Filmas: "Babelis" / "Babel"

Sveiki, kino mėgėjai,

Pirmą kartą „Babelį“ (Babel) (2006) pamačiau prieš gal penkerius metus ir padarė neišdildomą įspūdį. Apskritai manau, kad tai vienas geriausių Alejandro Gonzalez Inarritu darbų, kuris turi ne tik sudėtingą pasakojimo mechanizmą, bet ir plačią užprogramuotą ir į filmą integruotą Babelio bokšto mintį – žmonės susiskaldę tarp savęs, pasistatę tarp savęs kultūrines, emocines, kalbos ir kitus civilizacinius barjerus. Nors filmas chaosinis, kaip ir visi šio režisieriaus darbai, bet taip taikliai aprėpti „pasaulinio tinklo“ idėją, jog esame vieni su kitais susieti, nesvarbu, ar gyveni Kinijoje ar Meksikoje, JAV ar Irake, manau, visgi gali ne kiekvienas.

Ypatingai stiprus siužetas, idėja leido ir talentinga režisieriaus ranka bei užmačios leido sukurti išties nemenką šedevrą, kurį turi pamatyti kiekvienas save gerbiantis kinomanas. Na, nereikia jau sakyti, kad režisierius turi ypatingą ir savitą stilių, geba perteikti idėjas, kad ir kur jos besisuktų – Meksikoje (Meilė – tai kalė), Amerikoje (21 gramas) ar Ispanijoje (Biutiful). 

Filme pasirodo fantastiški aktoriai, - o ar gali būti kitaip? Brad Pitt ir Cate Blanchett, G. G. Bernal‘is – vien jau jų pavardės ką pasako. Na, ir tiesiog nežinau, ką ir bepridurti, kai filmas išties puikus ir vertas laiko ir pastangų, susikaupimo ir apmąstymų, kas mes, žmonės, esame iš tikrųjų, jei žmogiškumą mes užspaudžiame ir vadovaujamės įstatymais, stereotipais, prietarais, laisvai galime ištremtį moterį iš šalies, kuri dirbo čia 16 metų, sušaudyti vaikus, nes kilo terorizmo baimė. Kaip visada režisierius klausia, - kokia yra žmogaus laimės ir gyvenimo kaina? Atsakymo vienareikšmiško nėra, yra tik vaizdai, kurie kalba už viską, o šie vaizdai sukrečia, ypatingai tuos, kurie visai patogiai ir monotoniškai sukasi magistralėje „darbas – namai“. Tai vienas iš tų filmų, kuris praplečia ne tik suvokimą apie kino galimybės kalbėti apie nūdienos pasaulį, bet ir praplečia holistinius regą ir pojūčius. Stipriai, kaip ir visi režisieriaus filmai, socialiai angažuotas, tačiau vienareikšmiškai jautrus ir teisingas kinas. Besąlygiškai rekomenduoju visiems.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Prieš saulėlydį" / "Before Sunset"

Sveiki, kino mėgėjai,

Regis, amerikiečių režisierius Richard Linklater užsibrėžė labai įdomią misiją – sukurti trilogiją, kurios viena nuo kitos dalis skirtų dešimties metų pertrauka tiek filme, tiek kūrybiniame gyvenime. Šįkart pamačiau antrąją trilogijos dalį „Prieš saulėlydį“ (Before Sunset) (2004), pirmoji dalis buvo kuriama 1994 metais ir pasirodė 1995 pavadinimu „Prieš sautekį“. Praėjus 20 metų t.y. šiemet pasirodys trečioji dalis „Prieš vidurnaktį“. Sakyčiau, tai unikali trilogija, kuri leidžia jausti, kaip per du dešimtmečius ne tik nugyveno personažai, bet ir pasikeitė, subrendo ir įkopė į gyvenimo viršukalnę patys aktoriai.

Prieš kokius 7 metus pamačiau pirmą dalį, kuri mane be galo sužavėjo ir, tiesą sakant, jau seniai ketinau pažiūrėti ir antrąją dalį, bet vis iššokdavo (kaip visada!) kiti filmai. „Prieš saulėlydį“ tęsia dviejų įsimylėjėlių dramą, kuri prasidėjo keliaujant traukinyje aplink Europą. Šįkart kur kas viskas paprasčiau – veikėjai susitinka Paryžiuje ir kalbasi iki saulėlydžio apie tai, kas nutiko prieš 10 metų. Beveik visas filmas būtent tam ir skirtas. Mano galva, gal kiek prastesnis pirmosios dalies variantas, tačiau efektingai per dialogus sukeltas ilgesio ir nostalgijos jausmas tiesiog trykšte tryško. Personažams jau apie 30 metų ir jie jau spėję nusivilti reikšmingą savo gyvenimo etapą, daug jų gyvenimuose pasikeitė, tai jaučiame iš kiekvieno nereikšmingo, įmantriai, bet natūraliai supinto dialogo. Būtent ši dalis ir yra dialogų filmas, kuriuo tenka mėgautis, nusikeliant į prisiminimus ir svarstant apie tuos dalykus, kurie galbūt galėjo įvykti. 

Puiki aktorių pora. Mano atradimas, prancūzų aktorė Julie Delpy, kurią pamėgau trilogijoje „Trys spalvos“ – ypatingo natūralumo aktorė su europietišku paprastumu, kuri man miela akiai. Na, ir žinoma, „Gatakos“ (1997) žvaigždė Ethan Hawke, labai tinkantis prancūzei partneris. Išties šis filmas apie meilės laukimą, ilgesį, kuris ir vėl turėjo pasibaigti išsiskyrimu, tačiau filmo finalas visgi šokiruoja – jis nepasako ir neparodo, kas nutinka su personažais, juosta tiesiog nutrūksta intymioje vietoje. Ar jie vėl išsiskyrė 10 metų? O gal liko kartu gyventi 10 metų ir po išsiskirs? Liko daugybė neatsakytų klausimų, kuriuos tikriausiai atsakys ir parodys šiemet dar tik pasirodanti trečioji dalis „Prieš vidurnaktį“. Laukiu nesulaukiu. Žūtbūt rekomenduoju žiūrėti tik nuo pirmos dalies, ši trilogija neskaidoma, jei norima ją pajusti, tenka žiūrėti tik chronologine tvarka.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 90/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mano Afrika" / "Out of Africa"

Sveiki, kino mėgėjai,

Filmas „Mano Afrika“ (Out of Africa) (1985) buvo regėtas kažkada vaikystėje, tą supratau, kai įpusėjau žiūrėti juostą, tačiau, deja, iš tų laikų neprisiminiau nei paties filmo, nei pavadinimo, o tuo labiau aktorių. „Mano Afrika“ – tai biografinė drama, kuri sulaukė net 11 nominacijų į „Oskarus“ ir gavo iš jų net 7! Išties stulbinamas filmo pasiekimas, kuris turėtų stebinti iki šiol. Ir stebina, manyčiau. Tiesą sakant, šio filmo nebūčiau žiūrėjęs, tik susizgribau, kad dariau filmų pavasarines peržiūras su Meryl Streep (kurių dar nebuvau matęs) ir pastebėjau, kad buvau praleidęs šią juostą. Suskubau ištaisyti šią klaidą.

Ir pagaliau pamačiau. Tikėjausi kažko tokio, kaip čia pasakius, neromantiško, tikėjausi labiau chaoso, sunkumų, nors jų buvo – moters, atvykusios į laukinį kraštą, išbandymų, tačiau tie meilės-seilės santykiai tapo tokie nuspėjami, tokie lipšnūs, kad filmas topo tarsi „Santa Barbara“, beliko laukti, kaip čia ir kada viskas išsispręs. Žinoma, aktorių vaidyba gera, bet personažai tikrai nežavėjo, jie man pasirodė kažkokie nusaldinti, toli nuo realybės, o juk filmas biografinis! Kur ašaros, dulkės ir kančios? Netgi finalinis gaisras ir tas toks blyškiai pavaizduotas, tad norėjosi, jog pustrečios valandos drama eitų kuo greičiau į pabaigą. Nepasakyčiau, kad tai gana stiprus Meryl Streep vaidmuo, jis vidutinis, nestebino nei režisūra, nei kiti dalykai, viskas, mano akimis, pasiliko vidutinės dramos rėmuose, todėl kilo natūralus klausimas, - o kam šitiek apdovanojimų? Kaip R. Zemkauskas yra pasakęs, ne visada akademijos įvertinimai atitinka realybę.

Jeigu tikitės aistringos ir itin egzotiškos Afrikos gamtos, čionykščių agresyvių čiabiuvių – jų gausite, tačiau viskas išdirbta labai atsargiai ir neefektingai. Tai vienas iš tų pliusų, kad filmuota Afrikoje, tačiau kur kita ta filmo gerovė, aš nelabai ir teįžvelgiau. Nepaisant visko, tai meilės istorija, keista, įdomi savo finaliniais sprendiniais, bet, mano galva, yra kur kas geresnių filmų su Meryl Streep. O šis epinis pasakojimas tiks vidutiniam žiūrovui, kuris pasitenkina serialo medžiaga, kuri sutelpa į pustrečios valandos juostą.

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Praeitis" / "El Pasado"

Sveiki, kino mėgėjai,

Žinau, kad Lietuvoje yra nemažai aktoriaus Gael Garcia Bernal‘io gerbėjų tarp paprastų žiūrovų ir tų pačių kinomanų. Gal tarp kinomanų labiau, kadangi Bernalis labiau filmuojasi rimtesnėse juostose, tokią galimą palaikyti ir argentiniečio režisieriaus Hectoro Babenco kino juostą „Praeitis“ (El Pasado) (2007), kuri pasakoja apie vyro gyvenimą tarp dviejų moterų – vos ne klasikinė situacija.

Nepasakyčiau, kad juosta labai ypatinga, tiek savo scenarijumi, tiek jos raiška, taip, ji pretenduoja į rimtą filmą, narplioja painias ir įdomias situacijas, tačiau tamsios ir niūrios spalvos, slogumas, kuris lyg ir neveda į nieką, mano galva, uždaro žiūrovą į dėžutę. Vyrukui, kuriam nyksta praeitis, nyksta atmintis ir kuris dar bando susigrąžinti prabėgusį gyvenimą nelengviau nei pačiam žiūrovui. Nesitikėkite Lotynų Amerikos „Memento“ (2000) versijos – to nebus, tačiau išdarkyta chronologija, vaikai, seksas, potraukis, meilė-nemeilė viskas lyg buldozeriu sustumta personažo galvoje, todėl filmą siūlau žiūrėti gana įdėmiai, analizuoti veikėjo pasirinkimus ir jausmus, nes kitaip pamesite giją ir liks tik Kariotiškių sąvartynas.

Ispanų aktoriams priekaištų neturiu, jie puikūs su savo kalba, odos spalva, kultūriniais dalykais, pasaulėjautos receptoriais, kurie galbūt iš esmės nedaug kuo skiriasi nuo mūsų pačių. „Praeitis“ vidutinio sunkumo ir sudėtingumo kinas, kuris daugeliui gurmanų visgi, manyčiau, turėtų patikti, tačiau į mano mėgstamiausiųjų aruodą toli gražu nepatektų dėl tematikos, pateikimo ir raškos, kuriems iš esmės priekaištų kaip ir neturiu, tačiau „ne mano filmas“ ir viskas. Be viso to, kad tai „ne mano filmas“, smagu visada sugrįžti į Lotynų Amerikos kiną, kurį taip mėgstu ir pasimėgauti lyg geru rūšiniu vynu. Šis vynas buvo pakankamai geras. Tikiuosi, kad Jums taip pat.

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 5.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mis slaptoji agentė" / "Miss Congeniality"

Sveiki, kino mėgėjai,

Yra tokių bukų filmų, prie kurių norisi visada grįžti, nežiūrint į tai, kiek jau kartų juos esame matę. Vienas toks iš jų yra amerikiečių komedija „Mis slaptoji agentė“ (Miss Congeniality) (2000), iš kurio tikriausiai labiausiai ir įsiminėme (mes, lietuviai) Sandros Bullock vardą. 2005 metais šis sėkmingas komerciškai filmas sulaukė ir tęsinio, tačiau tokių aukštumų nebepasiekė.

„Mis slaptoji agentė“ yra tikriausiai vienas iš tų filmų, kurias mėgsta valkioti televizijos kanalai, įsikanda ir metai iš metų tampo ir rodo, tas pats ir su komerciniais Lietuvos kanalais, šį kūrinį jos parodys n-tąjį katą ir visada pritrauks žiūrovus. Čia tikriausiai kaip ir su „Vienas namuose“ fenomenu, apie kurį jau nebekalbėsiu...

Ši kino juosta buvo tikra sensacija, kai tik pasirodė ir kai pirmą kartą pamačiau (o tai buvo tikrai seniai) nieko nenutuokiau apie kiną ir filmą. Ir ši juosta man žvėriškai patiko! Iki šiol sulaikęs kvapo laukiau, kaip Sandra Bullock išeina pasikeitusi ir žingsniuoja į lėktuvą ir staiga pargriūva tėkšdamasi snukeliu į asfaltą. Smagi scena kaip ir visos kitos scenos, kurias tiesiog išmoksti atmintinai. Tokį filmą ne gėda žiūrėti apsikrovus bliūdais čipsų, alaus skardinėmis arba tiesiog palikti per baliuką kaip foną, kad staiga atsisukus vieną kitą sceną galėtų nuobodžiaujantys svečiai vietoj šakočio sukrimsti. Smagioji Sandra Bullock, kuri visą dešimtmetį smagiai sau vaidino trileriuose sėkmingai užšoko ant komedijinio žanro, o kad jai sekasi komedijosi tą mes pamatysime ir kitose filmuose, ypatingai „Piršlybos“ (2009), kuris tapo dar vienas sėkmingas lady darbas. Nors šiaip paskutinį dešimtmetį Sandra pasirodo ir rimto kalibro filmuose.

Na, tikriausiai nereikia nė rekomenduoti, nes manau, daugelis tikrai esate matę šią juostą, o jei nematėte ir norite tiesiog gerai praleisti laiką – prašom pasižiūrėti.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis 43/100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela