Filmas: "Ne" / "Nope"

 

Sveiki,

 

Amerikiečių kino režisierius Jordan Peele surado savitą siaubo kino kalbą, kuri (beveik neabejoju) taps klasika. Tą jau galėjome pasakyti po antrojo jo filmo „Mes“ (2019). Naujausias jo siaubo trileris „Ne“ (angl. Nope) (2022) kino kritikų taip pat nepaliko abejingų, nors yra manančių, kad kaskart režisieriaus darbai vis prastėja, tad genamas smalsumo nusprendžiau pats pasižiūrėti ir įvertinti, kaip yra iš tikrųjų.

 

Filmas pasakoja istoriją apie rančos savininkus, brolį ir sesę, kurie po keistos tėvo mirties, paveldi jo turtą, tačiau nesugebėdami tęsti sėkmingai tėvo verslą, yra priversti išparduoti arklius, kad galėtų išsilaikyti. Tuo pačiu metu toje rančos teritorijoje ima dėtis keisti dalykai, kurie paaiškina ir keistą tėvo mirtį, kai jo kaukolėje įstringa moneta. Įsigiję prabangią stebėjimo kamerų sistemą, jie bando užfiksuoti NSO, kurie kaskart pasirodydami išbalansuoja arklių elgesį. Paraleliai pasakojama dar viena šalutinė keista istorija apie šimpanzę, kuri užpuola aktorius ir juos išžudo, tačiau nespėja nužudyti po stalu pasislėpusio berniuko...

 

Iš tikrųjų kelios siužetinės skirtingos pasakojimo kryptys verčia nuolat mąstyti, ką aš iš tikrųjų šiame filme matau? Ar tai filmas apie labiau išvystytą gyvūno sąmonę (išdresiruoti arkliai ir šimpanzė), kurie byloja apie žemą žmonių intelektą, ar aš labiau matau nepaaiškinamą NSO istoriją, kuri skrajoja virš laukų apsimesdama debesiu? Režisierius, atrodo, labiau plėtoja antrąją istorijos versiją, tačiau kalba ir apie nežmonišką elgesį su gyvūnais. NSO įsiurbia žmones ir gyvūnus, juos suvirškina taip, lyg jie tebūtų tik ėdalas, žemesnė gyvybės forma, lygiai taip pat žmonės elgiasi su gyvūnais žemėje – išdresiruoja juos savo poreikiams tenkinti. Toji paralelė filme gana eklektika, ji neišartikuliuota pažodžiui, bet palikta asociatyviai pačiam žiūrovui sujungti prasmes.

 

Viso filmo malonumas ir yra tai, kad filmas nestandartinis, jis tarsi tyčia erzina, nesileisdamas į įprastą „viskas aišku čia ir dabar“ holivudinį reginį, todėl žiūrėdami mes ir piktinamės, ir galvojam, kad kažkas su šia istorija negerai. Bet tai ir yra gerai! Režisierius panaudoja visus masinėje kino kultūroje atpažįstamus elementus, tačiau jo kompozicija savitai keista. Pvz., brolio ir sesers temperamento kontrastas. Karštakošė ir nenustygstanti sesuo ir keistai romus bei melancholiškas brolis, kurio išraiškos ir maniera net pačiomis aštriausiomis aplinkybėmis išlieka nepaprastai stabilios. Man labai patinka aktorius Daniel Kaluuya, kuris pasirodė visuose režisieriaus filmuose.

 

Visgi persiritus filmui į antrą pusę, darosi aišku, jog pavojingai provokuodami keistąją būtybę veikėjai su ja susidoros, o tas planas, jog riekia susprogdinti pabaisą iš vidaus, buvo, sakyčiau, šiek tiek standartiškai nuobodus. Visumoje atrodo, kad filmo keistumas pamažu įgaudamas holivudinį polėkį tranzuoja prie pernelyg paprastų sprendimo būdų, todėl filmo pabaiga iš esmės tampa nuviliančiu reikalu, nes scenarijus nebepateikia jokių netikėtų „paturbintų“ įvykių ir baigiama taip, kaip baigiasi daugelis siaubo trilerių – su visais atsakymais paraštėje.

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IMDb: 7.0

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Aferistės" / "The Hustlers"

Sveiki,

Kai sužinojau apie šį filmą, tai pagalvojau gana stereotipiškai: jeigu ir žiūrėsiu apie mergas, kurios sukasi aplink stulpą, tai tik dėl penkiasdešimtmetės dainininkės Jennifer Lopez pasirodymo. Beregint praūžusi kino juosta „Aferistės“ (angl. The Hustlers) (2019) sulaukė neregėtai gero mūsų tautiečių palaikymo, kad netgi susigundžiau, jog be J. Lopez dar gali būti kažkas ir gero šiame filme.

Holivudas mėgsta tokias istorijas, kurios apie socialinį dugne gudriai ir išradingai besisukiojančius žmones, kurių istorijos kartu tampa ir įkvepiančiu nuotykiu, ir kartu švelni didaktika. Dėmesio centre – emigrantų palikuonys moterys iš Rusijos, Lotynų Amerikos ir Azijos. Visa puokštė margų rasių atstovių, kurios dėl bendro tikslo – savo pačių vaikų kovoja po Volstryto saule naktiniame klube, viliodamos turtuolių pinigus toli gražu ne pačiais gražiausiais ir sąžiningiausiais būdais. Striptizo šokėjos, privačios ir sceninės, susivienija į tam tikrą idėjinę komuną ir smaginasi, kol galiausiai įkliūva... Tiesą sakant, istorija ne kažin kuo originali, filmas labiau linksta į pramoginę pusę ir perteikia merginų bėdas gana stereotipine švelnia „fun“ holivudine maniera, išvengiama nuskurusių, ligų ir narkotikų iškamuotų bei sąvadautojų priveiktų prostitučių graudulio.

Kažkada milijonu doleriu J. Lopez apsidraudusi užpakaliuką šiame filme panaudoja taip, kaip ir reikia. Nors filmas apie azijietės ir lotynų amerikietės draugystę „versle“, visgi – nemeluokime, dalis filmo veikia erotiškai. Čia ir Lizzo, čia ir Cardi B su savo apvalumais, tad tos merginų problemos linksmos, kabaretiškai pateiktos. Esu matęs ne vieną juokingą amerikietišką komediją, kada pulkas tokio tipažo merginų nudaigoja savo klientą, o jo kūną tąso pusę filmo, kol galiausiai panašiame rakurse pateikiama gražiai „suvyniota“ didaktinė dovanėlė žiūrovams. Vis žiūrėjau „Aferistes“ ir galvojau, kur aš paskutinįkart mačiau kažką panašaus, nes tikrai žiūrėjau visai neseniai, kol toptelėjo, kad apie azartinių žaidimų karalienę „Pokerio princesė“ (2017), kuriame įtaigiau ir dinamiškiau papasakota panaši istorija apie gražią moterį, kuri apsukriai rengė nelegalius žaidimus. Su ugnimi žaidžia ir „Aferistės“, kurios visomis prasmėmis prieš žiūrovus yra pateisinamos kaip antrarūšės amerikietės, kurios kovoja už vietą po saule ir rūpinasi savo vaikučiais. Filmas žaismingas, dinamiškas, nėra itin ypatingas, bet nuteikia visai nenuobodžiam seansui.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb:6.5

Jūsų Maištinga Siela   

Serialas: "Siaubo karalienės" / "Scream Queens"

Sveiki, skaitytojai,

Po Amerikietiškų siaubo istorijų to paties genijaus Ryan Murphy naujausias darbas Siaubo karalienės (angl. Scream Queens) buvo tikra atgaiva. Naujas projektas, pulkelis jau režisieriaus „prijaukintų“ aktorių, pulkelis dar visai naujų veidų, kurie laikui bėgant vėl pasklis po kitus projektus. Kai kas Siaubo karalienes vadina Choro ir Amerikietiškų siaubo istorijų miksu, juodojo humoro serialas, skirtas labiau jaunimui, kas ir buvo pagrindiniai Choro žiūrovai, nei skoningai ir sodriai subrandintos ir tikrais įvykiais paremtos Amerikietiškos siaubo istorijos.

Išties sunkoka vertinti šį serialą, nes jis turi ir savų privalumų, ir šiokių tokių trūkumų. Visų pirma, mane šiek tiek sukrėtė gana drungnas serialo pasitikimas tarp kritikų, kurie retsykiais negailėjo ir gana prastų žodžių, o kai kurie priešingai – žarstėsi liaupsėmis. Kurti juodojo humoro serialą, kaip antai visiems patikęs Lai kraujas liejasi laisvai, gana rizikinga, nes tai atrodo... gana nerimta, tarsi bandoma užpildyti niekalu eterį, bet šįkart režisieriams pavyko gana, sakyčiau, neblogai, tuoj paaiškinsiu kas ir kaip...

Pirmasis sezonas pasakoja apie Kapa Kapa Tau universitetinius elitinius namus, kuriuose įsikuria turtingos, išlepintos studentės, sudarydamos Šanelių seseriją, į kurią patekti tegali tik turtingos ir kaprizingos, tačiau vieną dieną pasirodo Raudonasis Velnias, kuris aplink studentų miestelį pradeda žudyti, vis labiau artėdamas prie Šanelių ir seserijos griūties. Serialas pilnas eklektiškų juokelių, primenančių ištisas ir nesibaigiančias parodijas, kaip antai Pats baisiausias filmas dalys. Rodos, parodijuojami ne tik siaubo elementai, bet ir muilo operos, studentai, universiteto tvarka, dramos, meilės istorijos ir santykiai. Parodijos elementai tampa vieni didžiausių šio serialo juoduoju arkliuku, bet kartu visgi kažko lyg ir pritrūksta. Per juokelius ir santykių analizes, riksmus serialo viduryje įklimpstama, jaučiama tempiama siužetinė guma, slysta pagrindinis kriminalinis ir apskritai šio serialo siūlas – intriga. Nepaisant duobės, serialas pabaigoje siužetiškai vėl tampa įdomesnis ir išsikapanoja iš beprasmio vedžiojimo ratais, pateikia įdomių spėliojimų, žadina intrigą ir pamažu susiriša pasakojimas į vientisą mazgą, aprėpiantis 1995-2016 metų istoriją, nuo gimdymo vonioje iki vaikų išaiškinimo šiomis dienomis.

Seriale pasirodo jaunoji smarkiai kylanti aktorė Emma Roberts, Julios Roberts giminaitė – ir plati šypsena tai paliudija. E. Roberts du sezonus pasirodžiusi Amerikietiška siaubo istorija, šįkart nutarė užimti vienas pirmųjų pozicijų vaidmenų atžvilgiu ir suvaidino pirmąją Šanelę, Kapa Kapa Tau prezidentę. Žinote, jai labai tiko vaidinti aikštingą ir pretenzingą kalytę, tiesą sakant, šis vaidmuo labai siejasi su jos pasirodymu Amerikietiška siaubo istorija: Coven, kur ji taip pat atliko aikštingos ir jaunos raganos Montgomeri vaidmenį. Epizodiškai išvystame ir smarkiai išpopuliarėjusią pop atlikėją Ariana Grande, kuri, pripažinkime, geriau tegu dainuoja, negu vaidina, nes nepaliko jokio įspūdžio, o ta jos žudymo scena, kai numiršta berašydama Facebook‘o paskyroje, buvo kultinė serialo scena. Nuostabus vaidmuo buvo patikėtas aktorei Jamie Lee Curtis, kuri atliko universiteto dekanės vaidmenį – ypač ciniškas, kontrastingas ir kartu įdomus personažas. Aktorė vienintelė iš viso būrio buvo nominuota už šį vaidmenį Auksiniams gaubliams, kaip geriausia antro plano aktorė. Žinoma, labai nustebino smarkiai fiziškai pasikeitusi Mažosios Mis žvaigždutė Abigail Breslin, kuri atliko penktosios Šanelės vaidmenį. Na, daug aktorių emigravo iš pasibaigusio serialo Choras – Lea Michele priešakį su kaklo įtvaru.

 Šanelės.

 Raudonasis velnias.

 Pagrindinės aktorės.

Apsaugininkė Denisė - vienas juokingiausių personažų.

 Choro žvaigždė Lea Michele šįkart kaklo įtvarą nešiojanti studentė.

Žvakių maniakė.

 Čadas - kvailumo įsikūnijimas ir seksualinis maniakas.

Dekanė Monč ir Kapa Kapa tau prezidentė.  

Žinoma, seriale pasirodo ir daug kitų puikių aktorių, atliekančių įdomius vaidmenis. Žvelgiant į pirmąjį sezoną, tikriausiai juokingiausia man buvo apsauginė Denisė (aktr. Niecy Nash), kuri amžinai per savo pliurpalus susimaudavo, įsivaizduodama kažin kokio aukšto rango super detektyvę. Lygiai taip pat patiko ir Čadas, akivaizdžiai einantis nekrofilas ir turintis pačių keisčiausių seksualinių fantazijų ir krūvą meilužių. Taip pat seriale rasite pačių keisčiausių ir iš kojų verčiančių personažų – merginą su briketais, pamišusią dėl žvakių, kurčioji Taylor Swift... Apskritai serialas tikrai nėra blogas, kai kurie elementai atpažįstami iš Amerikietiškos siaubo istorijos, tačiau su šiuo serialu mažai ką bendro turi. Lengvo žanro, retkarčiais taiklių juokelių prigriebęs serialas, bet visumoje kažko lyg ir pritrūko, kad galėtum pasakyti, kad tai pats geriausias šio naujojo sezono serialas debiutas, norėjosi, kad patenkintų žiūrovų lūkesčių, tačiau kartais serija praslysdavo ir, regis, nieko neįvykdavo.

2016 sausio 15 dieną buvo oficialiai paskelbta, kad ateinantį rudenį Siaubo karalienės sugrįš su naujuoju sezonu ir, kaip galite numanyti, bus tikriausiai pasakojama nauja istorija su visai kitais personažais ir kitoje vietoje, galgi net visai kitoje epochoje, o serialas taps juodojo humoro antologija.

Jūsų Maištinga Siela