Filmas: "Našlaitė: pirmoji auka" / "Orphan: First Kill"

 Sveiki,

Reikėjo daugiau nei dešimtmečio, kad būtų sukurtas anuomet populiarus ir daug kam patikęs siaubo trileris „Našlaitė“. William Brent Bell ėmėsi šios istorijos tęsinio ir neseniai per Lietuvos kino teatrus paūžė „Našlaitė: pirmoji auka“ (angl. Orphan: First Kill) (2022), sulauksi pačių įvairiausių vertinimų.

 

Istorija pasakoja pirmosios dalies priešistorę apie tą pačią našlaitę Esterą, kuri gudriu būdu pabėgusi iš Estijos psichiatrinės susikuria kitą tapatybę Amerikoje, apsimesdama dingusia mergaite. Estera atvyksta į šeimą ir bando pritapti, tačiau netrukus kiti pradeda pastebėti, kad atsiradusi mergaitė kalba ir elgiasi visai ne kaip toji dingusi mergaitė... Pradėsiu nuo to, kad, kol žiūrėjau šį filmą, purčiausi kaip ant elektros kėdės, nes viskas atrodė baisiai negerai. Tiesą sakant, kiek mačiau ankstesnių šio režisieriaus siaubo filmo darbų, visi jie buvo žemiau grindjuosčių, tad labai panašiai jis pasielgė ir su „Našlaitės“ tęsiniu.

 

Filmas beveik komiškai sukaltas, kuriame pilna keistai nepamatuotų lyrinių nukrypimų ir netgi fizikinius dėsnius bei sveiką protą pranokstančių klaidų ir visai nesvarbu, kad tai tik filmas, skirtas pramogai ir jame viskas įmanoma ir galima. Pradėkime nuo to, kad mergaitė-našlaitė, kuri viename kadre matosi, kad yra aukštesnė už suaugusį žmogų vos aukščiau bambos, užpuola apsaugininką ir keliais smūgiais sutraiško jo galvą daužydama į sieną, o žilą moteriškę, pakvaišusi dėl saldainių, iš pažiūros perdžiūvusi ir bejėgė, keliais smūgiais įveikia ginkluotą apsaugininką, kuris (o Dieve, ar jis apsaugininkas?) vėlgi išsitaško kaip arbūzas. Pradėkime ir nuo to, kad dingusią dukrą parsiskraidina jos motiną, kuri lėktuve užuot bendravusi su dukra, klausosi muzikos ir relaksuoja, (nors čia toks įvykis, juk atsirado vaikas!), o tėvas ir sūnelis reaguoja taip, lyg ne dukra būtų atsiradusi, o koks nors abejotinos vertės laikrodis. Žmonės dingusiu ir vėl atsiradusiu šuniu daugiau džiaugiasi nei Estera. Galiausiai net nereikia sapalioti, kad tėvai plika akimi nemato, jog tai ne jų dukra. Aišku, galiausiai paaiškėja motinos ir sūnelio abejingumo reakcijos, tačiau tėvo elgesys man išvis nemotyvuotas...

 

Na ir tai, kad nuo kelių neūžaugos smūgių suaugę vyrai taškosi krauju ir miršta, o pati dardėdama nuo laiptų ir kur kas stipresnių smūgių sugeba visada atsitiesti ir dingti. Šiaip filmo siužetas ganėtinai neprastas, matosi, kad pagalvota, kaip toji Estera galėjo jaustis ir kaip ji atsirado Amerikoje, tačiau nežinia, kas rašė tą scenarijų, nes netgi realizuojant veikėjų scenose esmines reakcijas, privelta anomalijų. Tai labai ne koks filmas, bet geras pavyzdys, kaip nereikia daryti, nes žiūrint atrodo, kad viskas čia yra ne vietoj ir ne laiku, todėl galiausiai viskas suveda į diletantišką ir prastą režisūrą.

 

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 54/100

IMDb: 6.0

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Aferistės" / "The Hustlers"

Sveiki,

Kai sužinojau apie šį filmą, tai pagalvojau gana stereotipiškai: jeigu ir žiūrėsiu apie mergas, kurios sukasi aplink stulpą, tai tik dėl penkiasdešimtmetės dainininkės Jennifer Lopez pasirodymo. Beregint praūžusi kino juosta „Aferistės“ (angl. The Hustlers) (2019) sulaukė neregėtai gero mūsų tautiečių palaikymo, kad netgi susigundžiau, jog be J. Lopez dar gali būti kažkas ir gero šiame filme.

Holivudas mėgsta tokias istorijas, kurios apie socialinį dugne gudriai ir išradingai besisukiojančius žmones, kurių istorijos kartu tampa ir įkvepiančiu nuotykiu, ir kartu švelni didaktika. Dėmesio centre – emigrantų palikuonys moterys iš Rusijos, Lotynų Amerikos ir Azijos. Visa puokštė margų rasių atstovių, kurios dėl bendro tikslo – savo pačių vaikų kovoja po Volstryto saule naktiniame klube, viliodamos turtuolių pinigus toli gražu ne pačiais gražiausiais ir sąžiningiausiais būdais. Striptizo šokėjos, privačios ir sceninės, susivienija į tam tikrą idėjinę komuną ir smaginasi, kol galiausiai įkliūva... Tiesą sakant, istorija ne kažin kuo originali, filmas labiau linksta į pramoginę pusę ir perteikia merginų bėdas gana stereotipine švelnia „fun“ holivudine maniera, išvengiama nuskurusių, ligų ir narkotikų iškamuotų bei sąvadautojų priveiktų prostitučių graudulio.

Kažkada milijonu doleriu J. Lopez apsidraudusi užpakaliuką šiame filme panaudoja taip, kaip ir reikia. Nors filmas apie azijietės ir lotynų amerikietės draugystę „versle“, visgi – nemeluokime, dalis filmo veikia erotiškai. Čia ir Lizzo, čia ir Cardi B su savo apvalumais, tad tos merginų problemos linksmos, kabaretiškai pateiktos. Esu matęs ne vieną juokingą amerikietišką komediją, kada pulkas tokio tipažo merginų nudaigoja savo klientą, o jo kūną tąso pusę filmo, kol galiausiai panašiame rakurse pateikiama gražiai „suvyniota“ didaktinė dovanėlė žiūrovams. Vis žiūrėjau „Aferistes“ ir galvojau, kur aš paskutinįkart mačiau kažką panašaus, nes tikrai žiūrėjau visai neseniai, kol toptelėjo, kad apie azartinių žaidimų karalienę „Pokerio princesė“ (2017), kuriame įtaigiau ir dinamiškiau papasakota panaši istorija apie gražią moterį, kuri apsukriai rengė nelegalius žaidimus. Su ugnimi žaidžia ir „Aferistės“, kurios visomis prasmėmis prieš žiūrovus yra pateisinamos kaip antrarūšės amerikietės, kurios kovoja už vietą po saule ir rūpinasi savo vaikučiais. Filmas žaismingas, dinamiškas, nėra itin ypatingas, bet nuteikia visai nenuobodžiam seansui.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb:6.5

Jūsų Maištinga Siela   

Filmas: "Monos Lizos šypsena" / "Mona Lisa Smile"

Sveiki, skaitytojai,

Leonardas da Vinci tapydamas vieną paslaptingiausių savo paveikslų „Mona Liza“ tikriausiai net nepagalvojo, kad po daugel šimtmečių ji taps kone prekiniu ženklu, tuo pavadinimu bus vadinami net kino filmai. „Haris Poteris ir ugnies taurė“ režisierius Mike Newell sukūrė kino filmą „Monos Lizos šypsena“ (angl. Mona Lisa Smile) (2003) ir pakvietė tuokart dar ant bangos visų nešiojamą aktorę Julia Roberts. 

Filmas mus nukelia į 6 dešimtmetį, į moterų ir pavyzdingos šeimos eros klestėjimą, kai žmona buvo suvokiama kaip namų tarnaitė, kuri turi patiekti vyrui vakarienę – toks standartizuotas įvaizdis stabdė moterų judėjimą ir jų išsimokslinimą. Universitete įsidarbinusi netekėjusi moteris netrukus ima užkrėsti jaunas studentes novatoriškomis ir moderniomis idėjomis, tačiau greitai vadovybė suvokia, kad šito toleruoti negalima... Iš esmės filmas absoliučiai lengvas, holivudiškas. Neįtikina nei veikėjų charakteristika, nei elgesys, o kai kurios scenos taip surėdytos, lyg žiūrėtume prastą filmą apie studenčių mergaičių įsimylėjimus, nors problemos ir dramos filme lyg ir netrūksta, tačiau ji pernelyg lengvai patiekta ant lėkštės. Neblogas scenarijus, kuris realiai gal net galėjo sukrėsti žiūrovą, tapo romantiniu reginiu. Vos viena kita scena patiko, vaizduojanti to dešimtmečio problemas, bet iš esmės Julia Roberts, Kirsten Dunst ir kiti aktoriai neturėjo galimybės blykstelėti kaip aktoriai, nes pasirinkta realizacija ir žanras slydo ir praslydo, nepalikdamas kažin kokių pamąstymų po filmo.

Juostą vertinu kaip „visai pusėtinu“, kurį iš bėdos tikrai galima žiūrėti, tačiau kalbant apie išliekamąją vertę, tai reiktų pasakyti, kad filmas visgi sukurtas tik malonumui ir intrigos bei tikrų emocijų čia beveik nerasta.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 45/100

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela