Lady Fiona Carnarvon Brings "A Year at Highclere" to the Gibunco Gibraltar Literary Festival

 

Hi!

 

Lady Fiona Carnarvon, best known as the Countess of Carnarvon and the chatelaine of Highclere Castle (the real-life filming location for the popular series Downton Abbey), will present her book "A Year at Highclere: Secrets and Stories from the Real Downton Abbey" at the Gibunco Gibraltar Literary Festival. Her appearance, scheduled for the festival program, offers attendees a unique opportunity to hear about life inside one of Great Britain’s most famous stately homes. This book details the annual rhythm of life at the Castle, blending Highclere’s past with today’s realities, meticulously describing a life that encompasses everything from garden maintenance and daily routine to organizing grand ceremonies and even hosting film crews.

 

"A Year at Highclere" is not just a narrative about life at the famous Castle but also a rich historical look into the heritage of English stately homes. Lady Carnarvon, an acknowledged historian and author, uses the book to reveal how history, heritage, and the daily life of the house intertwine as the seasons change. She uses her perspective as the current custodian to bring to life previous residents, touching upon Anglo-Saxon roots, Victorian-era design, and even the legends of ghosts. The book includes intriguing chapters, such as one dedicated to "Living with a Film Crew," which offers a direct insight into Highclere Castle’s role as the genuine location for Downton Abbey.

 

During the festival, Lady Carnarvon will open the doors of Highclere Castle to the public during a discussion at the Grand Battery House, allowing listeners to feel the "heartbeat" of this magnificent residence. This is an opportunity not only for Downton Abbey fans but also for anyone interested in British history or life behind the walls of great estates to gain knowledge. Her ability to combine celebrity stories, personal memoirs, and engaging heritage narratives has made her books successful worldwide.

 

Lady Carnarvon's participation in Gibraltar underscores the festival's international prestige and its commitment to featuring authors who explore the intersection of heritage and culture. Her book offers not just a romanticized vision of stately home life, but also practical insights into how modern aristocracy manages the vast task of maintaining historical property and adapting it to the contemporary world. Her presentation promises to be a true feast for anyone seeking a captivating and authentic perspective on one of the United Kingdom's most recognizable homes.

***

 

Lady Fiona Carnarvon, geriausiai žinoma kaip Karnarvono grafienė ir Highclere pilies (realybėje egzistuojančios vietos, kurioje filmuojamas populiarus serialas „Dauntono abatija“ (Downton Abbey)) šeimininkė, pristatys savo knygą „A Year at Highclere: Secrets and Stories from the Real Downton Abbey“ („Metai Haiklerio pilyje: Paslaptys ir istorijos iš tikrosios Dauntono abatijos“) Gibunco Gibraltaro literatūros festivalyje. Jos pasirodymas, numatytas festivalio programoje, yra ypatinga proga lankytojams išgirsti apie gyvenimą vienoje žymiausių Didžiosios Britanijos dvaro rezidencijų. Ši knyga, pristatanti metų ritmą pilyje, sujungia Highclere praeitį su šiandienos realijomis, detaliai aprašydama gyvenimą, kuris apima viską – nuo sodo priežiūros ir kasdienės rutinos iki didelių ceremonijų rengimo ir net filmavimo komandų priėmimo.

 

„A Year at Highclere“ yra ne tik pasakojimas apie gyvenimą garsiojoje pilyje, bet ir turtingas istorinis žvilgsnis į Anglijos dvarų paveldą. Lady Carnarvon, pripažinta istorikė ir autorė, knygoje atskleidžia, kaip istorija, paveldas ir kasdienis namų gyvenimas susipina bėgant metų laikams. Ji naudoja savo, kaip dabartinės pilies šeimininkės, perspektyvą, kad sugrąžintų į gyvenimą ankstesnius pilies gyventojus, paliestų anglosaksų šaknis, Viktorijos laikų dizainą ir net dvasias – legendas. Knyga apima intriguojančius skyrius, pavyzdžiui, apie „Gyvenimą su filmavimo komanda“ – tai tiesioginė įžvalga apie tai, kaip Highclere pilis tarnavo kaip realioji „Dauntono abatijos“ lokacija.

 

Festivalio metu Lady Carnarvon diskusijoje „Grand Battery House“ vietoje atvers Highclere pilies duris, leisdama klausytojams pajusti šios didingos rezidencijos „širdies plakimą“. Tai yra galimybė ne tik „Dauntono abatijos“ gerbėjams, bet ir visiems, besidomintiems Britanijos istorija ar gyvenimu už didžiųjų dvarų sienų, pasisemti žinių. Jos gebėjimas sujungti įžymybių istorijas, asmeninius memuarus ir patrauklų paveldo pasakojimą padarė jos knygas sėkmingomis visame pasaulyje.

 

Lady Carnarvon dalyvavimas Gibraltare pabrėžia festivalio tarptautinį prestižą ir jo įsipareigojimą pristatyti autorius, kurie žvelgia į paveldo ir kultūros sankirtą. Jos knyga siūlo ne tik romantizuotą dvaro gyvenimo viziją, bet ir praktinę įžvalgą apie tai, kaip šiuolaikinė aristokratija tvarkosi su didžiuliu istorinės nuosavybės palaikymu ir pritaikymu šiuolaikiniam pasauliui. Jos pristatymas bus tikra puota visiems, ieškantiems užburiamos ir autentiškos perspektyvos į vieną iš labiausiai atpažįstamų Jungtinės Karalystės namų.

 

M. S.

Grant Harrold Presents "Lessons on Life and Etiquette" at the Gibunco Gibraltar Literary Festival

 

Hi!

 

The former Royal Butler Grant Harrold and his book "The Royal Butler: Lessons on Life and Etiquette from the Palace" will be one of the highlights at this year's Gibunco Gibraltar Literary Festival. Harrold, who worked at Clarence House for King Charles III (then Prince Charles) and Queen Camilla (then the Duchess of Cornwall), amassed a unique seven-year experience that granted him an insider's view of the Royal Family's life. His book is not merely a memoir about working at the highest level, but also a comprehensive guide to modern etiquette, covering everything from the rules of drinking tea to proper conduct at receptions. His visit to Gibraltar will offer festival attendees a rare opportunity to learn about the Royal Family through the perspective of a trusted and close witness.

 

"The Royal Butler" gained popularity due to Harrold's ability to seamlessly blend personal anecdotes with practical lessons on etiquette. He shares not only the subtle nuances of the Royal Family's daily routine but also advice on how everyone can apply these rules in their own lives to achieve grace and professionalism. From correctly interacting with high-ranking individuals to proper conduct in everyday situations, the book teaches that etiquette is not just about formalities but also about respect for others and self-confidence. The book's success is also attributed to Harrold's charisma and his ability to present these lessons with sensitivity and humour.

 

At the Gibraltar Literary Festival, Grant Harrold is scheduled to participate in a discussion where he will likely explore the ongoing changes within the modern Royal Family and answer questions related to royal protocols. His appearance reflects the festival's broader focus on culture, history, and engaging narratives that connect different aspects of life. Given Gibraltar's long-standing and deep ties with the British Royal Family, Harrold's experience and insights will be particularly relevant to the local audience, providing a fresh perspective on the historical and contemporary details of that relationship. This visit is undoubtedly expected to attract both fans of the Royal Family and those interested in professional etiquette and success formulas.

 

Ultimately, Harrold's participation in Gibraltar underscores the festival's ability to attract individuals who have much to say not just about books, but about life itself. Through his storytelling, the former Royal Butler becomes not only an etiquette teacher but also a valuable cultural commentator, reflecting on how tradition and protocol survive in the modern world. His book and discussions at the festival promise to be both entertaining and an educational experience covering elegance, diplomacy, and a life philosophy based on respect and orderliness.

 

***

 

Grantas Harroldas, buvęs Karališkosios šeimos liokajus, ir jo knyga „The Royal Butler: Lessons on Life and Etiquette from the Palace“ (liet. „Karališkasis liokajus: Pamokos apie gyvenimą ir etiketą iš rūmų“) bus viena iš įdomesnių temų šių metų Gibunco Gibraltaro literatūros festivalyje. Harroldas, dirbęs Clarence House pas Karalių Charlesą III (tuomet dar princą Charlesą) ir Karalienę Camillą (tuomet dar Cornwalio hercogienę), per septynerius metus sukaupė unikalią patirtį, leidžiančią jam pažvelgti į Karališkosios šeimos gyvenimą iš vidaus. Jo knyga yra ne tik memuarai apie darbą aukščiausiu lygmeniu, bet ir išsamus vadovas apie šiuolaikinį etiketą, nuo arbatos gėrimo taisyklių iki elgesio priėmimuose. Šis apsilankymas Gibraltare suteiks festivalio lankytojams retą progą sužinoti apie Karališkosios šeimos gyvenimą per patikimo ir artimo liudininko perspektyvą.

 

Knyga „The Royal Butler“ tapo populiari dėl Harroldo sugebėjimo sujungti asmenines istorijas su praktinėmis etiketės pamokomis. Jis dalinasi ne tik subtiliais Karališkosios šeimos kasdienybės niuansais, bet ir patarimais, kaip kiekvienas gali pritaikyti šias taisyklas savo gyvenime, siekiant grakštumo ir profesionalumo. Nuo to, kaip teisingai bendrauti su aukšto rango asmenimis, iki to, kaip elgtis kasdieniškose situacijose – knyga moko, kad etiketas yra ne tik formalumai, bet ir pagarba kitiems bei pasitikėjimas savimi. Knygos sėkmę lėmė ir Harroldo charizma bei jo gebėjimas jautriai ir su humoru pristatyti šias pamokas.

 

Gibraltaro literatūros festivalyje Grantas Harroldas dalyvaus diskusijoje, kurioje, tikėtina, nagrinės šiuolaikinius Karališkosios šeimos pokyčius ir atsakys į klausimus, susijusius su karališkaisiais protokolais. Jo pasirodymas atspindi platesnį festivalio dėmesį kultūrai, istorijai ir įdomiems naratyvams, kurie jungia skirtingas gyvenimo sritis. Kadangi Gibraltaras turi ilgalaikius ir gilius ryšius su Jungtinės Karalystės Karališkąja šeima, Harroldo patirtis ir įžvalgos bus ypač aktualios vietos publikai, suteikiant naują perspektyvą į istorines ir šiuolaikines santykių detales. Šis apsilankymas neabejotinai pritrauks tiek Karališkosios šeimos gerbėjus, tiek tuos, kurie domisi profesiniu etiketų ir sėkmės receptais.

 

Galiausiai, Harroldo dalyvavimas Gibraltare pabrėžia festivalio gebėjimą pritraukti žmones, kurie turi ką pasakyti ne tik apie knygas, bet ir apie patį gyvenimą. Buvęs Karališkosios šeimos liokajus per savo pasakojimus tampa ne tik etiketų mokytoju, bet ir vertingu kultūros komentatoriumi, apmąstančiu, kaip tradicijos ir protokolas išgyvena moderniame pasaulyje. Jo knyga ir diskusijos festivalyje žada būti ne tik pramoga, bet ir pamoka apie eleganciją, diplomatiją bei gyvenimo filosofiją, paremtą pagarba ir tvarkingumu.

 

M. S.

Molly McElwee will discuss her book "Building Champions: Paths to Success in Women's Tennis" at the Gibunco Gibraltar Literary Festival.

 Hi!

 

The journalist Molly McElwee, known for her specialization in women's sports and tennis, and her book "Building Champions: Paths to Success in Women's Tennis" will be a significant highlight at the Gibunco Gibraltar Literary Festival, which takes place from November 10–16. By participating in the celebration, Molly will not only present her book to the public but will also take part in the festival's schools program, aiming to inspire the young residents of Gibraltar. This demonstrates the festival's commitment to covering a wide array of topics, including elite sports and women's achievements, through the lens of literature and journalism.

 

Molly McElwee's book "Building Champions" is a deep and analytical study dedicated to exploring how women's tennis champions emerge and grow in the 21st century. The author, who won the prestigious Tom Perrotta Award for excellence in tennis journalism in 2024, reveals that top-level success in the sport is not achieved through a single predetermined path. Through conversations with players, coaches, and people in their inner circles, she analyzes the various life and career trajectories, covering everything from prodigies supported by family networks to stars who have made comebacks after motherhood or injuries. The book's foreword, written by tennis legend Billie Jean King, further validates the publication's importance and adds additional value, emphasizing the authenticity of the narrative.

 

This unique perspective, which emphasizes the diversity of journeys and individual stories (e.g., those of the Williams sisters, Ashleigh Barty, or Aryna Sabalenka), allows "Building Champions" to transcend the boundaries of a typical sports book. The book explores how talent, opportunity, identity, and perseverance intersect both on and off the court, forming a rich, global mosaic of women's tennis. At the Gibraltar Festival, Molly McElwee will participate in a discussion with journalist Jonathan Scott, where she will share her book-writing process, intriguing stories from her interviews, and insights into what this generation of female tennis players can tell us about the future of women's sports and the principles of champion-making.

 

Molly McElwee's appearance at the Gibraltar Literary Festival will not only provide insights into the world of women's tennis and sports journalism but will also contribute to the festival's mission of inspiration. Her participation in the schools program highlights the author's desire to personally engage with youth, motivating them through her career example and the tenacity stories of the athletes. This is a perfect example of how literature and journalism can become a bridge between the highest level of sports achievement and personal inspiration, fostering a love for writing and reading.

 

***

Žurnalistė Molly McElwee, žinoma dėl savo specializacijos moterų sporto ir teniso srityje, ir jos knyga „Building Champions: Paths to Success in Women's Tennis“ bus viena iš svarbių temų Gibunco Gibraltaro literatūros festivalyje, kuris vyks lapkričio 10–16 dienomis. Dalyvaudama šventėje, Molly ne tik pristatys savo knygą plačiajai visuomenei, bet ir dalyvaus festivalio mokyklų programoje, siekdama įkvėpti jaunuosius Gibraltaro gyventojus. Tai rodo festivalio įsipareigojimą apimti platų temų spektrą, įskaitant aukščiausio lygio sportą ir moterų pasiekimus, per literatūros ir žurnalistikos prizmę.

 

Molly McElwee knyga „Building Champions“ yra gili ir analitinė studija, skirta nagrinėti, kaip atsiranda ir auga moterų teniso čempionės XXI amžiuje. Autorė, 2024 metais pelniusi prestižinį Tom Perrotta apdovanojimą už meistriškumą teniso žurnalistikoje, atskleidžia, kad aukščiausio lygio sėkmė sporte nėra pasiekiama vienu nustatytu keliu. Per pokalbius su žaidėjais, treneriais ir artimiausios aplinkos žmonėmis, ji analizuoja įvairias gyvenimo ir karjeros trajektorijas, apimančias nuo tėvų palaikomas vunderkindes iki atsitiesusių po motinystės ar traumų žvaigždžių. Knygos įžanga, kurią parašė teniso legenda Billie Jean King, tik patvirtina leidinio svarbą ir prideda papildomos vertės, pabrėžiant naratyvo autentiškumą.

 

Šis unikalus požiūris, pabrėžiant kelionių įvairovę ir individualias istorijas (pvz., Williams seserų, Ashleigh Barty ar Arynos Sabalenkos), leidžia „Building Champions“ peržengti įprastos sporto knygos ribas. Knyga tyrinėja, kaip talentas, galimybės, tapatybė ir atkaklumas susikerta aikštelėje ir už jos ribų, sudarydama turtingą, globalų moterų teniso mozaiką. Gibraltaro festivalyje Molly McElwee dalyvaus diskusijoje su žurnalistu Jonathanu Scottu, kur dalinsis savo knygos rašymo procesu, įdomiomis istorijomis iš interviu ir įžvalgomis apie tai, ką ši tenisininkių karta gali pasakyti apie moterų sporto ateitį ir čempionų kūrimo principus.

 

Molly McElwee pasirodymas Gibraltaro literatūros festivalyje ne tik suteiks įžvalgų apie moterų teniso pasaulį ir sporto žurnalistiką, bet ir prisidės prie festivalio misijos įkvėpti. Dalyvavimas mokyklų programoje parodo autorės norą asmeniškai bendrauti su jaunimu, skatinant juos per savo karjeros pavyzdį ir sportininkių atkaklumo istorijas. Tai puikus pavyzdys, kaip literatūra ir žurnalistika gali tapti tiltu tarp aukščiausio lygio sporto pasiekimų ir asmeninio įkvėpimo, skatinant meilę rašymui ir skaitymui.

 

M. S.

Dienos citata: Česlovas Milošas (Czesław Miłosz) apie save ir savo gyvenimą (iš knygos "Ulro žemė")

Sveiki,

 

„Nesuprantu savo gyvenimo ir nevaidinu, kad suprantu.“ Česlovas Milošas

 

Česlovo Milošo frazė yra jo autobiografiniame eseistikos rinkinyje „Ulro žemė“ (lenk. „Ziemia Ulro“), išleistame 1977 metais. Šis kūrinys, rašytas Nobelio premijos laureato gyvenant JAV, Kalifornijoje, yra sudėtingas dvasinis ir intelektualinis autoportretas, kuriame poetas bando susidoroti su modernaus pasaulio praradimu ir jo asmeninės tapatybės dualizmu – lenkiška, lietuviška ir europietiška patirtimi. „Ulro žemė“ nėra tradicinė autobiografija, o greičiau introspektyvus dialogas su savimi ir Vakarų kultūros idėjomis. Knygos pavadinimas nurodo į vizionierišką anglų poeto Williamo Blake'o mitologiją, kur Ulras – tai prarastoji proto šalis, apribojanti ir varžanti žmogaus vaizduotę bei tikrąjį žinojimą. Milošas naudoja šį terminą apibrėžti šiuolaikinės Vakarų civilizacijos krizę, ypač poezijos ir religinio matmens nykimą, ir ieškoti būdų, kaip „ištrūkti“ iš šio proto apriboto kalėjimo.

 

Cituojamos frazės prasmė – „Nesuprantu savo gyvenimo ir nevaidinu, kad suprantu“ – puikiai atspindi visą „Ulro žemės“ filosofinį toną ir Milošo požiūrį į žmogaus egzistenciją bei kūrybą. Šiais žodžiais poetas deklaruoja intelektualinį sąžiningumą ir egzistencinį nusižeminimą, atsisakydamas bet kokios didingos ar apibendrinančios gyvenimo prasmės interpretacijos. Ši frazė atmeta ne tik viešai priimtinas ideologijas ar sistemas (ypač tas, kurios apribojo Rytų Europos valstybes), bet ir vidinį norą sukurti patogią, vientisą asmeninę naratyvą. Milošas, nuolatos grumdamasis su tikėjimo ir abejonių, gėrio ir blogio, Vilniaus ir pasaulio dilemomis, teigia, kad jo paties gyvenimas yra pernelyg sudėtingas ir prieštaringas, kad būtų galima jį apibrėžti viena aiškia formule. Tai yra esminis kontrastas „Pavergto proto“ (kito esė rinkinio) kritikuotam komunizmo pažadui suprasti istoriją ir gyvenimą.

 

Ši citata tampa raktu į Milošo meninės ir moralinės pozicijos supratimą. Pripažindamas nesupratimą, jis išlaiko atvirumą paslapties ir nuostabos akivaizdoje, kas, jo manymu, yra gyvybiškai svarbu tikrajai poezijai. „Ulro žemė“ knygoje per savo autentiškumo paieškas, dialogus su kitais mąstytojais (ypač Blake'u, Dostojevskiu, Swedengorgu), Milošas bando sugriauti racionalizmo nustatytas ribas, kad pasiektų gilesnį, intuityvų supratimą apie savo sielos istoriją ir kultūrinį palikimą. Poeto atsisakymas vaidinti, kad supranta, yra ne tik jo asmeninis etinis principas, bet ir kūrybinis metodas, leidžiantis jam kalbėti apie pasaulį per sudėtingus, o ne supaprastintus vaizdus, taip pat išlaikant esminę žmogaus laisvę nuo bet kokios viską paaiškinančios „sistemos“. Galiausiai, citata įtvirtina nežinojimo etiką, kaip aukščiausią išminties formą.

 

Maištinga Siela

Ruduo – puikus metas keliauti!

 

Sveiki,

 

Paskutinė šių metų spalio mėnesio diena. Daugelis švenčia savaip savuosius Helovynus, o kai kas laukia progos nuvažiuoti į kapus, aplankyti artimuosius per Vėlines. Man tai atostogų ir kelionių metas, todėl kurį laiką nesulauksite iš manęs naujų įrašų, tačiau neilgam.

 

Iš kelionių, nors stengiuosi nekelti kokių nors lūkesčių, visada tikiuosi sužinoti ką nors naujo, prisikrauti įspūdžių ir patyrimų, vaizdų, naujų minčių.

 

Kelionėse niekada nepailsiu, netgi, galima sakyti, pavargstu nuo judėjimo, nesibaigiančių vaizdų, istorijų ir miestų. Dalį, pažadu, pasidalysiu ir su Jumis. O juk dar ne visos vasaros istorijas papasakojau!

 

Gero likusio rudens.

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 148: palaima – tai, ką gali patirti, atsitraukęs nuo savo ego!

 

Sveiki,

 

Tik pakilęs į aukštesnes vibracijas, pajauti, kad žemiškieji ir kasdieniniai vaidmenys nebėra tokie svarbus, o to, ko instinktyviai laikėsi ego, ištirpsta ir atsiveria visiškai pakylėta, kitokia suvokimo ir to suvokimo potyrio perspektyva. Palaima. Aš ją įvardyčiau būtent palaima, kadangi, visko, ko laikosi ego ir viską, ką jis sureikšmina, yra laikina, neapčiuopiama, viskas kinta ir prarandama, vadinasi, ego vaikosi vaiduoklių ir iliuzijų, o per meditaciją atsisakę mąstyti iš ego ir susireikšminusios asmenybės perspektyvos, o priimdami taip, kaip yra, t. y. kaip energijų ir vaidmenų žaidimą, kuriame gali perkurti savo vaidmenis, atsiveria nauji savęs suvokimai, vadinasi, ir to suvokimo išlaisvinanti palaima. Daugiau medituokime!

 

Netarnauk savo ego, o jok kaip šita varlytė ant vabalo. Ego pasitarnauti turi Tau, o ne Tu jam.

 

Maištinga Siela

Spektaklis "Atvira pora", režisierius Antanas Obcarskas

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Antano Obcarsko režisuota komedija „Atvira pora“, sukurta pagal garsią italų pjesę „Coppia aperta, quasi spalancata“ (autoriai Dario Fo, Franca Rame ir Jacopo Fo), sakyčiau, gerai tiko keliaujančiam po Lietuvą komiškai aktorių scenos porai Tomai Vaškevičiūtei ir Giedriui Savickui, kurių duetas iš esmės ir sukūrė duetinį spektaklį „Atvira pora“. Pastarosios premjera įvyko 2024 metais ir šiuo metu jau antrą sezoną sėkmingai rodoma įvairiuose Lietuvos miestuose. Ten, kur buvau aš, salė buvo pilnutėlė net su papildomomis kėdžių eilėmis priekyje.

 

Komedija Lietuvos scenoje yra tam tikra prasme fenomenas, kuris negali varžytis su draminiais sudėtingais spektakliais. Jie man asmeniškai asocijuojasi su vaikystės kultūros namų kultūra, o tai jau beveik kaip ir koks „Juokis 1995“, kuris pritraukdavo pilnas sales visokiausio plauko žiūrovus. Kaip pamačiau tos dienos publiką – man tai buvo panašu į tai, kad į spektaklį atėjo jau kitokio sukirpimo žiūrovas. Prastesni? Tikrai ne, bet publika arčiau liaudies, kuri po darbų iš tikrųjų atėjo šiek tiek pasipuošusi pasikrauti dozės juoko. Manau, žiūrovai tą ir gavo, nors, lyginant savo asmeninį juoką su tuo, kaip salėje skambėjo kai kurių juokas „lygioje vietoje“ ir net ne iš labai juokingų mizanscenų, supratau, kad mano humoras nėra dar toks išjunkytas.

 

Tokie spektakliai kaip „Atvira pora“ iš esmės pasmerkti būti hitais, kurie pritraukia pilnas scenas žmonių. Tema ir problema elementari, galgi net daugeliui aktuali: Antonija ir Valentinas santuokoje praleido daugybę metų, jie užaugino jau sūnų, tačiau Antonija kaskart ištinka nervų krizė, ji žudosi ir visaip kitaip bando susigrąžinti manipuliaciniais būdais vyro Valentino dėmesį. Deja, vyras žmonos triukus jau perprato ir jai abejingas kaip ir jų vedybiniam guoliui, nes lankosi bordeliuose pas kekšes ir nuo Antonijos nelabai slepia.

 

Galiausiai pora prieina savotišką gelbėjimosi variantą: kadangi vyras neištikimas, žmona taip pat meta iššūkį ir sakosi, kad elgsis taip, kaip elgiasi jos vyras – susiras laikinų meilužių ir t. t. tai visa dramaturgija laikosi ant šeiminio sukurto intrigų ir komizmo balanso ir, jau žinoma, kas iš viso to gali išeiti. O išeina taip, kaip ir įspėjau. Pažeistas vyriškasis Valentino ego sukelia panikos priepuolius ir pavydą, ima atkartoti žmonos manipuliacinius savižudybės triukus, tačiau Antonija jau susidėjusi visiškai kitus prioritetus. Įvyksta dar vienas klasikinis variantas: pora apsikeičia emocijų vaidmenimis ir tas, kas dominavo ir buvo abejingas, tampa priklausomas nuo ankstesnio šeiminio modelio.

 

Ne, komedija „Atvira pora“ nėra jokia terapinė ar atverianti romantiškas perspektyvas žiūrovui taip pat drąsiai eksperimentuoti su savo gyvenimais ir likimais. Bet, kita vertus, gerai pagalvojus, o kam tada kankintis, kai vienas poroje atviras, o kitas privalo atitikti klasikinius ištikimos santuokos modelius? Pačią istoriją iš moteriškos perspektyvos galima palaikyti kaip feministinį, nes, mano akimis, Antonija laimi sutikdama būti atviruose seksualiniuose santykiuosi. Ji išsivaduoja iš aukos pozicijos, vėl sužydi jos aistra ir moteriškumas, ji vėl įgauna pasitikėjimo savimi ir noro patirti nuotykių. Gal geriau, nei saujomis ryti antidepresantus ir gailėti savęs? Valentino padėtis irgi atrodo tipiška, nes jam labai tinka pasakymas, kad už kiekvieno sėkmingo vyro slepiasi/stovi stipri moteris, o kai Antonija susiruošia susitvarkyti savo gyvenimą, vyro pozicija subliūkšta.

 

Spektaklyje būta netikėtų ir išties juokingų momentų (net man). Pavyzdžiui, salėje turėjo pakelti rankas, kurie nesimasturbuoja, arba kurie masturbuojasi gyvenime. Labai juokinga buvo apie Kryžkalnio kalvų teoriją ir seksualinę energiją, tokių taiklių, lietuviškai integruotų intarpų į šią itališką pjesę, priartėjančių, sakyčiau, prie improvizacinių komedijinių aktorių dvikovų atviroje scenoje, o tik sužadina juoką ir įtampą. Iki prakaito puikiai dirbo tiek Toma Vaškevičiūtė, tiek Giedrius Savickas, puikiai visiems žinomi. Ar spektaklis kažkuo labai jau ypatingas? Asmeniškai tikrai ne, tačiau kaip pramoginis pop šeiminis vaizdelis, kuriame galutinį žaidimą laimi iš aukos pozicijos pakilusi ir vėl sužydėjusi moteris, manau, tikrai veikia.

 

Jūsų Maištinga Siela