Sveiki,
„Kino
pavasaryje“ rodytas vokiečių ir austrų filmas „Madmuazelė Paradis“ (pranc.
Madmoiselle Paradis) (2017) kažkada buvo mano paties seansų sraute praleistas,
nes tuo metu teko pasirinkti tiesiog kito filmo seansą, tačiau vis neapleido
mintys, kad galbūt vertėjo pasirinkti būtent šį filmą – puikūs kostiumai,
europietiškas kinas, įdomi istorijos anotacija, todėl labai viliojo. Tai istorija
apie realiai gyvavusią aklą Maria Theresa von Paradis, turtingų tėvų atžalą,
skambinančią muziką aukštuomenės pobūviuose, kurią tėvai palieka pažangiam ir
moderniam tų laikų okulistui, o šis pamažu grąžina jai regėjimą...
Istorija,
jeigu atmesime visą aukštuomenės prabangą, išties graudi. Tai sudėtingi
politiniai, vyrų ir moterų nelygybės bei tėvų ir vaikų, laikomų savo
nuosavybėmis, laikai. Jauna muzikantė pamažu ima atgauti regėjimą, tačiau, kaip
dažnai gyvenime būna, jeigu gauni kokią nors dovaną, vadinasi, už ją tenka
susimokėti. Panelė Paradis atgaudama regėjimą netenka muzikinio polėkio,
nebegali jausti muzikos, dėl to labai išsigąsta jos tėvai, kuriems geriau
talentinga akla dukra, nei niekam tikusi reginčioji... Na, visas filmas ir
sukasi maždaug apie šiuos įvykius. Juosta užpildyta žėrinčiais ir įspūdingais
kostiumais, manieringomis to meto bendravimo formomis, bauginančiais
moksliniais ir medicinos eksperimentais, kurie dažniau žmogų suluošindavo, nei
jį pagydydavo...
Iš
esmės tai lėtas filmas, kuriame svarbu virpėjimas, subtilumas, kuris kažin kaip
nedera su arogantiškais aristokratais, ta priešprieša dvelkia melodramatiniais
niuansais. Visgi maniau, kad filmas visa tai pateiks kažin kaip aštriau,
originaliau, savičiau, bet visumoje filmas, kad ir neblogas, visgi aukštumų,
mano supratimu, nesiekia. Aišku, besidomintiems istorinių Europos didikų
biografijomis ir šiaip muzikos istorija, filmas turės visai kitokią prasmę. Manding,
yra keletas tikrai stiprių šio filmų sudedamųjų. Visų pirma neįmanoma
nesigerėti jaunos iš Rumunijos kilusios aktorės Maria Dragus atliekamu pagrindiniu
vaidmeniu. Kamera ją išties myli, o jos sutrikusios jaunos talentingos aklosios
vaidmuo išties įsimenantis ir įtaigus. Kitas dalykas – be jokios abejonės yra
kostiumai. Visgi visumoje siužetiškai pasigedau arba aštresnių vingių, arba
labiau suveržtos istorijos, nes pabaigoje jau pradėjau dirsčioti į laikrodį, kadangi
tapo aišku, kuo filmas pasibaigs. Visgi, manau, daugelis gurmaniškojo kino
žiūrovų gėrėsis vaidyba, stambiais aktorių planais kadruose, perteiktomis epochos
bendravimo formomis.
Mano
įvertinimas: 6.5/10
IMDb: 6.6
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą