Filmas: "Madmuazelė Paradis" / "Mademoiselle Paradis"

Sveiki,

„Kino pavasaryje“ rodytas vokiečių ir austrų filmas „Madmuazelė Paradis“ (pranc. Madmoiselle Paradis) (2017) kažkada buvo mano paties seansų sraute praleistas, nes tuo metu teko pasirinkti tiesiog kito filmo seansą, tačiau vis neapleido mintys, kad galbūt vertėjo pasirinkti būtent šį filmą – puikūs kostiumai, europietiškas kinas, įdomi istorijos anotacija, todėl labai viliojo. Tai istorija apie realiai gyvavusią aklą Maria Theresa von Paradis, turtingų tėvų atžalą, skambinančią muziką aukštuomenės pobūviuose, kurią tėvai palieka pažangiam ir moderniam tų laikų okulistui, o šis pamažu grąžina jai regėjimą...

Istorija, jeigu atmesime visą aukštuomenės prabangą, išties graudi. Tai sudėtingi politiniai, vyrų ir moterų nelygybės bei tėvų ir vaikų, laikomų savo nuosavybėmis, laikai. Jauna muzikantė pamažu ima atgauti regėjimą, tačiau, kaip dažnai gyvenime būna, jeigu gauni kokią nors dovaną, vadinasi, už ją tenka susimokėti. Panelė Paradis atgaudama regėjimą netenka muzikinio polėkio, nebegali jausti muzikos, dėl to labai išsigąsta jos tėvai, kuriems geriau talentinga akla dukra, nei niekam tikusi reginčioji... Na, visas filmas ir sukasi maždaug apie šiuos įvykius. Juosta užpildyta žėrinčiais ir įspūdingais kostiumais, manieringomis to meto bendravimo formomis, bauginančiais moksliniais ir medicinos eksperimentais, kurie dažniau žmogų suluošindavo, nei jį pagydydavo...

Iš esmės tai lėtas filmas, kuriame svarbu virpėjimas, subtilumas, kuris kažin kaip nedera su arogantiškais aristokratais, ta priešprieša dvelkia melodramatiniais niuansais. Visgi maniau, kad filmas visa tai pateiks kažin kaip aštriau, originaliau, savičiau, bet visumoje filmas, kad ir neblogas, visgi aukštumų, mano supratimu, nesiekia. Aišku, besidomintiems istorinių Europos didikų biografijomis ir šiaip muzikos istorija, filmas turės visai kitokią prasmę. Manding, yra keletas tikrai stiprių šio filmų sudedamųjų. Visų pirma neįmanoma nesigerėti jaunos iš Rumunijos kilusios aktorės Maria Dragus atliekamu pagrindiniu vaidmeniu. Kamera ją išties myli, o jos sutrikusios jaunos talentingos aklosios vaidmuo išties įsimenantis ir įtaigus. Kitas dalykas – be jokios abejonės yra kostiumai. Visgi visumoje siužetiškai pasigedau arba aštresnių vingių, arba labiau suveržtos istorijos, nes pabaigoje jau pradėjau dirsčioti į laikrodį, kadangi tapo aišku, kuo filmas pasibaigs. Visgi, manau, daugelis gurmaniškojo kino žiūrovų gėrėsis vaidyba, stambiais aktorių planais kadruose, perteiktomis epochos bendravimo formomis.

Mano įvertinimas: 6.5/10

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Trys" / "Drei" / "Three" / "3"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Trys“ (3 / Three / Drei) (2010). Taigi šįkart keliaujame į vokišką kiną ir pasižiūrime draminę komediją labai jau „originaliu“ pavadinimu „Trys“. Šį filmą pažiūrėjau paragintas vieno pažįstamo, sakau, surizikuosiu ir pažiūrėsiu, juolab kad sudomino pats faktas, jog filmas apie poligaminius santykius, o man, besidominčiam žmogaus seksualumo vaizdavimu kine – na, suprantate, negalėjau praleisti. 

Tiesą sakant filmas daugiau man pasirodė komedija, kažkaip visa problematika pateikta ir išvysta taip, lyg pačios problematikos nė nebūta. Aišku, komedija yra komedija, ji turi linksminti, bet galvoju, jei šio filmo siužetą perkelti į dramos žanrą ir su „kieta“ režisūra, manau, būtų galima sukalti tikrai vykusį ir stiprų filmą. Na, o dabar filmas skirtas pusiau pramogai, kuris švelniai pasakoja beveik neįmanomą dalyką – didžiuliame Berlyne sutuoktiniai susitikinėja atskirai su tuo pačiu biseksualiu vyru, kol galiausiai paaiškėja finalinėje kulminacijos scenoje, kad jie trise myli vieni kitus. Kokia tikimybė, kad gyvenime taip gali nutikti? Man asmeniškai pasirodė, kad tie vaizduojami santykiai yra per banalūs, sprendimai per banalūs, siužetas banalokas, nors ir gražiai nufilmuotą, savi ir nematyti aktoriai taip pat savotiškai simpatiški, o ir tema visada intriguos smalsų žiūrovą. Tad tenka filmą vertinti komedijos lygyje, nors taip norėtųsi, kad būtų kitaip...

Kad vokiečiai nėra puritonai ir jiems seksualinis gyvenimas yra atviras, manau, tą žino visa Europa. Deja, filmas taip ir nesulaukė didesnio susidomėjimo nei iš žiūrovų, nei iš kritikos pusės, nors šiek tiek keista, kad režisierius Tom Tykwer, kuris sukūrė tokias visų pripažintas juostas kaip „Bėk, Lola, bėk“, „Kvepalai: vieno žudiko istorija“, „Paryžiau, aš tave myliu“ ir kitus, ryžosi taip smarkiai rizikuoti ir kurti seksualumą propaguojančią juostą komedijos žanre. Kad ir kaip ten bebūtų, filmas manęs asmeniškai nesužavėjo, tačiau praleidau neblogas valandas kikendamas ir sekdamas trijų vidutinio amžiaus žmonių seksualinio gyvenimo persipynimo mozaiką. Manau, daugeliui filmas vis tiek turėtų patikti.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 55/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com