Maištingos sielos kalendorius: Nužudyti Boni ir Klaidas (Bonnie and Clyde)

Sveiki,

Šioje nuotraukoje – garsioji amerikiečių nusikaltėlių pora Boni ir Klaidas, pozuoja nė neįtardami, kad jų siautėjimui greitai bus padarytas galas. Jaunoji pora, migruodama iš valstijos į valstiją, buvo kurį laiką dėl įstatymų apribojimų nepaliečiami 1932-1934 metais, tačiau šią lemtingą gegužės 23 dieną 1934 metais jiems buvo suorganizuota pasala, kadangi policininkai susekė jų judėjimo trajektoriją, o nusikaltėliai sistemingai kartojo savo veiksmus, buvo nebesunku juos nuspėti. Policininkai tykoję už krūmų laukė atvažiuojančio jų automobilio. Buvo paleista 130 kulkų, kurių krušoje šie įsimylėjėliai ir mirė... Apie juos rašomos knygos, kuriami filmai, persirenginėjama per Helovyną. Jie klasikiniai nusikaltėliai.

Jūsų Maištinga Siela

Man Booker International 2019 laimėjo Jokha Alharthi rašytoja iš Omano su knyga "Celestial Bodies"

Sveiki,

Kodėl laukiau Man Booker International 2019 metų apdovanojimo? Tai dažniausiai būna geriausios verstinės rimtosios literatūros kūriniai į lietuvių kalbą iš to, ką skaito pasaulis. Paskutiniu metu lietuviai vertėjai ir leidyklos, (man be galo džiugu), orientuojasi į šiuos ilguosius ir trumpuosius sąrašus tiek Man Booker, tiek šios premijos tarptautinėje kategorijoje.

Jau nekantrauju perskaityti lenkų rašytojos „Bėgūnai“, kuri pelnė pernai šį apdovanojimą, na, o šiemet šiuos laurus pelnė 41 metų rašytoja Jokha Alharthi iš Omaro už romaną „Dangaus kūnai“ (angl. Celestial Bodies). Absoliučiai egzotiškos šalies ir iš pirmo žvilgsnio net neliteratūriškos šalies... Bet ką mes žinome apie literatūrą arabų šalyse? Autorė savo kalboje akcentavo, kad to regiono literatūra labai įvairi ir turtinga, tačiau pernelyg lokali Vakarų pasauliui, tad savo sėkmę vertina kaip stebuklą.

Komisija išrinkusi šį kūrinį iš trumpojo sąrašo, akcentavo, kad ją skaityti malonu dėl poetinės kalbos ir kultūrinių simbolių, kurie nupasakoja tris svarbias moterų gyvenimo linijas, o per jas iš esmės papasakojama visos šalies vaizdinys.

Manau, turėtume nepraleisti šios knygos lietuviškai.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kandelarija" / "Candelaria"

Sveiki,

Pernai per „Kino pavasario“ festivalį parodyta kino juosta „Kandelarija“ (ispan. Candelaria) (2017) tikriausiai daugeliui įstrigo dėl dviejų priežasčių. Viena iš jų – pasakojama apie pensijinio amžiaus kubiečius ir 1991 metų neįtikėtinai skurdžią Kubą. Viščiukus auginanti Kandelarija gyvena kartu su vyru ir pamažu džiaugiasi savo senatve – pozityvūs vakarai užeigoje, namuose, kur nėra elektros, nes skurdas, dega stiklainyje žvakė ir laksto viščiukai, apie kurių mėsą pavydžiai galvoja dažnas to meto Kubos gyventojas...

Makabriška šios istorijos dalis prasideda nuo to, kai Kandelarija parsineša netyčia darbe rastą filmavimo kamerą ir ima sukti savo vyrui... erotines juostas. Galiausiai toji medžiaga nuteka ir senukai įsitraukia į skurstančios ne tik šalies, bet ir jų moralės, atspindinčios valstybės padėtį po Šaltojo karo. Netikėta tikriausiai yra tai, kad viskas, kas šiaip gerai prasideda panašiomis istorijomis, dažnai pakrypsta trilerio žanro eiga ir manieromis. Kadangi tai nepriklausomas kinas, istorija išvengia šių klišių ir tas gyvenimo ir šios padėties aštrumas išplaukia ilgesingais senų žmonių būvimu šalia vienas kito vaizdiniais į filosofinį lygmenį. Kiek tu esi pasiryžęs paaukoti, kad kitas pajustų laimės trupinėlius? Toji scena, kai Kandelarija pasiskolina suknelę, kad sugundytų vyrą, o vyras parduoda laikrodį, kad gautų normalią vakarienę primena žiaurią neturtuolių pasaką apie mylimąjį, kuris moteriai nupirko šukas Kalėdų proga, o moteris nusikirpo plaukus, kad vyrui padovanotų savo dovaną...

Ilgesingų Kubos jūrų apgaubta senatvės istorija atrodo teisingesnė už bet kokią holivudinę juostą, nes nesunku patikėti poros realiomis, bet pagalvoji: na kokia ten sena pora filmuosis porno filme, kad gautų maisto ir pinigų? Mes nežinome, prie ko gali privesti skurdas... Visgi filmas ne vien apie santykius drauge iki grabo lentos, tai veikiau refleksyvus filmas apie Kubos laikmetį, kai nebuvo duonos. Žmogaus orumas ir senatvė šalia žlugusios valstybės patvirtina tai, kas lieka tarp žmonių visuomenėje tikra, o kas tebuvo laikomasi vien tik dėl dirbtinų moralinių klišių.

Mano įvertinimas: 8.5/10

IMDb: 7.2

Nuoroda į „Kino pavasarį“ ČIA.

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos sielos kalendorius: Aleksandras Makedonietis šią dieną laimėjo mūšį prie Graniko upės

Sveiki,

334 metais prieš Kristų gegužės 22 dieną Aleksandrui Makedoniečiui tebuvo viso labo 22 metai, tačiau jis jau nukariavęs Graikiją ėmė veržtis su savo kariuomenę į Mažąją Aziją. Vienas įspūdingiausių jo mūsų laukį dabartinėje Turkijos dalyje, prie Graniko upės, kur jis su 5 tūkstančių armija stojo prieš 10 tūkstančių armiją persų. Kai atrodė, jog persai nesijaudino ir jie jau regėjo savo pergalę, jie nė žinoti nežinojo, kad Makedonietis tuo metu dar laukė 13 tūkstančių kareivių. Šis mūšis atvėrė Aleksandrui vartus iki pat Indijos ir pakeitė to meto pasaulio žemėlapį.

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Christina Aguilera - Liberation [Vinyl, red edition, 2LP] (2018)

Informacija apie albumą: Christina Aguilera - Liberation (2018).

Spektaklis: "Kas prieš mus" režisierius Jonas Vaitkus

Sveiki,

Neseniai teko dar pernai Klaipėdos dramos teatre paruoštą režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklį „Kas prieš mus“. Pjesės autorius – garsiausias šiuo metu Klaipėdos dramaturgas Gintaras Grajauskas.

Istorija pasakoja apie realiai kažkada egzistavusią trumpą valstybę, kurią bandė valdyti menininkai prie Viduržemio jūros, Kroatijoje (Fiumė miestas). Iš tikrųjų labai gera pjesė ir medžiaga didingam spektakliui, kuris neapsiriboja asmeninėmis smulkiomis problemomis, o trokšta apčiuopti realaus pasaulio vaizdinį, dažniausiai absurdišką troškimą aprėpti ir pakeisti pasaulį pagal savo matymą. Iš tikrųjų šis spektaklis apie didingą troškimą, kuris pavirsta nieku, nes pritrūksta kompetencijų valdyti savo tautą racionalumu ir logika.

Senosios Italijos ilgesys, noras gręžtis į Dantę, į muziką, okupuoto miesto naujasis diktatorius skendi savo paties iliuzijose ir labiau rūpinasi menu nei valdymo politika, vyro uniformos spalva, nei ištekliais ir iždu. Iš esmės spektaklyje vaizduojama amžina priešprieša: menas, kultūra prieš politiką ir griežtą racionalumą, valdingumas prieš estetiką ir meno laisvumą. Nesunku šio spektaklio priešpriešas priskirti nūdienai, kai į politiką nukanka menininkai (prisiminkime Valinsko partiją) ir tai buvo jų drugelių skrydis į liepsnas. Dabar Ukraina turi aktorių prezidentą, nesunku įspėti, kad nieko gero iš to nebus. Kitą vertus, kodėl menininkai iš esmės taurios ir puikios sielos žmonės negali keisti pasaulio, o štai politiniu verslumu pasižymintys bei militaristiniai revoliucionieriai gali? Tai irgi kitas klausimas, susijęs galgi net kiek su archetipiniais dalykais, tokiais kaip vyriškumo klausimas, lyderystės jėga – paskui ką eis eilinis vyras? Paskui menininką diktatorių, ar diktatorių, kuriam reikia mūšio?

Daug paralelių galima įžvelgti šiame spektaklyje, kuriame pagrindinį vaidmenį, kiek primenantį Šekspyro Hamletą, Karalių Lyrą ir kitus pasmerktuosius nesėkmei valdovus bei jų vidines priešpriešas su valstybės valdymo klišėmis, atliko garsus aktorius Rolandas Kazlas. Ką ir bepridursi, jam šitas vaidmuo tiko ir... Ir scenografija atrodė išties gera, įkvėpta renesanso ir senosios Antikos, kurioje vyksta fašistinės Italijos eros maskaradas. Kultūrinių pergalių ir griuvėsių sanklodoje vargšas valdovas vis dar ieško svajodamas kažin kokios tiesos, tačiau viskam yra pasmerktas. Tas aišku jau nuo pirmųjų spektaklio minučių.

Po spektaklio pasidarė šiek tiek liūdna. Ne dėl paties spektaklio, nes jis iš esmės geras, bet dėl tos pačios banaliosios tiesos, kad kažkur spektaklyje radosi toji liūdna tiesa, kad pasaulį gali valdyti tik tam tikro brutalaus vieno sukirpimo valdininkai, fašistai, diktatoriai, prezidentai, o tas jautruolis, kultūros atstovas visada liks kažin kur paspirtas. Kitą vertus, argi nėra didesnė tragedija, kai šalies vairo gviešiasi laukinio liberalizmo ir laisvojo meno atstovas? Kaip ir kiekvienam menininkui, skriejančiam į politinės tiesios iliuziją, lemta galiausiai sudegti kaip drugeliui liepsnose. Bent jau šiame spektaklyje tai jau tikrai.

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos sielos kalendorius: šią dieną Clara Barton įkūrė Amerikos Raudonojo Kryžiaus padalinį

Sveiki,

Šią gegužės 21 dieną 1881 metais šešiasdešimtmetė amerikietė Clara Barton Amerikoje įkuria Raudonojo Kryžiaus organizaciją. Vos penkiolikos ji tapo mokytoja ir įkūrė mokyklą, karo apsiausties metais ji kaip slaugė tarnavo Europoje Prūsijos-Prancūzijos kare XIX amžiuje, taip pat turėjo patirties JAV pilietiniame kare. Perėmusi europietišką Raudonojo Kryžiaus modelį, ji įkūrė padalinį JAV ir šis sprendimas pakeitė iš esmės JAV visiems laikams. Šiandien šiai organizacijai JAV tenka sureaguoti kas 8 minutes į piliečių pagalbos šauksmą. Organizacija išgelbėjo milijonus gyvybių.

Jūsų Maištinga Siela