Filmas: "Šiaurės rytai" / "Nordeste" / "Northeast"

Sveiki visi,

Paskutiniu metu mane vis vėjai nuneša į Argentinos kiną. Šįkart tai argentiniečio režisieriaus Juan Diego Solano filmas „Šiaurės rytai“ (Nordeste / Northeast) (2005 m.). Taip jau nutiko, kad J. D. Solanas pasikvietė buvusią Gerard Depardieu buvusią žmoną Carole Bouquet, sukūrusią neblogą vaidmenį, už kurį yra gavusi net prestižinių apdovanojimų. Filmas taip pat yra susižėręs ne vieną apdovanojimą, vienas didžiausių – tai Stokholmo festivalyje laimėtas „Bronzinis žirgas“.

Filmo tema gan kebli ir sudėtinga tiek dvasiškai, tiek socialiai, kadangi ji „lipa“ per žmogiškumo klausimą – ką mes galime padaryti, kad užpildytume savyje glūdinčią tuštumą? Helena išvyksta iš Prancūzijos į Argentiną, kur ketina įsivaikinti vaikelį, tačiau Buenos Airėse jai nepavyksta ir jį ryžtasi vykti į šalies šiaurės rytus ir įsigyti kūdikį nelegaliai, kitaip sakant, jį nusipirkti. Šalia to mezgasi skurdžios šeimos istorija, mat motiną su sūnumi nori iškeldinti iš lūšnelės, kurią nori nugriauti naujas savininkas, tačiau užsispyrusi motina neketina niekur trauktis... Šios dvi siužetinės linijos greitai susipina, apsiveja ir pasmaugia abiejų potencialių motinų troškimus kaip nors išpildyti savo svajones. Helenai niekaip nepavyksta surasti nelegalaus kūdikio, tačiau likimas jai paruošė staigmeną, kurios ji nesitikėjo... Filmas polemizuoja, kaip rašo anotacija, apie Argentinos vaikų pigią kainą, tačiau kartu kelia ir kitą klausimą – ar iš tikrųjų tiems vaikams nebūtų lengviau augti pasiturinčiose šeimose, nei skurdžiose namuose, nuolat vartoti narkotikus ir kęsti pažeminimus? Aišku, šalia tokių atvažiavusių „geriečių“ esti ir prievartautojų, sąvadautojų, organų donorų medžiotojų – visų ir nesupaisysi, o vaikai tampa rinkos preke ir tik atsitiktinumas, į kurias rankas jie pateks...

Skaudi socialinė ir visuomeninė problema, kurioje veriasi skurdo sukeliami padariniai. Tik skurdas priverčia nužmogėti, o turtingi, čionai atvykstantys su savyje esančia tuštuma bando užpildyti save. Pats filmas man patiko, pradžia pasirodė labai ištaršyta, nenuosekli, nesuimta į vienį, tačiau laikui bėgant atsiveria kitos prasmės... Filmas gal neprilygsta „Prekyba žmonėmis“ (2005) ir „Vergija“ (2007), ši juosta per daug subtili, nors pasakojama ir apie baisius dalykus, tačiau joje nemažai estetikos, Argentinos kultūros ir gamtos spalvų, etninių niuansų. Šiaip filmas man patiko, tačiau gal nepribloškė taip, kaip minėtieji filmai.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela