Filmas: "Prasti reikalai" / "Poor Things"

 Sveiki, skaitytojai,

 

Esu nemažas graikų režisieriaus Yorgos Lanthimos gerbėjas, tad kiekvienas jo filmas tampa ryškiu metų įvykiu. Gal ne visi jo filmai, kaip von Trrierui, pavyksta taip taikliai ir savitai įaudrinti, tačiau didžioji dalis kūrybos, einanti socialinės kritikos atžvilgiu, verčia ne tik stebėtis režisieriaus išmone, bet ir savaip apmąstyti mūsų „normalų“ pasaulį. „Favoritė“ (2018) tikriausiai buvo mano mėgstamiausias režisieriaus filmas, taip pat ir „Omaras“ (2015), tad nemažai tikėjausi ir iš naujausio jo filmo, kuris jau vadinamas vienu geriausiu praėjusių metų kino filmu „Prasti reikalai“ (angl. Poor Things) (2023).

Filmas dažniausiai pristatomas kaip vizionieriška naujoji „Frankenšteino“ alternatyvioji istorija. Režisierius leidžia sau tikriausiai šiame filme viską, tačiau iš, atrodo, kakofonijos karnavalo suklijuoja logišką naują visatos dėsnių modelį, pagrįstą smurtu ir žmogiškuoju poreikiu mylėti. Tėvo iškastruotas ir kankintas daktaras genijus Godvinas savo laboratorijoje išima savižudės Viktorijos smegenis ir į kaukolės vietą įdeda negimusio kūdikio iš tos pačios savižudės gimdos išimto vaisiaus smegenis. Savo kūrinį pavadina Bela, pastaroji gyvena daktaro namuose ir pamažu mokosi naujų žodžių, elgesio taisyklių, pradeda pažinti savo kūną, ima maištauti, patraukia į pasaulį ieškoti nuotykių, nesilaikydama jokių esminių socialinių taisyklių.

 

Yorgos Lanthimos pagrindinė filmų idėja, kaip ir „Prastuose reikaluose“, yra vaizduoti iškrypusius, netaisyklingus visuomenės elgesio modelius. Iškrypusius paprastai tik tiems, kurie besąlygiškai priima tik visuomenės žaidimo taisykles, o filmo istorijos dažnai parodo, kad socialinis elgesys tėra tik vienas iš susiklosčiusių atsitiktinių dalykų, kurie istorijoje galėjo pasisukti kitaip. Iš esmės filmas nuostabus tuo, kad per jį galima apmąstyti, jog pasaulyje normalumas neegzistuoja ir niekada neegzistavo, tai tik susitarimo dalykai, o Bela, kuri sulaužo visas taisykles, iš esmės įkūnija laisvo, į rėmus netelpančio žmogaus simbolį. Daktaras jai suteikia galimybę klysti ir vystytis emociškai, tai pagrindinis dalykas, ko reikia augančiam žmogui – rinkti įvairias patirtis, pažinti pasaulio siaubus ir malonumus. Belai palikus namus, daktaras iš ilgesio sukuria alternatyvią merginą, kuriai nebeleidžia emociškai vystytis, todėl jos progresas ir augimas sustoja, ji lieka bedvasė lėlė.

 

Per Belą perteikiami augančio žmogaus gyvenimo tarpsniai, aklai žengiant per daugelį socialinių barjerų, todėl filme nemažai šlykščiosios estetikos, kuri vėlgi žiūrovui gali būti šlykšti tik todėl, kad mes augome taip auklėjami. Bela dirba viešnamyje ir per savo nestandartišką vaikišką mąstymą keičia viešnamio lankytojų santykį su seksu ir kūniškumu. Visos Belos žmogiškosios patirtys renkamos per žaidimus, smalsiai tyrinėjant šiaip jau paprastai nubrėžtus elgesio standartus. Būdama savo motinos kūne ji tik prisiskaičiusi filosofinių knygų ima save traktuoti kaip monstrą ir priimti, kaip ir bet kuris žmogus, savo tapatybės dalį. Manau, režisieriui pavyko per šią istoriją papasakoti apie mus pačius, atskleisti, jog kiekviename iš mūsų glūdi žiaurus monstras (dažniausiai sukonstruotas socialinės aplinkos), o ir didžiausi eksperimentiniai blogio genijai, kaip filme vaizduojamas daktaras, gali pademonstruoti pačius šilčiausius ir žmogiškiausius jausmus. Filmas apie gėrio ir blogio suvokimo ribas, kurias perteikia fantastiniai veikėjai, įrėdyti į XIX amžiaus pabaigos rūbus, nuo kurių braška siūlės, nes viskas, kas aplinkui duota ir sukurta, reikia visada nuo to išsivaduoti. Išsivadavimas be šokiravimo tikriausiai neįmanomas, ar ne? Filmas mano skoniui, jis puikus, įtraukus, pilnas gerų aktorių, o veikėjai, nors ir karikatūriniai, tačiau perteikiantys kūrinio visumos daugiabriaunes idėjas.

 

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb: 8.4

Jūsų Maištinga Siela 

Šios dienos citata: Ąžuolas Misiukevičius apie savo seksualinę orientaciją: gėjus, biseksualus ar heteoseksualus?

 

Labi, žmonės!

„Esu neapsisprendęs. Pirmiausia, man yra duota jaunystė. Aš vadovaujuosi laisve. Esu bandęs ir su „juo“ ir su „ja“. Aš nesu apsisprendęs, nežinau, kas bus po dvejų metų, gal šalia manęs bus moteris, o gal – vyras. Bus tada, kai įvyks vestuvės, visi matysite, bus skandalas, ko labiausiai Lietuvai ir reikia.“ Ąžuolas Misiukevičius

 

Šiaip nesidomiu Ąžuolu Misiukevičiumi, tiesą sakant, nelabai žinau, ką jis gyvenime veikia, neseku jokiose platformose, tačiau paskutiniu metu teko perskaityti Delfi straipsnį, kuriame jis pristato savo dabartinę pasiją – širdies draugą. Na ir gerai, juk meilės turi būti daug, kad kažkaip kompensuotume tą juodumą ir blokus, kurių gyvenime pas dažną tikrai netrūksta. Tačiau pastebėjau pas Ąžuolą tą atpažįstamą traumuoto žmogelio kovingą poziciją. Kodėl stilistai visu tuo pasižymi? Mantas Petruškevičius, Juozas Statkevičius... Dažnai skandalai, būtinai per visą Lietuvą, garsiai, tarsi bandytų amžinai įrodyti, kad yra svarbūs. Tai mažo žmogaus savigyna, kuri suformuoja kovingą, dažnai agresyvų charakterį, kuris pasireiškia drastišku ėjimu į viešumą, demonstruojant visą savo pažeidžiamumą, kad to pažeidžiamumo nebebūtų. Tai gėjams stilistams labai būdinga, juk matome ne vieną tokį ir visi daugiau ar mažiau, nepriklausomai nuo amžiaus, yra panašūs. Aišku, savaime tai nėra blogai, juk su visu tuo primestu rėmu iš sociumo reikia kažkaip tvarkytis...

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Dua Lipa - Training Season [lyrics / žodžiai]

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Vakar albanų kilmės pop muzikos atlikėja Dua Lipa išleido naują singlą pavadinimu „Training Season“ (Treniruočių sezonas). Tai antrasis atlikėjos singlas iš būsimo jos trečiojo studijinio albumo. Kol kas neatskleidžiama, kada albumas turėtų pasirodyti, tačiau tai turėtų nutikti šiemet. Šiaip Dua Lipa daro gerą popsą, kuris dažnai tampa metų dainų įvykiais, pastarąsias dainas galima girdėti už kiekvieno kampo, jos tampa nostalgiškomis ir įsimenamomis, kitaip sakant, kultinėmis. Naujasis singlas, neslėpsiu, man labiau patinka už „Houdini“ ir skamba kabinančiai ir gerai. Ar daina ir būsimo albumo dainos taps metų didžiausias pop hitais? Sunku pasakyti, tačiau tai, ką šioje dainoje Dua Lipa daro, man patinka.

 

Daina apie nusibodusius vidutiniškus pasimatymus, iš kurių neišeina normalūs santykiai. Daina šiek tiek ironiška ir, žvelgiant iš moteriškos perspektyvos, atrodo įnoringa, nes panelė nori būti sužavėta mačo ir nemėgsta lepšių. Ar daina seksistinė? Irgi sunku pasakyti, tačiau juntamas Dua Lipos asmeniškumas ir tikriausiai pastarųjų kelerių metų jos asmeniniai nusivylimai. Žinote, kuo man Dua Lipa dar patinka? Kad be muzikos ji labai daug skaito rimtos grožinės literatūros! Visai neseniai žiūrėjau tinklalaidžių įrašus, kur ji kalbasi apie skaitymą su rašytojais, todėl buvau labai nustebintas! Ji taip pat dalyvavo Booker Prize ceremonijoje ir net rėžė kalbą apie skaitymą. Kiek garsių atlikėjų galėtų pasigirti tokiu aistringu pomėgiu? Tad pasiklausykime naujausios jos dainos „Training Season“.

[žodžiai / lyrics]

Dua Lipa – Training Season

 

Are you

Someone that I can give my heart to?

Or just the poison that I'm drawn to?

It can be hard to tell the difference late at night

Play fair

Is that a compass in your nature?

Or are you tricky 'cause I've been there?

And baby, I don't need to learn that lesson twice

 

But if you really wanna go there

You should know I

 

Need someone to hold me close

Deeper than I've ever known

Whose love feels like a rodeo

Knows just how to take control

When I'm vulnerable

He's straight talking to my soul

Conversation overload

Got me feeling vertigo

 

Are you somebody who can go there?

'Cause I don't wanna have to show ya

If that ain't you, then let me know, yeah

'Cause training season's over

 

I try to see my lovers in a good light

Don't wanna do it just to be nice

Don't wanna have to teach you how to love me right

I hope it hits me like an arrow

Someone with some potential

Is it too much to ask for, who understands?

 

I need someone to hold me close

Deeper than I've ever known

Whose love feels like a rodeo

Knows just how to take control

When I'm vulnerable

He's straight talking to my soul

Conversation overload

Got me feeling vertigo

 

Are you somebody who can go there?

'Cause I don't wanna have to show ya

If that ain't you, then let me know, yeah

'Cause training season's over

 

Can you compete?

Now is your time

Run when you hear that whistle blow

Are you on my team

Or stuck on the sidelines

Waiting for someone to tell you to go?

For someone to tell you to go

You should know I

 

Need someone to hold me close

Deeper than I've ever known

Whose love feels like a rodeo

Knows just how to take control

When I'm vulnerable

He's straight talking to my soul (If that ain't you then let me know, yeah)

Conversation overload

'Cause training season's over

 

'Cause training season's over

Training season's over

 

Jūsų Maištinga Siela

Kaip mitologija veikia gyvenimą? Ikaras ir Dedalas: Rauda už Ikarą (Herbert James Draper)

Herbert James Draper (1863-1920), The Lament for Icarus (Rauda už Ikarą), 1898

Sveiki skaitytojai,

 

Mūsų Iakrų vis nemažėja ir nemažėja...

 

Ką tik pabaigiau kavos puodelį. Pamaniau, kiek žmogui reikia laiko nukristi iš lėktuvo aukščio į žemę, turint galvoje oro pasipriešinimą, vėjo gūsius, galbūt turbinos sūkuriais besipriešinančius Ikaro sparnus? Ar spėčiau atsigerti kavos? Kol rašau šią eilutę, be jokios abejonės, kažkas iš tų beveik 8 milijardų žmonių mirė, dar daugiau tikriausiai gimė, dar daugiau buvo žmonių ranka paskersta, užmušta, užtvota.

 

Pasitikrinau https://www.worldometers.info/, iš tikrųjų žmonių planetoje jau per 8 milijardus. Tarp karo grėsmės skleidimo ir dėmesio Ukrainos reikalams nieko nebeįmanoma daugiau matyti. Gal kas ir pranešė, kad tokia agresyvi rūšis kaip žmonės, planetoje perkopė dar vieną istorinį laiptelį savo klestėjimo eroje. Nors Vokietijoje, kurios ekonomiką pralenkė Japoniją (aišku, jau vakarykštės naujienos), dabar pagal savo našumą yra trečia galingiausia planetos ekonomika. Čia, kaip ir Japonijoje, gimstamumas mažėja. Kaip ir Lietuvoje. Bet Žemėje žmonių nemažėja ir nemažėja.

 

Vien nuo šių metų pradžios gimė per 17 milijonų gyventojų, 7 milijonai mirė. Santykis, kuris pasako ne tiek ir mažai.

 

Tik laiko klausimas, kada nukritę Ikarai bus nebe tragedija, o šventė, nes vietoj jo kažkas galės užimti laisvą vietą.

 

Juk kažkas kasdien tikrai nukrenta nuo mūsų civilizacijos pastatytų dangoraižių? Kad ir darydamiesi asmenukę. Šiaip mes juk mes visi esame Ikarai ir turime prigimtinį bruožą kristi. Nuo laiptų, nuo karjeros viršūnių, nuo debesies, nesiskleidus parašiutui. Ikras mumyse veikia kaip prisukama muzikinė dėžutė. Tik nukristi neturime poreikio, veikiau tik skristi, daugintis ir klestėti.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Byung Chul Han apie šiuolaikinės visuomenės prievartą (iš knygos "Nuovargio visuomenė")

 Sveiki,

 

Viena laukiamiausių šių artėjančių Knygų mugės knygų tikriausiai bus korėjiečio Byung Chul Han knygą „Nuovargio visuomenė“, kurioje filosofas nedideliame savo traktate apžvelgia šių dienų visuomenės procesus. Citata iš šios knygos apie tai, kad esame dažnai valdomi įsitikinimo „galiu“, kuris neturi ribų, nes nėra prievartos saugiklių. Štai „tu privalai“ mes atpažįstame. Šiandien galvoju, kiek labdaringų akcijų, reklamos ir visuomeninių lozungų, pavyzdžiui, „kartu mes galim daugiau!“ laikosi prievartaujama visuomenė, kuri skęsta nuovargyje.

 

Jūsų Maištinga Siela

JCDecaux: nuo šiandien praktikuosiu dėkingumą (pozityvumo reklama miesto autobuso stotelėse)

 

Filmas: "Žiniuonis" / "Pamiršta meilė" / "Znachor" / "Forgotten Love"

 Sveiki,

 

Gero lenkų kino nevalia atsisakyti net tada, kai galvoji, kad pavargai nuo sunkių ir niūrių filmų, kurie gvildena sudėtingas problemas. Viena iš tokių juostų – Michal Gazda režisuotas filmas „Žiniuonis“ (lenk. Zachor) (2023). Filmas talpinamas Netflix platformoje, o pagal angliško filmo pavadinimo variantą filmas verčiamas kaip „Pamiršta meilė“. Abu pavadinimai tinka, bet, aišku, artimesnis ir geresnis yra pagal originalą.

 

Jeigu trumpai apie siužetą, tai jis klasikų klasika visomis įmanomomis prasmėmis. Filmas turėjo tėvynėje itin sėkmingą klasikinį 1981 metų pastatymą, tačiau, matyt, nutekėjo daug vandens ir buvo nutarta pastatyti kitą variantą tikriausiai vakariečiams reklamuoti lenkišką kaimišką ir grafų kultūrą. Nepaisant to, filmas vaizduoja laikus iki Antrojo pasaulinio karo. Intelektualus ir įžvalgus daktaras gauna lazda per galvą, jis netenka atminties, 15 metų bastosi velniai žino kur, kol galiausiai apsistoja kaime, kur sutinka savo suaugusią dukrą (pastaroji jo nepamena), tačiau jis gydo sudėtingais chirurginiais sprendimais, tad aplinkiniams kelia nemenką susižavėjimą ir įspūdį. Baisiausia, kad toks laikmetis, jog gydyti be daktaro licencijos negalima ir už tai sodinama į kalėjimą, todėl aišku, link ko eina visa istorija. Dar daugiau Pietų Amerikos muilo operos! Jis dažinėje operuoja savo dukrą to nė nežinodamas, o atsigavusi dukra lekia skersomis per pievas pas savo pasikėlusį grafą, tačiau piktoji grafo mamytė užtrenkia duris...

 

Siužetas absoliutus 90-ųjų muilo operos serialas. Diedukas slampinėja daug metų nieko neprisimindamas, o valstiečiams nė į galvą nešauna pasidomėti mieste kokio dingusio daktarėlio, kuris plaktuku ir kaltu atstato paralyžiaus ištiktą jaunuolį? O kur tai, kad dukrelė išlekia už grasinimus niekam nieko nesakiusi, o tėvukas bėga lapatai-lapatai į kalėjimą pasiduoti ir niekas niekam nieko nesako, lyg būtų užkietėję komunikacijos viduriai... Nieko nepadarysi, medžiaga sena kaip prosenelių lovos, viskas pagal senas XIX amžiaus romantizmo klišes sukonstruota. Siužetiškai žiūrint, filmas „Žiniuonis“ arba „Pamiršta meilė“ yra tiesiog banalybė, bet kaip seniai tokią bemačiau, kad sužiūrėjau visai neblogai, o ir pastatymas lenkiškos kultūros apsupty atrodė ne kaip „Rozalinda“ praradusi atmintį, bet visai neblogai sukonstruotas pseudokultūrinis ir kiek karikatūrinis lėlių namelis. Daug ką atperka polonizmo reliktai, kurie artimi ir lietuviškai pirmajai tarpukario kultūrinei dekadai. Nesijaučiu labai apiplėštas, juk filmas emocionalus, tėvo ir dukters melodramatiškos sankirtos kėlė ir juoką, ir graudulį, ir nuostabą. Filmo finalas – teismas, tikras klišių torčiukas tiesmukų graudenimų ištroškusiems žiūrovams.

 

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb: 7.5

 

Jūsų Maištinga Siela