Sveiki, skaitytojai,
Diena, kai mano šalyje
snigo beveik gegužės vidury.
Diena, kai bendradarbės
išgyveno, kad jų žydintys pomidorai lūžta jau nuo sniego.
Diena, kai nėra kada
skaityti knygų ir žiūrėti filmų, nebent...
Tik akimirkai žiūrėti,
kaip sninga beveik gegužės vidury, ir klausytis bliuzo iš naujų vinilinių
plokštelių.
Diena, kai snigo gegužis
vidury, palikęs slyvmedžius vienus prie stovėjimo aikštelės.
Ir keista, nes šunų
pėdsakai ir šeimininkų kojos sukos palei namą. Kaip kreivas valsas. Vidury gegužis.
Diena, kai lūžo
pomidorai. Ir bendradarbės juokėsi, nes smarkiai snigo. Į pražiotą kapišoną.
Diena, kai nėra kada
skaityti, nebent akimirką (tik nedaugiau!) žiūrėti, kaip gegužy sninga ir,
dievaži, ne pomidorai, ne, ir ne bendradarbių šypsenom tik...
Tik vidury. Beveik gegužį
sninga. Ir laiko. Nėra net suskaičiuoti laikui. Kiek gi ten prisnigo? Kiek tas
išdavikas oras? Kiek gi buvo, kai manęs nebuvo, nes buvau užmūrytas vidury
darbų ir tik...
Akimirką. (Dieve, tik
nedaugiau!) man leido pažiūrėti kaip...
Kaip drąsiai ir be gėdos.
Gegužio vidury.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą