne-Marie – Therapy [Vinyl, LP] (2021)

 
Informacija apie albumą: Anne-Marie – Therapy [Vinyl, LP] (2021)

Filmas: "Juodas telefonas" / "The Black Phone"

 Sveiki,

Pagal amerikiečių siaubo romanų rašytojo Joe Hill „Juodas telefonas“ (angl. The Black Phone) (2022) režisieriaus Scott Derrickson sukurtas to paties vadinimo filmas beregint internetinėse platybėse sulaukė teigiamų atsiliepimų. Man asmeniškai, žiūrint filmą, nesunku įvardyti esminius visiems gerą įspūdį sukėlusius filmo privalumus, kuriuos šioje trumpoje apžvalgoje ir bandysiu įvardyti...

Pasakojama apie 1978-uosius JAV tipinio miestelio istoriją, kuriame pradedami grobti vaikai ir niekas nežino, kur jie dingsta. Filme vaizduojamas bręstantis paauglys, kuris gerai mėto kamuolius, tačiau nesugeba apsiginti nuo mokyklos berniukų gaujos. Galiausiai jo gynėjas, o vėliau ir jis pats yra pagrobiami keisto juodo furgono, pilno juodų baliono. Galiausiai aiškiaregė sesuo susapnuoja pranašiškų sapnų ir taip pamažu policijai padeda su nusikaltėliu... Daugiau detalių nepasakosiu, nes filmo scenarijus daugiau ar mažiau primena siaubo romano karaliumi tituluojamo S. Kingo romanų atmosferą ir siužetinius vingius. Pasirodžiusios dvi pagal minėto rašytojo filmo „Tas“ dalys daugiau ar mažiau gvildena tas pačias ir „Juodo telefono“ paauglių ir vaikų smurto temas. Daug kas „apjuosta“ tais pačiais siužetiniais „apvadais“, pavyzdžiui, vaizduojamas laikotarpis, paauglių psichologija, pagrobimai, žiaurių ir apsileidusių bei sugniuždytų tėvų elgesys su atžalomis, garso takelis...

Nepaisant panašumo su „Tas“ filmo dalimis visais atžvilgiais, filmas turi ir siužetinių įdomybių. Vienas iš jų – juodo telefono simbolis, kuris tampa pagrindiniam veikėjui tramplynu su kitu pasauliu ir tam tikra prasme išsigelbėjimo akstinu. Mažasis nevykėlis per beveik dvi filmo valandas tampa tikru sumaniu išgyvenimo instinktų sužadintu killeriu, mažuoju rembo. Tai, aišku, akivaizdi holivudinė greita personažo pasikeitimo dinamika, kuri niekuo nenustebins, nes to ir reikėjo tikėtis.

Esminė filmo istorijos sėkmę sudeda neskubus ir gerai išvystytas scenarijus, taisyklingas užbaigtumas, kylanti įtampa, gerai (šįkart ir vaikų vaidyba!), nors ir esama to erzinančių 8 dešimtmečio žiauriems kiemo paaugliams būdingo pasispardymo, be kurio tikriausiai niekas neapsieina. Filmas turi šiokios tokios dvasios, pagrindinio veikėjo išgyvenimo instinktai geri, o juodo telefono keliamas siaubas irgi šioks toks yra. Nemanau, kad filmas būtų tikresnis ir paveikesnis, jeigu jis vaizduotų šiuolaikinius laikus. Visgi, atmetus juodos telefono triuką, filmas iš esmės nieko naujo nepasiūlo, tik psichologinę įtampą, kurią kelia aktoriaus Ethan Hawke tikriausiai jo paties karjeroje sukurtas baisiausias veikėjas, tačiau iki filmo stipresnio varianto (tikriausiai ir paties romano) būtų neblogai, jeigu tas psichopatas būtų individualizuotas, nes apie jo tapatybės virsmą praktiškai nieko nesužinome, jis nekintantis ir atlieka tik vienkryptį vaidmenį.

Filmą vertinčiau pusėtinai, gal šiek tiek į geresniąją pusę, nes žiūrėti tikrai nebuvo nuobodu, tačiau antram kartu, vargu, ar pasiryžčiau. Nebent po 30 metų, kai jau būsiu pensijoje ir būsiu viską pamiršęs.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela