Filmas: "Trapumas" / "Fragile"

Sveiki, kino gerbėjai,

Vėl keliauju į ispanų kiną ir šįkart noriu pakomentuoti ir pristatyti kino filmą „Trapumas“ (Fragile) (2005 m.). Šį filmą režisavo Jaume Balaguero, kuris taip pat sukūrė „Įrašą“ (REC), tačiau „Trapumas“ yra neabejotinai kitokio pobūdžio siaubo filmas ir, mano akimis, kur kas geresnis. „Trapumas“ – tai dar viena eilinė siaubo istorija apie vaiduoklius ir numirusius, kurie pasilieka šiame pasaulyje. Nors siužetas ir istorija pakankamai vidutiniai, pernelyg neišsiskiriantys iš kitų istorijų apie vaiduoklius, tačiau čia bent jau buvo viskas rišlu, suprantama, gal kiek nuspėjama, bet bent kuriamą įtampą tikrai pajutau, ne taip kaip „Įraše“.

Filmas anglų kalba, bet jame pasirodo ir mano mėgstama ispanų aktorė Elena Ayana, tačiau didžiausias vaidmuo patikėtas „Eli Makbyl“ žvaigždei Calistai Flockhart. Šiaip neprisimenu, kad būčiau ją matęs didžiajame kine apart serialo, bet jai visai tiko tokio pobūdžio vaidmuo – neerzino nei jos smulkus veidelis, nei balselis, nei ji pati, o vaidmuo ne itin sudėtingas jai tiko. Šiaip „Trapumas“ nėra ir pernelyg nuobodus, siužetas pakankamai išvystytas, atmosfera gan šalta, niūri, tamsoka – tipinė siaubo filmo terpei vystytis. Taip pat nepasakyčiau, kad filmas kažkuo išskirtinis, tiek filmavimo manieroje, tiek režisūroje pasigedau savitumo, todėl filmas tampa truputį lėkštas, neišsiskiriantis. Žinoma, žiūrėti galima, kai nėra kas veikti, vietoj betikslio bambinėjimo, tačiau labai bijau, kad šį filmą labai greitai pamiršiu...

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Įrašas" / "REC"

Sveiki, kino gerbėjai,

Kapstausi po siaubo filmų žanrą ir bandau atrasti tai, kas mane patenkintų. Vedamas aukšto IMDb ir gerų atsiliepimų, nutariau pažiūrėti kino juostą „Įrašas“ (REC) (2007 m.). Nors nesu matęs filmo „Karantinas“, tačiau ši juosta yra ispaniškas „Karantino“ perdirbimas. Jeigu ieškote paprastų šiurpuliukų kine, galbūt ši juosta jums ir tiks, bet aš, tiesą sakant, vos neužmigau. Siužetas atrodė toks vos pritemptas iki vidutinio įdomumo, o ir filmo išpildymas nieko nežavėjo, viskas atrodė taip dirbtina, taip neįtraukiančiai ir nuobodu, o baisiausia – viskas nuspėjama.

Filmavimo maniera ir pasirinkimas nieko nesiskiria nuo „Bleiro raganos“, kuri, deja, taip pat paliko ne itin gerus įspūdžius. Pats siužetas man šiek tiek dvelkė absurdiškumu, ypatingai policininko „erelio“ isterija, kuri užsiplieskė taip greit ir nenatūraliai, kad net aiktelėjau. Filmas trunka viso labo 75 minutes ir tai, manau, yra pati geriausia šio filmo pusė, nes nebūčiau iškentęs dviejų valandų seanso. Finalas, kaip ir galėjome tikėtis, baigėsi visiškoje aklinoje tamsoje. Aišku, finalas šiek tiek prikaustė dėmesį, tačiau pats iš savęs pasigedau jauduliuko ir susidomėjimo.

Filmo pradžia nuobodi, viskas vyksta iki visiškos beprotybės, bet filmas man buvo be didesnės įtampos ir paslapties. Šiaip ispanai yra vieni geriausių siaubo kino kūrėjų pasaulyje, bet šis perdirbinys, manding, nelabai pavykęs. 

Mano įvertinimas: 4/10

IMDb: 7.5


 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šventasis kalnas" / "The Holy Mountain" / "La montaña sagrada"

Sveiki, kino gerbėjai,

Tiesą sakant po Alejandro Jodorowsky filmo „Šventasis kalnas“ (The Holy Mountain) (1973 m.) esu sukrėstas, rodos, mano smegenis nunešė vėjas. Taip tikriausiai ir būna su futuristiniais – avangardiniais filmais, kurie siekia šokiruoti, pritrenkti, pasipiktinti, pasimesti ir suglumti. Alejandro Jodorowsky yra rusų žydų pabėgėlių sūnus, kuris gimė Čilėje. Žymus pasąmonės tyrinėtojas savo nežabotus tyrinėjimus perkelia į kino juostą. Nors Jodorowsky nesukūrė daug filmų, tačiau kiekvienas yra tarsi šaltas dušas žiūrovui. Taip man nutiko su „Šventuoju kalnu“.

Tikriausiai reiktų paminėti, kad šį filmą finansavo legendinis „The Beatles“ atlikėjas John Lennon ir jo žmona, o biudžetą sudarė 1,5 milijonų JAV dolerių. Filmas atrodo, mano akimis, gan prabangiai, nors sakoma, kad režisierius panaudojo tik pusę skirtų pinigų.

Grįžtant į patį filmą, noriu pasakyti, kad ilgą laiką šis filmas nebuvo pasirodęs jokiame formate ir tik 2007 metais jau galėjome įsigyti DVD. Filmas tais pačiais metais dalyvavo ir Kanų kino festivalyje. Man asmeniškai, filmas pasirodė nuostabus. Ypatingai pirmos jo 40 minučių, kurios mene pritrenkė tiek savo nuogumu, tiek savo siurrealistiniais vaizdais. Filmo nerekomenduočiau žiūrėti religingiems žmonėms, nes ši juosta apnuogina mūsų davatkiškumą ir desakralizuoja mums įprastą tikėjimą, paverčia makabriškais futuristiniais vaizdais, kurie gali pašiurpinti paprastesnį žiūrovą. Jėzaus Kristaus sąsaja su pagrindiniu herojumi išties stulbinama, bet Kristus čia eina apsivalymo kelią per nuodėmes ir klystkelius, o visuomenė, kuri domisi tik desakralizuotais dalykais, akivaizdžiai gėrėsi prievartaujamomis moteris ir sušaudytais lavonais gatvėje. Šiurpulingo nuogumo, visuomenės ydų ir geidulių demonstracija trunka beveik dvi valandas. Tiesą sakant, man kas penkias minutes reikėjo oro. Labiausiai pakraupau, kaip iš žmogaus šūdo mokytojas-alchemikas padaro auksą. Panašiai kaip degtinę.

Filmą laikyčiau šedevru, gal dėl to, kad nesu pratęs prie tokio kino ir jis tikrai smarkiai susmūgiavo smegenis, o ir toks kinas labai retai pasiekia mūsų akis, jo nėra daug, bet jame atrastos metaforos, simboliai, kontrastai ir atvirkštiniai dorovės ir moralės vaizdavimo būdai mane nustebino ir pritrenkė savo išmone, žiaurumu ir atvirumu.

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela  

Filmas: "Pabudimas" / "The Awakening"

Sveiki visi,

Vakar putojausi, kad amerikietiško siaubo kino fronte visiškas krachas, tai šiandien noriu šiek tiek paraudonuoti, nes iki mano akių atėjo siaubo filmas „Pabudimas“, kai kur gali būti verčiamas „Prabudimas“ (The Awakening) (2011 m.). Na, filmas iškart man pradėjo patikti, kadangi nunešė mane į XX amžiaus pirmą pusę, į tarpukarį. Iš esmės filmas man priminė siaubo kino šedevrą „Kiti“, nors ir atmosfera gal nebuvo tokia tiršta kaip šio šedevro, tačiau idėjine prasme ir vizualizacija esu labai patenkintas. Pirmą kartą gyvenime dingtelėjo į galvą, kad mes, lietuviai, savo kino istorijoje neturime nė vieno siaubo filmo! Bet tai ne bėda, užtenka ir importuotų kurinių.

Filmas „Pabudimas“ yra neabejotinai suręstas pagal klasikinius siaubo filmo principus, tačiau išlaikęs savotišką ir išskirtinį savo atmosferą – tiek istorinis kontekstas, tiek scenarijumi. Būtent scenarijus ir yra vienas iš geriausių šio filmo arkliukų, nes jis įtikina iš pat pradžių. Ir nors filmas turėtų priminti „Moteris juodais drabužiais“, tačiau, mano akimis, su tuo niekalu nėra nė ko lyginti, juolab, kad aplinkiniai žmonės ir jų žvilgsniai netampa tik hiperbolizuota dekoracija, veikiau tai apgaulingas manevras. Smagu, kad filmas netapo eiliniu ir dar vienu nuspėjamu „siaubeku“, kurį pažiūri 15-20 minučių ir žinai visų herojų lemtį. Dėka stipraus scenarijaus, siužeto vingiai tampa patrauklūs, bauginančiai įtraukiantys ir nenuspėjami, o kulminacija ir finalas išties smogia legendinio siaubo filmo „Kiti“ kuoka per galvą, kad lieki maloniai nustebintas, ko galbūt pradžioje filmo nelabai ir tikėjaisi.

Mano galva, filmas išties savo kategorijoje yra vienas geresnių ir įdomesnių iš paskutiniųjų komercinių siaubo filmų, kuris turi psichologinių atspalvių, apgaulumo, įtaigumo ir, žinoma, žavius aktorius. Filmas lengvai įtraukiantis ir sunkiai paleidžiantis – to visada trokštu iš siaubo filmo. Kadangi žiūrėjau prieš miegą, pradžioje buvau apsnūdęs, bet filmas tiesiog prikėlė antram gyvenimui ir net pamiršau pažiūrėti į laikrodį, o tai sugeba tiek nedaug siaubo kino juostų padaryti su manimi.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 53/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pakvaišę" / "Moonstruck"

Sveiki,

Šįkart noriu pristatyti ir pakomentuoki kino filmą „Pakvaišę“ (Moonstruck) (1987 m.). Na, ši juosta pagal žanrą vadinama komedijine drama, bet aš ją pavadinčiau tiesiog romantiniu filmu. Ir netgi vykusiu romantiniu filmu! Šią juostą puikiai sutiko kino kritikai ir žiūrovai, savu laiku buvo viena žiūrimiausių juostų kino teatruose, o ir apdovanojimuose taip pat neliko nepastebėta – Oskaras geriausiai aktorei legendinei Cher ir antro plano geriausiai aktorei Olimpia Dukakis.

Filmas „Pakvaišę“, nors ir senas, tačiau pranoksta daugelį šiuolaikinių banalių amerikietiškų romantinių dramelių su graudžiais paverkšlenimais. „Pakvaišę“, manding, turi kažką tokio, ką iš esmės galima pavadinti „dvasia“. Dėl įsimintino garso takelio, siužetinių niuansų filmas turi itališkos gracijos, bet kartu ir amerikietiško, buitiško paprastumo. Filmas apie vidutinio amžiaus žmones, kurie gyvenime atranda antrąją meilę, tokius personažus kuo puikiausiai įkūnija Cher ir Nicolas Cage, sakyčiau, vykusi aktorių porelė. Labai susižavėjau Cher kaip aktore, gaila, kad tiek mažai ji tebuvo kine – nepaprastai šarminga artistė. Juosta man taip pat šiek tiek priminė Kubriko filmą „Plačiai užmerktos akys“ – paltai, Kalėdos, viskis, devinto dešimtmečio dvasia, išskirtinė muzika, kur paprastume randame kažkokios neapčiuopiamos ir nepaaiškinamos metafizikos. Taip, tai neeilinis filmas, kuris į tokio tipažo žanrą buvo įtrauktas į geriausiųjų filmų šimtuką ir tik pažiūrėjus galima suprasti kodėl.

Lengvumas, paprastumas tėra tik išorinis filmo sluoksnis, bet iš tikro šio filmo monolitas yra mėnulis, į kurį senstant vis rečiau ir rečiau tenka pasižiūrėti, o tuo labiau nusistebėti. Šio filmo herojai sutinka mėnulį kaip permainų ir meilės priminimo ženklą, kada daugelis iš mūsų pasiryžta pradėti gyventi kitaip. Šaunus filmas, kuris, manau, patik ne tik paprastiems žiūrovams, bet jame atras kažką „tokio“ ir kino gurmanai.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Земфира "Хочешь?" (liet. Zemfira "Nori?" - cover Jurgita Jurkutė)

Sveiki,

Šios dienos dainos rubrikoje svečiuojasi garsi rusų atlikėja Zemfira, kuri jau ne kartą yra koncertavusi ir Lietuvoje. Dainos į mano gyvenimą atkeliauja visokiausiai būdais. Pirmiausia – retai klausausi rusų šiuolaikinės muzikos, tačiau kas ateina, tas nebeišeina. Taip nutiko ir su šia Zemfiros daina „Nori?“, kurią išgirdau visai netikėtai per „Chorų karus“ atliekančią Jurgitą Jurkutę. Aišku, ji atliko visai kitokiu temperamentu, tačiau vis vien nepaprastai gražiai ir jaudinančiai, skirdama dainą iš gyvenimo pasitraukusiam aktoriui Vytautui Šapranauskui.

Kadangi Jurgitos Jurkutės pasirodymas gyvas, pilnas teatrališkumo, artistiškumo ir jausmo, jis man artimesnis, tačiau net nustebau, kada paprašiau draugo išversti dainos tekstą į lietuvių kalbą, kokie gražūs ir prasmingi žodžiai su liūdno humoro gyslele. Pasiklausome abiejų versijų. Pridedu ir išverstą dainos tekstą. Gal kam bus įdomu:

Zemfira – Hočeš

Jurgita Jurkutė – Hočeš (dainuoja nuo 1.40 min.)

Dainos žodžiai lietuviškai

ZEMFIRA – NORI?

Prašau nemirk,

Arba ir aš numirsiu.

Tu, žinoma, iš karto į dangų,

Aš nemanau, kad irgi.

Nori, saldžių apelsinų?

Nori, ilgų istorijų?

Nori, susprogdinsiu visas žvaigždes,

Kurios trukdo miegoti?

Prašau, tik gyvenk,

Tu gi matai, gyvenu dėl tavęs,

Mano didelės meilės

Pakaks mums abiems.

Nori, į jūrą su burėmis?

Nori, pačių naujausių dainų?

Nori, nužudysiu kaimynus,

Kurie trukdo miegoti?

Nori, saulės vietoj lempos?

Nori, Alpių už lango?

Nori, atiduosiu visas dainas,

Atiduosiu apie tave visas dainas?

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kaukė" / "Mask" (1985)

Sveiki, kinomanai,

Šiandien noriu jus nukelti į devinto dešimtmečio kiną ir pristatyti biografinę dramą „Kaukė“ (Mask) (1985 m.), nesupainiokite šio filmo su komedija „Kaukė“ ir žaliaveidžiu Jim Carrey – tai visai kita opera. Na, o filmas „Kaukė“ yra išties liūdnokas pasakojimas apie realiai egzistavusį vaikinuką Roy L. Dennis ir jo gyvenimo istorija. Jis sirgo sunkia ir labai reta liga, kuri pakeičia kaukolės struktūrą, todėl išsikreipia veidas ir žmogus atrodo kaip monstras. Iš esmės filmas „Kaukė“ yra labai aiški metafora, kad tikrasis žmogaus grožis slypi jo asmenybėje, jo viduje, o ne išorėje. Juosta pasakoja apie vaikinuko gyvenimą ir jo rokerę motiną, kuri turėdama daugybę problemų bando atsipalaiduoti narkotikais, šis vaidmuo buvo patikėtas legendinei atlikėjai Cher, pastaroji už šį vaidmenį gavo vieną aukščiausių savo kino karjeros įvertinimų – auksinę palmės šakelę tarptautiniame Kanų kino festivalyje. Šį apdovanojimą gavo ir Eric Stoltz, suvaidinęs neįgalų vaikinuką.

Na, filmas išties dvelkia 8-9 dešimtmečio dvasia, o jaunoji Cher, kada ji iš tikrųjų buvo jauna, suvaidino išties gerą ir įtaigų vaidmenį. Sudėtingas laikotarpis, sudėtingi šeimos santykiai, tikriausiai tik iš dalies yra panašūs į realiai egzistavusią šeimą. Filmas nors ir su liūdnoka pabaiga, jis yra pakankamai šviesus ir įdomus. Gal kiek šiandienos kinui veiksmas lėtokai vystosi, bet filmas neabejotinai turi išlaikęs meninę savo vertę – puikūs aktoriai, puikus tuometinis grimas, kuris taip pat buvo sulaukęs nominacijų į svarbius apdovanojimus. Biografinės dramos žanras vienas sudėtingiausių, bet manau, kad režisieriui ir aktoriams pavyko viską išlaikyti savame lygyje.

Tikrasis Roy L. Dennis (1961 - 1978) su mama.

Aktoriai Eric Stoltz ir Cher.

Tiesą sakant, šį filmą teko matyti vaikystėje, tam tikri kadrai sužadino atmintį, bet tikriausiai dabar per televiziją tokių senų filmų, kurie dar nėra klasika, bet ir nėra labai populiarūs, nebeišvysime. Manding, filmas balansavo ant komercinės dramos ir nepriklausomo kino. Nesigailėjau jį pažiūrėjęs, tačiau antram seansui šiame gyvenime jau nebesiryžčiau...

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela