Vinilinė plokštelė: Kylie and Jason – Especially for You (12", 45 RPM) [vinyl / LP] (1988)

 
Informacija apie singlą: Kylie and Jason – Especially for You (12", 45 RPM) [vinyl / LP] (1988)

Maištinga Siela

Valstybinis Vilniaus mažasis dramos teatras: spektakliai, plakatai, repertuaras, fojė (2026 vasaris)

 

Jaunimo literatūros paraštės: Jay Asher knyga "Trylika priežasčių kodėl"

 

Sveiki!

 

Knygos „Trylika priežasčių kodėl“ (angl. Thirteen Reasons Why) autorius yra amerikiečių rašytojas Jay Asheris. Prieš tapdamas visame pasaulyje žinomu autoriumi, jis dirbo knygyne ir bibliotekoje, kur kasdien matė, kaip jauni žmonės ieško atsakymų į sudėtingus gyvenimo klausimus. 2007 m. pasirodęs debiutinis romanas akimirksniu tapo bestseleriu, o vėliau buvo ekranizuotas populiariame „Netflix“ seriale. Asherio kūrybai būdingas tiesmukas, emocionalus pasakojimo būdas, leidžiantis skaitytojui pajusti veikėjų vidinį skausmą be nereikalingų pagražinimų.

 

Knygos turinis sukasi apie vidurinės mokyklos moksleivį Klėjų Dženseną, kuris vieną dieną ant savo namų slenksčio randa paslaptingą dėžutę su septyniomis garso kasetėmis. Jas įrašė jo klasiokė ir slapta meilė Hana Beiker, kuri prieš kelias dienas nusižudė. Kasetėse mergina išdėstė trylika priežasčių, kodėl ji priėmė tokį tragišką sprendimą, ir kiekviena priežastis yra susijusi su konkrečiu asmeniu, prisidėjusiu prie jos emocinio žlugimo. Klėjus privalo išklausyti visus įrašus, kad suprastų ne tik Hanos kančią, bet ir savo vaidmenį jos gyvenime.

 

Siužetas plėtojamas dvejopai: skaitytojas girdi Hanos balsą iš praeities per kasetes ir tuo pačiu stebi Klėjaus reakcijas bei jo klaidžiojimą naktinėmis miesto gatvėmis lankant įrašuose minimas vietas. Kiekviena kasetė atskleidžia vis kitą socialinę problemą – nuo nekaltų apkalbų ir patyčių iki seksualinio priekabiavimo bei išdavystės. Autorius meistriškai supina asmenines veikėjų istorijas į vientisą grandinę, parodydamas, kaip vienas neapgalvotas veiksmas gali sukelti negrįžtamų pasekmių laviną kito žmogaus psichikai.

 

Pagrindinė knygos idėja – empatijos svarba ir suvokimas, kad mes niekada iki galo nežinome, kas vyksta kito žmogaus viduje. Jay Asheris pabrėžia „drugelio efekto“ principą tarpusavio santykiuose: net mažiausias pajuokimas ar ignoravimas gali tapti paskutiniu lašu asmeniui, kuris jaučiasi palūžęs. Knyga moko, kad gerumas ir atidumas aplinkiniams nėra tiesiog mandagumas, tai gali būti gyvybiškai svarbus palaikymas tiems, kurie tyliai kovoja su savo demonais.

 

Kitas svarbus kūrinio aspektas yra atsakomybės prisiėmimas. Autorius skatina jaunimą ne tik kalbėti apie savo jausmus, bet ir suprasti savo elgesio svorį. Nors Hana kasetėse kartais atrodo kaltinanti, knygos esmė nėra vien tik kaltųjų paieška – tai kvietimas susimąstyti apie bendruomeniškumą ir baimę kreiptis pagalbos. „Trylika priežasčių kodėl“ tapo platforma diskusijoms apie psichinę sveikatą, kurios anksčiau paauglių literatūroje dažnai būdavo nutylimos.

 

Galiausiai, knyga tarnauja kaip perspėjimas apie tylėjimo kainą. Ji skatina skaitytojus nelaukti tragiškų pasekmių ir pradėti dialogą čia ir dabar. Kūrinys išlieka aktualus, nes jame nagrinėjamos temos – vienatvė, nesusikalbėjimas ir viltis – yra universalios, o pasakojimo struktūra verčia kiekvieną susimąstyti: ar aš esu kieno nors „priežastis“, ar galėčiau būti tas, kuris ištiesia pagalbos ranką?

 

Maištinga Siela

Klaipėdos dramos teatras: skulptūra "Oratorius" 1990

Maištinga Siela

Dulkių siurblys "Saturnas": dizainas, sukūrimo istorija, sovietinė kosmoso era

Sveiki, skaitytojai!

 

„Saturnas“ yra vienas iš sovietinio industrinio dizaino pavyzdžių, glaudžiai susijęs su Lietuva ir kosmoso eros (angl. Space Age) estetika. Tai nebuvo tik buities prietaisas, bet ir savotiškas mokslo bei progreso simbolis vidutinės šeimos namuose. Šias nuotraukas, kurias dabar matote, padariau Vilniaus Energetikos ir technikos muziejuje, ten vis dar galite juos pamatyti gyvai.

 

Šis dulkių siurblys buvo pradėtas gaminti 1962–1963 metais Vilniaus elektrinio suvirinimo įrengimų gamykloje. Jo kūrimo istorija siejama su inžinieriumi Vytautu Didžiuliu, kuris, įkvėptas amerikietiškojo „Hoover Constellation“ modelio, sukūrė vietinę versiją. „Saturnas“ išsiskyrė savo sferine forma ir aplink korpusą einančiu metaliniu žiedu, kuris tiesiogiai imitavo Saturno planetą. Nors forma buvo pasiskolinta, sovietiniai inžinieriai ją patobulino pridėdami ratukus (originalus JAV modelis „sklandė“ ant išpučiamo oro pagalvės) ir suteikdami korpusui daugiau futuristinių detalių.

 

Techniškai „Saturnas“ buvo paprastas, bet funkcionalus įrenginys. Jo variklis buvo viršutinėje sferos dalyje, o viena iš unikalių savybių – dvipusis veikimas. Šlangą buvo galima įkišti ne tik į siurbimo angą, bet ir į oro išpūtimo angą. Ši funkcija buvo itin populiari sovietmečiu: žmonės naudodavo siurblį luboms balinti (prie šlangos prijungę specialų purkštuvą su kalkėmis) arba plaukams džiovinti, nors pastarasis būdas nebuvo itin higieniškas dėl dulkėto oro srauto.

 

Šiandien „Saturnas“ yra vertinamas kolekcininkų ir dizaino istorikų kaip kultinis objektas. Jo ryškios spalvos – dažniausiai mėlyna, žalia ar oranžinė – ir kosminė forma reprezentuoja laikotarpį, kai tikėjimas technine pažanga buvo pasiekęs aukščiausią tašką. Nors šiuolaikiniais standartais šie siurbliai buvo triukšmingi ir sunkiasvoriai (svėrė apie 10 kg), daugelis jų veikia iki šiol, kas tik patvirtina tuometinės pramonės orientaciją į ilgaamžiškumą.

 

Maištinga Siela

Filmas: "Uodega vizgina šunį" / "Wag the Dog"

 

Sveiki.

 

Pastaruoju metu beveik nebežiūriu senų filmų, virtusių tikra klasika. Sunku pasakyti kodėl, gal dėl to, kad su kiekvienu santykis susikuria vis labai skirtingas, o klasikos, kaip daugelis sinefilų tiki, negalima kritikuoti, tik liaupsinti ir žavėtis. Deja, ne visada toji klasika tokia gera, kokia norėtųsi, kad būtų. Šįkart nusprendžiau pažiūrėti „Lietaus žmogus“ (1988) režisieriaus Barry Levinson filmą „Uodega vizgina šunį“ (angl. Wag the Dog) (1997), kurį jau buvau nusižiūrėjęs gal prieš kokį penkiolika metų. Bežiūrėdamas atgaminau, jog filmą tikriausiai būsiu matęs dar mokykliniais laikais, kai rodydavo „Snobo kiną“ su Ryčio Zemkausko įvadiniais reportažais. Dabar panašius reportažus daro LRT rubrikoje „3 minutės iki filmo“.

 

„Uodega vizgina šunį“ – politinė satyra, pastatyta pagal romano „Amerikos didvyris“, kurį 1993 parašė Larry Beinhart. Istorija pasakoja apie prezidento rinkimus ir JAV skandalų atmosferą. Labai stiprus kandidatas į prezidentus turėjo seksualinį skandalą, kurį bando užglaistyti pogrindžio institucijos darbuotojai, bandydami nukreipti visuomenės dėmesį nuo esminių dalykų, todėl netikėtai Konradas ir Vinifrei, specialūs darbuotojai, kreipiasi į žymųjį prodiuserį surežisuoti ką nors dar didesnio ir galingesnio, nei seksualinis skandalas. Neįtikėtina, bet prodiuseris Stenlis pasiūlo paskelbti karą... Albanijai. Taip ir nutinka. Pasaulis nieko apie tai nežino, Europa tyli, Albanija visiems aiškina, kad jokio karo nevyksta, tačiau amerikiečių visuomenei demonstruojami surežisuotos karo scenos, kad paveiktų liaudį ir ši domėtųsi išskirtinai tik JAV karo reikalais. Negana to, visur čia šmėžuoja būsimo JAV prezidento didvyriškas veidas ir herojiška galia...

 

Išties filmas lengvas ir komiškas, vietomis absurdiškas. Ar man patiko? Taip, tiek, kiek man gali patikti gera dramaturgija ir filmo mintis. Visgi manau, kad tiek knyga, tiek pats filmas nelabai toli „pabėgo“ nuo tikrovės. Visus šiuos parodomosios visuomenės ir politinius santykius mes matome iki šių dienų, ar tai būtų politikai, dėvintys medicinines kaukes ir tauškantys apie apsaugą, ar tai būtų nuo tribūnos pliurpiantys dainininkai apie tai, kaip reikia suaukoti naujam dronui Ukrainai... Visa tai tik burbulas, už kurio tikrovė, kurios nesame pajėgūs nei įžiūrėti, nei įvertinti, uždengia tikrąsias tiesas ir ketinimus. Visų pirma, filmas juokiasi iš patikliųjų piliečių ir rodo, kaip projektuojamos mūsų politinės pažiūros ir apskritai suvokimas apie geopolitinius reikalus. Besąlygiškai pasitikėdami „rimčiausiomis“ žiniasklaidos priemonėmis, mes susikuriame įsitikinimus, kad žinome, kas vyksta mūsų šalyje ir visame pasaulyje. Ir apskritai „Uodega vizgina šunį“ yra apie manipuliavimą, savotišką „Trumeno šou“ efektą, tad filmas leidžia kiek kitaip apmąstyti visuomenės politinius procesus.

 

Manau, filmas aktualus iki šių dienų. Jame nusifilmavo tikros kino legendos: Robertas De Niro, Dustinas Hoffmanas, Kirsten Dunst, Anne Heche ir Woody Harrelsonas. Visgi filmas satyrinis, veikėjai trafaretiniai, būdingi XX a. amerikietiškojo kino aukštesniajai komedijai. Filmas man kažkiek savo satyra priminė „Nežiūrėk aukštyn“ (2021) variantą, kai dėl reitingų ir politinės galios politikai pasiryžę žiniasklaidos priemonėmis ir labdaromis suvaldyti savo galios svertus. „Uodega vizgina šunį“ dar turi gerus ir kandžius dialogus, absurdiškas idėjas, kurios filme veikėjų galios dėka tampa lengvai reguliuojamos ir kontroliuojamos vienu skambučiu. Ši politinė satyra iš tikrųjų ima vizginti ištisą nieko nenutuokiančią visuomenę, kai sistema suryja savo sistemos vaikus. Taip jau būna. Kartą pamatyti rekomenduočiau.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 7.1

 

Maištinga Siela

Kauno autobusų stotis 2012, stovėjimo aikštelė ir bilietų kasa iki renovacijos. Istorinė nuotrauka

 

Nuotr. P. Hadzinski

Sveiki, skaitytojai!

 

Kauno autobusų stoties istorija prasidėjo tarpukariu, kai 1936 metais Vytauto prospekte buvo atidaryta moderni ir tam laikmečiui itin pažangi stotis. Architekto Karolio Reisono suprojektuotas pastatas tapo svarbiu laikinosios sostinės logistikos centru, jungusiu Kauną su kitais Lietuvos miestais bei užsienio kryptimis. Tuometinė stotis išsiskyrė racionalia architektūra ir funkcionalumu, o bėgant dešimtmečiams ji atlaikė tiek karo negandas, tiek sovietinio laikotarpio transformacijas, išlikdama viena intensyviausių transporto arterijų šalyje.

 

Sovietmečiu stoties infrastruktūra buvo pritaikyta augantiems keleivių srautams, tačiau ilgainiui senieji pastatai nebeatitiko šiuolaikinių standartų ir technologinių poreikių. Nors stotis išlaikė savo strateginę vietą šalia geležinkelio mazgo, jos būklė reikalavo esminių pokyčių. Atkūrus nepriklausomybę, ne kartą svarstyta apie renovaciją, tačiau tikrasis lūžis įvyko 2015–2017 metais, kai senoji stotis buvo uždaryta kapitalinei rekonstrukcijai, o transporto eismas laikinai perkeltas į gretimas gatves.

 

Šiandieninė Kauno autobusų stotis yra viena moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione, sėkmingai suderinanti istorinį paveldą su šiuolaikine architektūra. Rekonstrukcijos metu buvo išsaugotas senojo pastato fasadas, tačiau viduje įrengtos inovatyvios keleivių informavimo sistemos, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė ir prekybos centras. Šis objektas tapo puikiu pavyzdžiu, kaip senoji pramoninė ir transporto zona gali virsti estetiška bei patogia erdve, kuri kasdien aptarnauja tūkstančius keliautojų ir puošia miesto centrą.

 

Maištinga Siela