Sveiki, skaitytojai,
Auksiniam gaubliui
nominuota drama „Bet kokia kaina“
(angl. Hell or High Water) (2016)
tikriausiai daugeliui sukėlė neprastų sentimentų laukinių vakarų epams, netgi
savotiškiems niūriems vesternams. Filmas, kuris patenkins didelius rimto kino
smaližius ir gurmanus, manding, pasirodė šiek tiek nuobodokas.
Supraskite mane
teisingai, filmas tikrai geras, stiprus ir rimtas scenarijus apie likimo
nelepintus brolius, turinčius įvairių sutrikimų, savų vertybių, idealų, tėvo
paliktų randų ir visada jaudina tėvų ir vaikų santykiai, ypač, kai atžalos
pasuka ne tokiais keliais, kokiais galėjo pasukti. Tačiau šis filmas... tiesiog
jo žinia manęs nepasiekė, praktiškai nesujaudino, o po pirmųjų apiplėšimo
scenų, kas iš esmės ir buvo įdomiausia, staiga įklimpo į begalinę rutiną ir
istorija lyg ir jau matyta, o potekstės jau kadaise ištransliuotos ankstesnių
filmų. Puiki aktorių vaidyba ir kieta, rūsti vyriškai vakarietišką dvasią
transliuojanti režisūra, pasirodė, kai kada pernelyg teatralizuota, o
charakteriai šabloniškai sugadinti ir jau kažkur matyti.
Taip, filmas geras, bet
jis vis tiek man neįtiko. Tarsi to vakaro seansas būtų pro šydą. Žinote tą
keistą jausmą, kai valgai tiek daug, o pavalgęs nesijauti pasisotinęs, tai
panašiai su šiuo filmu nutiko man: nei jutau kažkokį pasitenkinimą, nei
kažkokią kančią, tarsi žiūrėčiau šiuolaikinių kaubojų dramą. Beje, priminė
filmą „Šioje šalyje nėra vietos senukams“, tačiau pastarasis buvo kur kas
geresnis.
Mano
įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 88/100
IMDb: 7.7
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą