Sveiki,
Norėčiau
kartoti tą frazę, kurią mėgau prieš kokius dešimt ir daugiau metų: prancūzai
tikrai moka kurti išskirtines romantines dramas, turi savo stilių, kino kalbą.
Deja, pastaruoju metu esu linkęs nusivilti arba gana kritiškai pasižiūrėti ir į
europietišką kiną. Režisierė Laura Piani jau daug dirbusi prie įvairių kino ir
serialo projektų pasiūlė romantinę dramą „Kaip Džeinė Ostin sugriovė mano
gyvenimą“ (pranc. Jane Austen a gâché ma vie) (2024). Pats
pavadinimas nieko kaip ir gero nežada, juk apeliuoja į gyvenimo tragediją,
tačiau galbūt prancūzai iš dalies supranta ir tokį humorą, kad tragedija
atveria naują perspektyvą ir tos naujos potencialios laimės suvokimą. Atrodo,
kad apie tai galėtų būti filmas. Bet kaip yra iš tikrųjų?
Visgi
filmas tik iš dalies apie tai. Pagrindinė veikėja Agata (aktorė Camille
Rutherford) yra didmiesčio (tikėtina, kad Paryžiaus) knygyno darbuotoja. Iš pažiūros
snobė, bet iš kitos – nors ir intelektualė, bet nutolusi ne tik nuo įprasto
miestietiško gyvenimo, bet ir nuo bohemos. Pasakyti, kad ji konservatyvi, tai
reiškia, nieko nepasakyti. Veikiau ji užsisvajojusi XIX amžiaus britų rašytojos
Džeinės Ostin romanų veikėja, „iškritusi iš laikmečio“, svajojanti apie netikėtą
meilę, bet drauge pernelyg keista šiuolaikiniams vyrukams. Galiausiai vieno
draugo pagalba ji laimi rankraščio turą ir yra kviečiama Džeinės Ostin
provaikaičių į dvarą kūrybinėms rašymo dirbtuvėms, kuriose (bet tikrai, kaip
koks Ostin romano braižas!) ji įsižiūri pasipūtusį Ostin provaikaitį, tačiau
niekas jai nepavyksta. Tiesą sakant, Agatai nesiseka ne tik meilėje, bet ir tas
kūrybinis rašymas, todėl yra priversta meluoti...
Filmas
liūdnokas. Jis apie neišsipildančias, bet daug žadančias viltis. Iš vienos
pusės gal ir visai nieko, kad nėra to holivudinio Happy End, bet veikėja
patenka į tokią padėtį, kur ji „pasimatuoja“, kas gi ji iš tikrųjų esanti:
tokia pat knygų skaitytoja, svajoklė, kuri sunkiai tikrovėje leidžiasi į
nuotykius, o jei leidžiasi, tai abejonės ir nepasitikėjimas (lūkesčiai?) viską
sužlugdo. Kitaip sakant, filmas ne apie evoliucionuojančią veikėją, o veikiau
apie tokio tipo žmones, kurie turėję progą pasukti gyvenimą kita linkme dėl tam
tikrų charakterio priežasčių ir įsitikinimų pasilieka užsiciklinę. Ir tame yra
netgi labai didelės tiesos! Kita vertus, filmas schematiškas, veikėja įvedama į
šiltnamio sąlygas, t. y. dalyvauja prabangaus dvaro menininkų seminaruose,
atpažįstame vyro ir moters flirto buitinius kuriozus, bet drauge tarsi ir nieko
neįvyksta. Nežinau, sužiūrėjau šį filmą su tokiu atsainiu skepticizmu, bet
tikiu, kad daliai žiūrovų turėtų galbūt visai neblogai susižiūrėti. Galų gale
filmas nepateisino savo pavadinimo: Džeinė Ostin nekalta, už savo likimą yra
atsakinga tik veikėja Agata.
Mano
įvertinimas: 5.5/10
Kritikų vidurkis: 73/100
IMDb: 6.3
Kritikų vidurkis: 73/100
IMDb: 6.3
