Maištinga siela

2024 m. birželio 8 d., šeštadienis

Kroatija: įdomūs faktai apie Kroatiją, kelionė į Kroatiją, lankytinos vietos, istorija, kultūra

Sveiki,

Pridedu 21 faktą keliautojams, istorijos įdomybių ieškotojams ir šiaip besidomintiems geografija. Taigi 21 faktas apie Kroatiją.

1. Kroatija turi yra viena turtingiausių pagal nematerialaus kultūros paveldą pasaulyje, kurį pripažino UNESCO. Tame pavelde yra daugybė išvardytų elementų, įskaitant garsųjį kasmetinį karnavalo varpelio Ringers iš Kastavo srities.

2. Pagal Gineso pasaulio rekordų knygą, mažiausias pasaulyje miestelis yra Humas, įsikūręs Istrijoje, Kroatijoje, kurio gyventojų skaičius svyruoja nuo 17 iki 23.

3. Kroatija yra Dalmatijos šuns tėvynė (jeigu pamenate filmą „101 dalmatinas“?), veislė pavadinta Dalmatijos pakrantės vardu.

4. Kaklaraištis (Cravat) kilęs iš Kroatijos, iš pradžių ji buvo dalis tradicinės uniformos, kurią XVII a. dėvėjo kroatų kariai.

5. Dubrovnikas 450 metų buvo reikšminga nepriklausoma respublika. Ragūzos Respublika, kaip ji buvo anuomet žinoma, buvo pagrindinė Venecijos varžovė Adrijos jūroje.

6. Kroatija gali pasigirti pirmąja pasaulyje hidroelektrine. Pastatyta 1895 m. Šibeniko mieste.

7. Amfiteatras Puloje yra viena iš šešių didžiausių vis dar stovinčių romėnų arenų ir yra vienintelė su visais keturiais šoniniais bokštais.

8. Zadaras turi pirmuosius pasaulyje jūros vargonus, kurie kuria jūros bangų varomą muziką.

9. Kroatijoje yra paplūdimys, žinomas kaip Auksinis kyšulys, garsėjantis savo formos ir krypties keitimu dėl besikeičiančių vėjų.

10. Apskaičiuota, kad Hvaro sala yra saulėčiausia vieta Europoje, kasmet gauna daugiau nei 2 800 valandų saulės šviesos.

11. Torpedos išradėjas buvo Ivanas Lupis, kroatų inžinierius, jis jas sukūrė XIX a. bendradarbiaudamas su Robertu Whiteheadu.

12. Kroatijoje aptiktas didžiausias pasaulyje triufelis, kurį Istrijoje rado Giancarlo Zigantė. Jis svėrė 1,31 kilogramo (2,9 svarų).

13. Manoma, kad Korčulos sala yra žymaus tyrinėtojo Marko Polo gimtinė.

14. Kroatija turi daugiau nei 1000 salų, salelių ir rifų, todėl ji yra viena iš labiausiai susiskaidžiusių pakrančių Europoje.

15. UNESCO saugomame Plitvicų ežerų nacionaliniame parke yra 16 ežerų, sujungtų su kriokliais ir išsidėsčiusių giliai miškingoje vietovėje, kurioje gyvena elniai, lokiai, vilkai, šernai ir retos paukščių rūšys.

16. Velebito botanikos sodas yra netradicinis sodas, o laukinė teritorija, kurioje natūraliai auga augalai, parodantys turtingą Velebito kalnų grandinės biologinę įvairovę.

17. Buvusi Kroatijos valiuta kuna kroatų kalba reiškia „marten“, o tai grįžimas į kailius, buvo naudojama kaip vertės vienetai viduramžių prekyboje.

18. Kroatijos Diokletiano rūmus Splite pastatė Romos imperatorius Diokletianas ir tai yra vieninteliai romėnų laikų išlikę rūmai, kurie yra visas komplektas.

19. Populiarus TV serialas „Sostų karai“ nufilmavo kelias scenas Kroatijoje, įskaitant Dubrovniką.

20. Nikolas Tesla gimė Smiljane, todėl Kroatija tapo vieno geriausio išradėjo ir elektros inžinieriaus gimtine.

21. Kroatijos nacionalinė gėlė yra irisas (vilkdalgis), ypač kroatiškasis vilkdalgis, kuris saugomas ir laikomas šalies gamtos grožio simboliu.

Maištinga Siela

2024 m. birželio 5 d., trečiadienis

Dar vienas istorinis viršelis ant žurnalo "Žmonės" viršelio: Jūratė Juškaitė ir Birutė Sabatauskaitė

Sveiki,

Pamenate Naglio Bieranco ir Luko Griciaus viršelį L‘Officiel, kurį paskatino išleisti šviesaus atminimo Agnė Jegalavičiūtė? Praėjo nemažai laiko, pokyčiai vyksta labai dideli ir šiandien, populiariausiame Lietuvos žurnale „Žmonės“ turime dviejų mamų (Jūratės Juškaitės ir Birutės Sabatauskaitės) viršelį su jų naujagime Elena (Ela).

Kol homofobiniai portalai ir facebook grupės tąso šį viršelį aptarinėdami veikėjų dauginimosi būdus, LGBTQ švenčia pergalę. Nors ne pergalę, o lygiateisiškumą būti su visais viešai taip, kaip ir visi. Anuomet, pamenu dar prieš 15-20 metų, LGBT būdavo tik pikantiškose skiltyse, o Gražulis kaip skandalistas „puošdavo“ viršelius. Šiandien Gražulis plačiau suvokiamas kaip šeimų santuokos mokinantis kvailelis, kuris pats turi nesantuokinę dukrą su žuvies pardavėja (atleiskite, Birute, iš Palangos, tai ne Jūsų kaltė). Džiaugiuosi pokyčiais.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: rašytoja Gabija Grušaitė kritikuoja mokyklinę literatūros programą

Sveiki, skaitytojai,

„Čia ir yra pradinis taškas – švietimo sistema ruošia žmones, kurie netoleruoja neapibrėžtumo, taigi netoleruoja gyvenimo apskritai. Nes būtent gebėjimas ištverti nežinomybę ir vis tiek judėti į priekį yra bet kokio augimo, savito kelio paieškos ir tuo pačiu sėkmės sąlyga, kita vertus, totalitarinėse sistemose nėra jokios nežinios, nereikia priimti sprendimų, tik išmokti taisykles, kurias diktuoja socialinis elitas. Kokios ateities linkime Lietuvai? Ar norime auginti kartą, kuri galėtų toleruoti nekomfortą ir nepatogią tiesą, ar tokią, kuri ieškotų instrukcijų – ar pas populistinius pažadus dalijančius politikus, ar sąmokslo teorijose tamsiuose interneto vandenyse ar bukinančiuose darbuose?“ Gabija Grušaitė (paimta ir dienraščio 15min.lt)

Šiandien svarbi kai kuriems žmonėms diena, nes sprendžiasi jų likimas. Lietuvių kalbos valstybinis ir iš esmės mokyklinis egzaminas nulemia šių abiturientų gyvenimą. Kitą vertus, tie, kurie jau praėjo šį slenkstį, kasmet vis smarkiau tuo pat metu pasisako prieš pasenusią, nepažangią ir neaktualią literatūros mokyklos programą. Viena iš tokių – rašytoja ir menininkė Gabija Grušaitė, su kuria sutinku tik iš dalies. Pats puikiai prisimenu mokyklos suolą ir kaip sunkiai bei neįdomiai krimtau Donelaitį ir Vaižgantą, šiandienos mokiniui vos paskaitomą su žodynu, bet dažnam ir tai per sunku.

Protu suvokiu, jog brandus lietuvis turi kultūriniais pjūviais išmanyti literatūros raidos istoriją, jos evoliuciją, kontekstus, bet tiesa tame, kad, kaip G. Grušaitė teigė, pabaigus senuosius autorius (jau mirusius), nelabai lieka laiko naujiesiems, nes tada jau būna egzaminai ant nosies ir kartoji paprastai kanoninius autorius ir ties R. Gaveliu sustoji. Na, dar Marių Ivaškevičių, jeigu spėji.

Kitą vertus, programa eina sinchroniniais laikmečio epochų tąsomis, todėl daug integruota istorijos. Neapibrėžtumas, turint galvoje mokytojams sudėtus specialiųjų poreikių mokinius, mokinius, kurie su tekstais apskritai nebendrauja, mokinius, kurie apskritai svajoja, kad kuo greičiau baigtųsi pamokos ir t. t., nes tuos nelemtus tekstus reikia SUVOKTI, o tai yra tikras pragaras. Pabandykite atverti tekstą vidutiniams ar visiškai nemotyvuotiems ar net specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, kai jų yra 30 vienu metu skirtingo lygmens ir brandos. Pragaras mokytojui, pragaras mokiniui. Net apibrėžtume dažnas mokinys „plaukioja“, nesupranta, kuo skiriasi proza nuo lyrikos, nes nesugeba išmokti skiriamųjų bruožų net iš 10 karto, dažnai net per 12 metų, apie kokį neapibrėžtumo pasaulio pasirengimą mes galime kalbėti? Nekalbu apie prestižines mokyklas, o apie vidutines, suformuotas iš vargo visuomenės, o jų yra dauguma.

G. Grušaitė lyg ir kritikuoja mokytoją, kuri nepritarė anuomet K. Sabaliauskaitės iškeltai minčiai dėl kūrybinio rašymo, kuris teoriškai turėtų išlaisvinti nuo kanoniškumo, tačiau paskandintų didžiąją dalį mokinių. Skirtumas nuo šios mokytojos ir K. Sabaliauskaitės bei G. Grušaitės yra labai didelis, nes mokytoja yra praktikė, o jos – menininkės ir vizionierės (tikriausiai abi baigusios prestižines mokyklas, kurios bet ko nepriima), kurios norėtų, kad būtų geriau. Aš irgi norėčiau, tačiau gyvenime yra taip, kad džiaugiesi, jog mokinys paskaito tau bent kelis sakinius ir geba perteikti žodžiu, ką perskaitęs, dažnas pasako net 10 klasėje (aš nepamenu ką skaičiau prieš 5 minutes). Aišku, kad nebuvo įdomu, nes juk atsimename tik tai, kas dirgina. Pabandyk dešimtoką sudirginti Gaveliu, net provokuojant apie seksą ir keksą nebepavyks.

Visgi nereiktų nusiminti, nes tai paskutinis tokio griežtumo kanoninis egzaminas Lietuvoje, jau nuo 2023 metų diegiamas kitoks literatūros modelis, kur leista 30 procentų kūrinių patiems mokytojams pasirinkti ir duoti mokiniams (pirmyn – visas šiuolaikinis literatūros aruodas su vampyrais, seksu, mangais, sudėtingomis socialinėmis tapatybės problemomis, originalumu bei urbanistine kultūra ir kas tik tai norite), bet Grušaitė pamiršta, kad lietuvių visuomenė sensta, o lietuvių kalbos mokytojai, dažnai prie pensinio amžiaus ar maldomis išprašyti grįžti iš pensijos su pusantriniais etatais), pusę gyvenimo dėstę Šatrijos Raganą ir Joną Biliūną, kažin, ar atneš „iš savęs“ įdomių skaitymo patirčių? Tam tiesiog nesudarytos pedagoginės sąlygos, juk lituanistai net universitetuose išugdyti pagal mokyklinės programos naratyvą, ką gali mokytojas pasiūlyti po etatinių darbų, po darbų lovoje prieš miegą paskaitęs kokį lengvesnį romaną? Gal tik grybo sapnus... Kitas dalykas – legaliai gauti vienai klasei naujausios literatūros. Manote mokiniai kaip sovietmečiu perskaitys per naktį, kad perduotų kokią „Moneta ir labirintas“ ar „Baltieji prieš juoduosius“ draugui? Baikite juokus.

P. S. Gaila tik vieno, kad nukenčia labai mažytė Lietuvos saujelė, kuri iš tikrųjų galėjo potencialiai susigundyti literatūra ambicingai, bet kuri čia didesnė tada blogybė?

P. P. S. Galėtų būti įsteigtos atskiros literatūros sustiprintos klasės pasirinktinai, kurias lankant įskaitiniu būdu būtų galima kompensuoti normatyvaus egzamino balą, pavyzdžiui, pridedant 10-15 procentų. Bet ar to reikia, kai šalia kaip bičių koriai steigiasi tiksliųjų mokslų ir inovatyvių programų būriai su STEAM‘ais, atrodo, kad literatūra tampa net ne Pelene, o Piktąja pamote, kuri trukdo informatikams, inžinieriams baigti mokyklą gerais pažymiais.

Jūsų Maištinga Siela

NŠA paskelbė MBE (mokyklinio brandos egzamino) ir VBE (valstybinio egzamino) lietuvių egzamino rašinių temas

Taip, NŠA savo internetiniame puslapyje jau oficialiai dalijasi mokyklinio ir valstybinio egzaminų temomis. Kurią jūs būtumėt pasirinkę?

Maištinga Siela

2024 metų lietuvių kalbos brandos egzamino rašinių temos: kokiomis temomis rašė abiturientai?

Laba diena,

Šiandien, birželio 5 dieną, abiturientai laikė savo pirmąjį egzaminą ir jis buvo iš gimtosios kalbos. Kai jau įprasta, mokiniai turėjo rinktis vieną iš literatūrinio arba iš samprotavimo rašinio temą ir parašyti 500 žodžių rašinį. Pernai buvo daug pasipiktinimo dėl žemdirbiškosios kultūros, šiemet (kol kas) daugelis, atrodo, temomis patenkinti.

SAMPROTAVIMO RAŠINIO TEMOS:

1.Kaip vaizduotė veikia santykį su tikrove? (rekomenduojami autoriai – Maironis, Marius Ivaškevičius)