Filmas: "Astridos Lindgren jaunystė" / "Unga Astrid"

 

Sveiki,

 

Keista, kad iki šiol mūsų nepasiekė filmai apie legendinė vaikų rašytoją Astrid Lindgren, tačiau baigiantis antrajam šio amžiaus dešimtmečiui, regis, skandinavai atsitiesė ir suskubo sukurti net du filmus apie garsiausias vaikų rašytojas: „Tuvė“ (2019) apie Tove Jansson ir „Astridos Lindgren jaunystė“ (sved. Unga Astrid) (2018) – pastarąją pirmiausia ir nusprendžiau pasižiūrėti. Filmą režisavo danų režisierė Pernille Fischer Christensen, dirbdama su švedų, danų ir norvegų garsiausiais aktoriais. Tas, kas nepraleidžia naujienų iš Skandinavijos per Scanoramą, manau, ne vienas veidas ar aktorius bus atpažintas šiame filme.

 

Filmas pasakoja apie Švedijos provincijoje religingoje daugiavaikėje šeimoje gyvenančią Astrid Ericsson (mergautinė pavardė). Kurį laiką mes stebime Astridą šešiolikmetę, primenančią Pepę Ilgakojinę su dviem kasytėm, kuri išdykauja ir pernelyg dažnai yra nepaklusni ir pasižyminti berniokiškumu. Galiausiai imlų mergaitės būdą pastebi vietos laikraštis, į kurį ji pakviečiama dirbti, o ten netrunka įsivelti į meilės romaną su gerokai vyresniu, vaikus turintį ir neišsiskyrusiu redaktoriumi. Nuo jo šešiolikmetė Astrida susilaukia sūnaus ir viskas pamažu ima panašėti į baisiausią jaunos merginos gyvenimo košmarą. Prisiklaususi vyro pažadų, ji iškeliauja į Daniją ir ten pagimdžiusi palieka naujagimį, o namuose dėl religingų tėvų yra priversta meluoti, kad ji mokosi užsienyje. Sunkus jaunos ir naivios merginos gyvenimas verčia kuo greičiau subręsti ir pamiršti mergaitiškus žaidimus. Galimas daiktas, kad vėliau tai turės įtakos ir busimiems rašytojos romanams, apsakymams vaikams. Ankstyvi suaugusiųjų sunkumai suformavo jautrią, empatišką ir kartu atsakingą merginą, kuri nepalieka savo sūnaus Danijoje, o po trejų metų parsiveža vaiką, nepaisant to, ką aplinkiniai pasakys. O netrukus susipažįsta su savo pirmuoju vyru Lindgrenu, kuriems, deja, nelemta ilgai gyventi drauge, nes 1951 m. vyras miršta, tačiau toji istorija nebeparodyta filme...

 

Manau, tai svarbus filmas, perteikiantis menkai kam žinomus faktus apie A. Lindgren jaunystę. Filme vaizduojanti mergina tikrai išgyveno neeilinius sunkumus, tačiau tikriausiai dažna mergina kiekvienoje giminėje tuo metu turėjo panašios patirties, nes turėti nesantuokinį vaiką ir dar šešiolikos, kai jauti tėvų spaudimą, motinos atšiaurumą ir turi slėpti kelionėje savo „padėtį“, ne vieną merginą traumavo. Labai panašiai išgyveno daugelis airių merginų, kurios buvo priverstos slapstytis ir meluoti dėl visuomenės spaudimo ir reputacijos.

 

Nepaisant šios tragedijos, manau, šis filmas vykęs dėl savo gyvumo, kurį sukūrė pagrindinė švedų-danų aktorė Alba August, pasinėrusi visomis išgalėmis į šį žaižaruojantį ir įvairias charakterio spalvas atskleidžiantį vaidmenį. Sunku pasakyti, ar tokią Astridą įsivaizdavau, ir apskritai, ar aš įsivaizdavau. Daugelis iš mūsų tikriausiai ją prisimena jau pagyvenusią vaikų rašytoją, duodančią retus interviu iš savo namų Stokholme. Šiemet, 2022 metų sausio 28 dieną, sukako 20 metų, kai autorė mirusi. Nors filmas neperžengia ir neanalizuoja literatūriškos Lindgren pusės, galima iš filmo nemažai spręsti, kad sunkus gyvenimas ir ankstyva motinystė tampa ne tik gniuždančiu gyvenimo išbandymu, bet ir stiprybę suteikiančiu patyrimu, kuris vienaip ar kitaip turės įtakos autorės kūrybiniam gyvenimui. Filmas charizmatiškas, kiek holivudiškai skandinaviškas, bet susižiūrėjo tikrai gerai.

 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb: 7.1

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Telma" / "Thelma"

Sveiki,

Eidamas į dar vieną Scanoramos filmą pavadinimu „Telma“ (norveg. Thelma) (2017), pamaniau, kad tai bus smarkiai erotizuota lesbiečių romantinė drama su mistiniais prieskoniais. Tiesą sakant, neklydau, tačiau režisierius labiau plėtojo ne erotiką, bet naują tapatybės rūšį – žmogaus vidines galias, peržengiančias vidutinio žmogaus gebėjimus. Kaip susitaikyti ne tik su tuo, kad esi lesbietė, bet dar ir tuo, kad turi galių judinti daiktus, numatyti ateitį, manipuliuoti žmonėmis ir net smarkiai panorėjus jais atsikratyti?

Jauna mergina išvažiuoja studijuoti į didmiestį ir ten pirmą kartą įsimyli, vartoja alkoholį ir viskas atrodo taip nykiai ir neįdomiai, o dar tos simpatijos merginai – piguma, o svarbiausia kažkur viskas matyta. Iš tikrųjų pirmąjį pusvalandį kankinausi ir ėmiau nerimauti, ar nebūsiu apsirikęs, nes filmas atrodė labai prastas, tačiau režisierius padarė kelis reikšmingus scenarijaus salto ir istorija sušvinta visai naujomis spalvomis. Pasirodo, mergina gyveno ir buvo auklėjama pagal griežtas krikščioniškas tradicijas, tad pamaniau, kad režisierius nueis itin populiariais keliais: statys lesbiečių laisvamanių gyvenimą krikščioniško pasaulio opozicijai ir taip kurs vis aštrėjančius dukters ir tėvų santykius, bet pasirodo, kad režisieriui nepritrūko fantazijos ir viską sukūrė truputį įdomiau. Iš praeities atsiveriančios veikėjų scenos ėmė aiškinti mistišką Telmos gyvenimo istoriją, kurią taip kruopščiai ir taupiai užuominomis kūrėjai telkė filmo pradžioje...

Esu matęs šio režisieriaus filmą „Garsiau už bombas“ ir jis mėgsta šeimų santykių dramas, dabar suprantu, kad vis ieško naujų ir netikėtų būdų visam šeimos portretui atskleisti. Jeigu „Telmos“ pirmoji filmo pusė atrodo gana abejotina, tai antroji seanso valanda tampa aštriai vibruojanti ir tie mistiniai „prieskoniai“ visgi mane pagavo ir įtraukė, priversdami stebėtis ir keisti  nuomonę apie filmą. Negarantuoju, kad visiems mistinio kino gerbėjams ši juosta patiks, bet tikriausiai ji man ir patiko savo solidžiu skandinavišku šaltumu ir gebančiais stebinti mistiniais niuansais. Taip, filmas toli gražu ne perliukas, tačiau tikrai geresnis nei daugelis filmų, skirtų masiniam vartotojui.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 74/100

Kritikų vidurkis: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nesveikai laiminga" / "Sykt lykkelig" / "Happy, Happy"

Sveiki visi,

Šiandien mane toliau vežiojo po europietišką kiną ir teko apsilankyti norvegiškame kine – „Nesveikai laiminga“ (Sykt Lykkelig) (Happy, Happy) (2010 m.). Šis filmas buvo atkeliavęs ir į „Scanoramos“ festivalį Lietuvoje, pernai vėlyvą rudenį, o iš Norvegijos buvo pasiūlytas kaip geriausias užsienio šalių filmas kandidatas į „Oskarus“, tačiau jis, matyt, atrankos kritikus nelabai sužavėjo. Nepaisant to, filmas yra pelnęs keletą tarptautinių festivalių apdovanojimus ir pastebėtas plačiosios auditorijos.

Man asmeniškai filmas labai patiko, nors iš pradžių bijojau žiūrėti vien tik su angliškais subtitrais, baiminausi ir dėl norvegų kalbos, kurios absoliučiai nemoku, tačiau dialogai pasirodė nepaprastai lengvi, lakoniški, tad pagalvojau, kad galbūt šį filmą ateityje išversiu į lietuvių kalbą ir galėsite pažiūrėti lietuviškai titruotą. Filmas – komedijinė drama, tačiau ta komedija labai jau subtili, vos užčiuopiama per dialogus ir poelgius, visgi filmas labai dramatiškas. Siužeto centre – Kaja, kuri pati nežino, kas esanti, nori visiems patikti, turinti santuokinių problemų, kaip vėliau sužinosime, jos vyras biseksualus ir susitikinėja su kitais vyrais. Jos akiratyje pasipainioja puikiai beveik ideali šeima ir jos akys pradėjo krypti į naujos šeimos vyrą... Iš esmės tai filmas apie dviejų šeimų santykius su subtilaus humoro doze, kuri neretai perauga į melancholiją. Kaja, mano galva, puikus personažas, kuris be proto nori būti laimingas ir gaudo tą laimę visais įmanomais būdais, tačiau laimė vis kažkur pakeliui išslysta. Taip pat keisti ir įdomi santykiai vystosi ir tarp šeimų berniukų, vienas jų iš Afrikos įvaikintas vaikas, kuris sutinka būti baltaodžio berniuko vergu ir jis atkartoja tai, ką darė ištisus amžius juodosios rasės atstovai...

Subtilūs santykiai perauga ir į tam tikrus įtampos taškus, netgi priveda personažus prie emocinių krizių, absurdiškų sprendimų. Persipynusios simpatijos, jų atmetimai ir variantai kaip irisai suvynioti į tik iš pirmo žvilgsnio rūškaną ir šiaurietišką „aurą“, tačiau pajutau ir, manau, jūs patys pajusite nuotaikingą, žiemišką ir apčiuopiamai kalėdinę atmosferą su krūvomis sniego pusnių. Šiam filmui neturiu didelių pretenzijų, muzikinis takelis labai jau ryškus, įdomus ir retkarčiais tarp įvykių tampantis kaip reklamos užsklandėlėmis, bet tai nė kiek nesubanalino eigos, atvirkščiai, manau, suteikė žavesio ir estetikos.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 60/100
IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela,