Sveiki,
2003 metais pasirodęs animacinis
filmas „Žuviukas Nemo“ sulaukė neregėtos sėkmės, tačiau filmo autoriai ilgai
tylėjo ir nepažėrė jokių filmo tęsinių, kaip, tarkime, tai padarė kiti sėkmingi
animaciniai projektai: „Žaislų istorija“, „Ledynmetis“, „Šrekas“. Ir štai
šiemet sulaukėme visiškai atskiro, paralelinio filmo pavadinimu „Žuvytė Dorė“ (angl. Finding Dory) (2016), kuris, kaip teigia
kino kritikai, mažai kuo nusileidžia pirmtakui.
Filmas, skirtas visai
šeimai, iš esmės laikosi tų pačių Volto Disnėjaus laikų moralinių vertybių
recepto principų: truputis jaudulio, truputis graudulio, truputis meilės ir
pagarbos tėvams ir draugams bei nemaža dalis nuotykių, kurie patinka ir tėvams,
ir vaikams. Jeigu žvelgsime į paskutiniųjų metų animaciją, visgi filmas tarsi
nieko novatoriško negali pasiūlyti. Pasakojimo ir nuotykių struktūra panaši,
įvykius daugiau ar mažiau jau galima nuspėti, nuspėti ir Dorė veiksmus lyg
viskas būtų surėdyta pagal tam tikrą įvykių žemėlapį, o filmų kūrėjai tiesiog
besimėgaudami spaudžia tuos pačius dirgiklius-mygtukus. Turiu greit užbėgti už
akių ir pasakyti, kad ir kaip filmas būtų surėdytas pagal struktūrinės
pasakojimo klišes, filmas vis tiek labai geras, kadangi visi ingredientai
atseikėti itin tikslingai, kad tiesiog belieka ištiesti kojas ir mėgautis
turiningu pasakojimu, kuriame ir juoko, ir liūdesio, ir nuotykių proporcijos
vienodai „suveikia“.
Be jokios abejonės, tai
vienas stipriausių šių metų „Disnėjaus“ kampanijos filmų, kuris tikriausiai tik
retą paliks abejingą. Rekomenduoju be jokio išskirtinumo visiems, netgi kaip
mokomąją kūrinį mokykloje.
Mano
įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 77/100
IMDb: 7.7
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą