Akmenys: pusbrangakmeniai, mineralai, uolienos

Sveiki visi,

Kai buvau vaikas, nuolat rinkdavau įvairiausius akmenis ir kraudavau jas į lentynas. Buvau užsikrėtęs vienu metu ir fosilijų medžiokle, buvau radęs suakmenėjusią žuvies fosiliją su griaučiais, tiesa, jau nebeatsimenu, kur nukišau tą radinį, tikriausiai mama išmetė, nes jai nuolat patinkdavo išmetinėti mano kolekcijas. Rinkdavau įvairiausius mineralus, gražius akmenukus iš žvyro ir kažkokį ryšį turėjau su mineralais. Vėliau įsigyjau pusbrangaakmeniais vadinamų spalvotų akmenukų. Kurį laiką po kaklu nešiojau malachitą, vėliau ametistą, bet visi mineralai būdavo „ant juoko“ pritaisyti, tai po kurio laiko greitai iškrisdavo iš įtvirtinimų, bet jeigu tikėsime minetalų veiksmingumu, galbūt jie patys „atitarnavę“ atsikabindavo ir kažkur pasimesdavo... Kad mineralai turi tam tikrą ryšį su žmogumi ir sąveikauja energetiškai, tikriausiai niekam nėra paslaptis. Astrologai taip pat įvairius brangakmenius ir pusbrangakmenius skiria į tam tikrus zodiakui būdingas savybes ir skirsto į tam tikras kūno vietas, kad šie padėtų suharmonizuoti žmogaus bioenergetiką, emocijas ir pan. Žinoma, galime būti skeptiški ir tokiais dalykais netikėti ir nešioti akmenis kaip papuošalus, tiesiog dėl grožio, bet aš linkęs tikėti mineralų skleidžiama energija.

Čia noriu trumpai supažindinti su man asmeniškai gražiausiais pusbrangakmeniais, kuriuos galite įsigyti įvairiuose mineralų, papuošalų, siuvenyrų parduotuvėlėse. Būtų kvaila dabar kiekvieną akmenį apibūdinti, iš kur jis gaunamas ir kokias savybes skleidžia arba koks akmuo kokiems zodiako ženklams tinka, viską puikiai galite sužinote apsilankę puikiame ir, mano galva, informatyviame saite www.akmensmagija.lt

Na, o dabar kviečiu tiesiog pasigrožėti akmenimis ir bent iš nuotraukų pajusti jų grožį. Slidų akmens paviršius yra išgaunamas svidinimo būdu. Svidinimas – tai specialus poliravimo būdas, kada mineralų gabaliukai uždaromi su žvyru, po to vis smulkesniais biraus tipo žemėmis ir uždaryti talpyklose ilgai vartomi, kol nusigludina ir įgauna skaidrumą.

Lazuritas, keik žinau, jį labai mėgo senovės egiptiečiai. Įdomus dėl savo mėlynumo. 

Snieginis obsidianas gali tapti gražiu papuošalu.

Haulitas paprastai būna baltas su pilkom gyslelėm, tačiau pasitaiko ir kitų spalvų.

Agatas - jų būna pačių įvairiausių ir dar įvairesnių raštų bei spalvų - samaninis agatas, raudonasis agatas, mėlynasis agatas, Meksikos agatas ir t.t.

Ametistas - kvarcinės kilmės, būna nuo švelniai violetinio iki tamsaus violetinio.

Jaspis - dažniausiai raudonas, bet jis kaip ir agatas turi ištisą spalvų paletę.

Malachitas - nuostabiai žalios spalvos, dėl savo žieduotumo ypač gražiai tviska nusvidintas.

Šiltas ir jaukus karneolis.

Unakitas.

Heliotropas arba Kraujo akmuo vadinamas taip dėl savo raudonų krešuliukų.

Tigro akis - labai jaukus ir šiltas.

Labrodoritas primena žuvies blizgę.

Rožinis kvarcas.

Akvamarinas.

Azūritas.

Turkis.

Mėnulio akmuo.

Rodonitas.

Turmalinas.

Jūsų Maištinga Siela

Burtai ir vaistai kaip įveikti liūdesį ir irzlumą

Sveiki visi,

Iš vakarykštės dienos paveldėjau blogą nuotaiką. Pasitvirtina taisyklė, jei keldamasis iš lovos sau pasakai, kad šiandien – bloga diena, tai tikėtina, kad tokia ji ir bus, nes mes patys save užkonservuojame. Gerai, patekau ir aš į tokias pinkles ir esu piktas, ir nepatenkintas, ir irzlus, ir dirglus... Gelbsti juodas humoras! Ant vieno draugo Facebook‘o sienos perskaičiau: „Jeigu pasaulis suktųsi 30 kartų greičiau, tai algą gautume kasdien, tačiau merginos užkraujuotų negyva...“ Sorry, merginos ir moterys, tačiau buvo labai juokinga, kaip tik akmuo numestas, žiū, atsprygo ir parlėkęs praskėlė galvą.

Šiandien, kai tokia prasta nuotaika, belieka tik klausytis kalėdinių dainų! Vidurvasaris ir visa kita... Vadinu tai burtais ir kerais prieš blogą nuotaiką. Daugelis pasakytų, kad esu beprotis, bet dievaži, su protingais nesiginčiju, aš ir esu beprotis!

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bulvarinis skaitalas" / "Pulp Fiction"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Bulvarinis skaitalas“ (Pulp Fiction) (1994 m.). Na, tikriausiai daugelis iš mūsų esame susidūrę su legendiniu jau dabarties klasiku tapusiu režisieriumi Quentin Tarantino, kurio tokius darbus kaip „Nužudyti Bilą“ ar „Negarbingi šunsnukiai“ neįmanoma pamiršti. Iš tikrųjų maniau, kad „Bulvarinio skaitalo“ nesu matęs, tai suskubau ištaisyti šią klaidą, bet žiūrėdamas supratau, kad filmą esu matęs prieš kokius gerus 10 metų, tačiau tikriausiai jo gerai neišgyvenau, nes prisiminiau tik kai kurias detales.

Iš esmės buvau pasiilgęs Tarantino! Šis filmas ir vėl priminė jo specifinį braižą – filmą skirstyti į skyrius kaip knygą, ilgos ir įtemptos pokalbių scenos, herojų keistumas ir charizmatiškumas. Filmas 1995 metais yra gavęs Oskarą už geriausią scenarijų ir kino Kanų festivalyje pelnė pagrindinį prizą – auksinę palmės šakelę. Tai apskritai antras režisieriaus darbas su puikiais aktoriais – Uma Thurman, Samuel L. Jackson, John Travolta ir kt. Režisierius buvo nedelsiant pripažintas, o kai kam net sukėlė šoką, kad filme vaizduojamos šitokios brutalios scenos, kaip protestas 1997 metais pasirodė komedijinio pobūdžio filmas „Buduarinis skaitalas“, kuris priminė filmo parodiją.

Man asmeniškai filmas susižiūrėjo super! Labai patiko patys veikėjai, jų išraiška, vaidyba, kalba, emocijos, keistumas. Esu iš tų žmonių, kurie mėgsta Tarantino filmus, tad kam galiu parekomenduoti šį filmą? Visiems! Išskyrus tiems, kurie iš filmo tikisi holivudinės konstrukcijos pagrindo – užuomazga, kulminacija, finalas su laiminga pabaiga, ne, šis filmas yra pasimėgavimui, ne tik pramogai. Žodžiu, man labai patiko!

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 94/100 
IMDb: 8.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pykšt pokšt tu negyvas" / "Bang bang You're Dead"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Pykšt pokšt tu negyvas“ (Bang, bang you‘re dead) (2002 m.). Ilgai maniau, kad tai siaubo filmas su komedijos elementais, bent jau taip man atrodė iš filmo pavadinimo ir filmo afišos, tačiau filmas kalba apie mokyklos problemas – mokinių žiaurų elgesį tarpusavyje ir jo padarinius. Iš esmės filmas manęs niekuo nenustebino, nes panašių filmų buvau matęs ir anksčiau: „Tarp sienų“, „Klasė“, „Dramblys“. Jeigu tektų palyginti su estų filmu „Klasė“, kurį mačiau prieš kokius ketverius metus ir mane sukrėtė, tai šis filmas, mano galva, yra žymiai mažesniame lygyje pagal psichologinę įtampą. Filme jaučiasi suholivudinimas, pvz. berniukų gaujų „pasitaškinimai“ už mokyklos, alus, stūgavimai, parako statinės, suromantintas paaugliškos laisvės troškulys... Dievaži, nesakau, kad šito nebūna, tačiau man tai iš filmo kažką atėmė, estų variantas „Klasė“ yra kur kas reališkesnis, kasdieniškesnis, įtemptesnis.

Filmas pastatytas „Pykšt pokšt tu negyvas“ pjesės motyvais, filme kaip tik ji statoma, tačiau pjesė ir kai kurie filmo elementai yra paimti iš realaus gyvenimo, nuo 1999 metų, pjesė buvo pastatyta daugelyje Amerikos mokyklų, o pats filmas tapo kaip mokomoji priemonė prieš smurtą mokykloje, parodant smurto padarinius. Labai džiaugiuosi, kad filmo pabaiga visgi mane gerokai nustebino, kadangi tikėjausi kruvinos pabaigos, bet išėjo tokia, sakyčiau, optimistiška, kas kad didaktinė... Filmo kompozicija, struktūra, stilizacija ir retrospektyvos dailiai susigulė į vieną filmą, tačiau kažkodėl vis tiek arba man jau su galva nebegerai, ar kas, bet neišgyvenau kartu su herojais visų tų sukrėtimų. Filmą rekomenduočiau įdiegti į mokyklinę programą ir rodyti per etikos ir tikybos pamokas, nes kiek žinau, lietuvių mokyklose tarp mokinių irgi esą žiaurybių.

Mano įvertinimas: 7.5/10
IMDb: 8.0 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pikokas" / "Peacock"

Sveiki visi,

Šiandien trumpai noriu pristatyti kino filmą „Pikokas“ (Peacock) (2010 m.). Taigi pirmas pilnametražis Michael Lander‘io vaidybinis filmas, kuris mus nukelia į Pikoko miestelį, kuriame susiduriame su žmogumi, kuris turi dvi tapatybes – vyras, kuris eina į darbą, dirba banke ir t.t. ir moteriškoji Ema, namų šeimininkė. Iš tikrųjų režisierius užsimojo pavaizduoti sutrikusį žmogaus psichologiją, susidvejinusi asmenybė, kuri neigia ir teigia. Iš pradžių filmas baugino, nes pagavau trilerinio pobūdžio įtampą su įtempta psichologijos gija, tačiau tenka pripažinti, kad bent manęs filmas neišlaikė, nes prasidėjo absurdas...

Didžiausias absurdas yra tai, kad aplinkiniai ignoruoja sutrikusį vyrą ir ale nepastebi jo susigūžimo ir beprotystės požymių. O viso absurdo karalius – tai negi niekas nemato, kad Ema – tai tas pats užsislaptinęs vyras! Taip, filmas užgauna ypač jautrius ir itin sudėtingus žmogaus psichologijos ir elgesio mechanizmus, tačiau pati situacija, pats Pikokas man pasirodė nelabai įtikinantis. Žinoma, viską lyg ir kompensuoja puikūs trys pagrindiniai aktoriai: Cillian Murphy, Ellen Page, Susan Sarandon, kurie įkūnijo įdomius personažus. Iš esmės kažko man šiame filme trūko, o gal kažko buvo per daug, viską norėta pateikti labai sudėtingai ir įtemptai, aiškiai bandyta artikuliuoti, motyvuoti personažus, bet kažkas kažkur, mano galva, prasilenkia su realybe...

Filmas nedisponuoja transseksualumo tematika, kaip galbūt man iš pradžių pasirodė, veikia bando analizuoti žmogaus psichiką, tačiau nejučia filmas primine „Transamerika“, kuris be jokios abejonės buvo daug geresnis ir stipresnis filmas už „Pikoką“. Štai jums turiu rimto filmo pavyzdį, kuris bent jau man neužpildė savasties ir išjautimo.

Mano įvertinimas: 6.5/10
IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mano vienintelis ir nepakartojamas" / "My One and Only"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti trumpai kino filmą „Mano vienintelis ir nepakartojamas“ (My One and Only) (2009 m.). Žinot, melavau, man nepatinka komedijos žanras, patinka, bet kada jis sukurtas įtaigus, subtilus, o ne ištisa tiesmukų anekdotų tirada. Iš esmės šio filmo net nepavadinčiau komedija, veikiau tai drama, pasaldinta komedijos žiupsneliais. Iš tikrųjų iš filmo nieko nesitikėjau, bet po 20 minučių kažkas man atsitiko ir suvokiau, jog man šis filmas patinka, patinka jame kuriami personažai – infantili motina ir jaunas sūnelis, kuris peraugo protu motiną ir iš berniuko tapo vyru. Filme man nieko netrūko – nei graudžių pagraudenimų, nei juokingų situacijų, pvz. motina suimama už prostituciją, kad ši bandė susirasti turtingą vyrą ir t.t.

Netikėtą ir įdomaus charakterio personažą šiame filme sukūrė garsioji Renne Zellweger, jai labai tiko šis vaidmuo, bent jau man taip pasirodė. Tai kelioninio pobūdžio komedijinė drama, kurioje tiek žiūrovas, tiek personažai „kažką“ sužino apie save ir kitus, bet tenka pripažinti, kad filmas išlaikęs visus būdingus komedijinės dramos šablonus – skaudūs išgyvenimai tik sustiprina asmenybę, o nuotykiai praskaidrina gyvenimą – senos ir visai neoriginalios idėjos. Kodėl verta žiūrėti šį filmą? Tik dėl pačių charakterių! Ypač infantiliosios motinos, kuri iš esmės neatitinka mūsų kasdieninės mamos įvaizdžio, juolab, kad filme vaizduojamas praėjusios amžiaus vidurys, kai moterys vis dar nebuvo tokios drąsios ir kryžiais nesidangstė vaginų prieš fotoaparatų objektyvus ir stringų nevilkėjo.

Po filmo jaučiausi lengvai praleidęs laiką, o tas man labai patiko, nes buvau pasiilgęs ko nors lengvo ir džiaugiuosi, kad tas lengvumas nenuvylė.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 62/100
IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Airisė" / "Airis" / "Iris"

Sveiki visi,

Jau seniai svajojau pažiūrėti kino filmą „Airisė“ arba kitur dar verčiama „Airis“ (Iris) (2001 m.). Priežastys buvo kelios – Kate Winslet, kuri šiuo vaidmeniu eilinį sykį buvo nominuota Oskarui ir, žinoma, pati anglų rašytojos ir filosofės Airisės Mardok (Iris Murdoch) gyvenimo istorija. Mano knygų lentynoje seniai jau voliojosi kadaise iš mokyklos parneštas ir vos į makulatūrą nepatekęs romanas „Jūra, jūra...“, net po filmo užsimaniau jį paimti ir perskaityti, bet baisiai mane gąsdina, kad knyga sunkiasvorė ir bus labai daug smulkių aprašymų, o paskutiniuoju metu tokioms knygos nesu nusiteikęs, na, bet nesvarbu.

Šiaip džiaugiuosi pažiūrėjęs filmą. Iš esmės filme labiausiai patiko patys aktoriai, jie labai gražiai ir taikliai įkūnijo pačią rašytoją tiek jaunystės metais (Kate Winslet), tiek senatvėje (Judi Dench). Šiek tiek reiktų „paYoutubinti“ ir pažiūrėti, kaip iš tikrųjų atrodė ir kalbėjo Mardok, kad suprastumėte, kaip įspūdingai atrodo aktoriai filme. O geriausia tai, kad visi pagrindiniai trys aktoriai buvo nominuoti Oskarui. Nepaprastai čia sužibo visada akį mano patraukianti aktorė Judi Dench, ją visada su pasigėrėjimu prisimenu iš „Skandalo užrašų“. Kiek teko domėtis, pati rašytoja mirė 1999 metais, tai filmas buvo gan šviežias jos gyvenimo mirksnių atspindys ir statytas pagal vienos draugės memuarus apie Mardok, pastaroji buvo labai susikrimtusi, kad filmas rašytoją vaizdavo kaip Alzhaimerio ligos palaužtą senutę, o ne jos geriausius žydėjimo metus – jiems vietos skirta kur kas mažiau.

Ir iš tikrųjų jau ne kartą susiduriu su biografinėmis dramomis ir žiūriu, kad jau tampa štampu vaizduoti asmenybę senatvėje, sergančią, apleistą, suluošintą ir pamirštą ir to tikrai labai daug filme ne tik „Airisė“, bet ir „Geležinė ledi“, „Edit Piaf. Rožinis gyvenimas“, kada per senatvės ir neįgalumo prizmę lyg norima žiūrovui sukelti gailestį pačia asmenybe, suvirpinti širdį. Šiaip filme viskas buvo lyg ir gražu, akis pripratusi prie laiko šokinėjimo, tai nestebina, tačiau norėjosi daugiau tos beprotiškosios ir jaunosios Airisės, tos bekuriančios Airisės, o dabar toks įspūdis, kad svarbiausia parodyti, kad ji sirgo Alzhaimeriu, o jeigu ji nebuvo jaunystės dienomis tokia patrakėlė ir kaip asmenybė gal neempatiška filmo kūrėjams, tada geriau nekurti ir neskleisti apie rašytoją blogo įvaizdžio...

Bet šiaip filmas pakankamai stiprus, jį turėtų pamatyti rašytoja besidomintys gerbėjai, geros vaidybos mėgėjai, biografinių dramų fanai. Filmas išties gražus, yra ką pamatyti, išjausti ir suprasti, tačiau kad labai jau sužavėjo, negaliu pasakyti.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 76/100
IMDb: 7.1 

Jūsų Maištinga Siela