Sveiki,
Pamenu tuos keistus
laikus, kai visi vis atsidūsėdami sakydavo: „Kaip viską čia suspėti?“ O aš
galvoje sakydavau: „O ko čia nespėti? Kuo daugiau turi, tuo daugiau suspėji...“
Visiems tikriausiai ateina gyvenime sunkus etapas, kai darbai susikrauna vienu
metu ir niekur nei fiziškai, nei protiškai nebegali suspėti, o norisi vis
kokybės, norisi ir geresnių rezultatų, bet per tokį skubėjimą vis velnias
pakiša savo kanopą. Natūralu, kad užklumpa nerimas, imi dėl visko abejoti, o aš
esu vienas iš tų vyrų, kurie negali vienu metu daryti kelių darbų. Sako,
moterys gali gaminti, kalbėtis su drauge ir dar po internetą naršyti bei
vaikams susakyti ką daryti ir tai vyksta vienu metu be menkiausio streso.
Nekenčiu, kai reikia daryti vienu metu kelis darbus, o ką jau kalbėti apie
penkis ir daugiau...
Šiandien perskaičiau
vieną labai puikią mintį, kuri tapo šios dienos moto: „Nerimas žmogui kyla tada, kai jis iš visų jėgų stengiasi suvaldyti
ateitį“. Ir kažkaip pasidarė lengviau. Kas bus rytoj? Argi nuo manęs visa
tai priklauso? Oi, ne, ir staiga suvokiant tai, atlėgo nuo pečių visas dangus.
Nerkis nesinėręs iš kailio, vis tiek ne nuo tavęs vieno priklausys rezultatai,
todėl nestresuok, žmogau. Paprasti elementarūs vakarietiški nušvitimai kaip iš
kokios knygelės „Jūsų pasąmonės galia“, kurią buvau atstūmęs į šalį, nes
turėjau nuostatą, kad tokie surašyti punktai žmogaus tikrai nepadarys
laimingesniais, tačiau tam tikrose gyvenimo situacijose paprastos mintys perskrodžia
tave kaip ungurį ir padeda suvoki, kad reikia paleisti tuos juodus ikrus
blaiviu protu ir palikti ateitį ateičiai ir tiesiog daryti čia ir dabar tai, ką
gali geriausiai.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą