Filmas: "Ekskursantė" / "The Excursionist"

Sveiki,

Paskutiniuoju metu nesu itin patenkintas lietuvišku kinu, nes jaučiu ryškų proveržį formuoti pramoginį savitą lietuvišką kiną, atsisakant poetikos, egzistencinės gelmės. Lyginant su estų kinu, mūsų kinas nėra toks aštrus, socialiai įdomus, tačiau kaip visada pasitaiko išimčių. Taip galėčiau apibūdinti ir Andriaus Juzėno filmą „Ekskursantė“ (2013), kuris pelnė išties puikių įvertinimų tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. „Vilniaus geto“ režisierius toliau lieka ištikimas istorinėms tragedijoms. Nuo žydų genocido, jis pereina prie lietuvių tremtinių pasakojimo.

Prisipažinsiu, kad pati pradžia buvo vizualiai labai graži, tačiau man trūko vietomis dramatizmo ir, tiesą sakant, buvo gana nuobodu, kaip mergaitė Marija-Maša atsiduria Altajuje ir gyvena pas vietinę močiutę. Na, sakau, grūdų sėjimo simbolika tuo ir pasibaigė, negi dabar pusę filmo žiūrėsiu, kaip ji mokosi iš močiutės rusų kalbos. Bet netikėtai siužetas pateikia įdomybių. Tai tik pradžia mažos mergaitės didelės kelionės atgal į Lietuvą, pilna moralinių, politinių principų laužymų ir mirtinų pavojų. Filmas išties geras, patiko mažosios Anastasijos Marcenkaitės vaidyba, kuri įvertinta „Sidabrinės gervės“ statulėle. Filme šmėkšteli ir rusų, ir lietuvių aktoriai, režisierius nevengia dirbti su kitataučiais nuo „Vilniaus geto“ laikų. 

Ką galiu aš pasakyti apie gamtos vaizdus? Jų išties yra labai gražių, sodrių. Dramos irgi pakanka, įdomiausia pasidaro, kai Maša patenka į vaikų mokyklą, kurioje jie militaristiškai muštruojami. Ne ką mažiau jaudina ir pati filmo baigtis. Kelionė verta pati savęs, kuri baigiasi simboliniu pralaimėjimu ir savotišku simboliniu laimėjimu, brėžiančiu punktyrą visų lietuvių tremtinių tragediją – sunaikinti mūsų šviesūs ir saulėti gyvenimai, mūsų namai, pasėliai, žydinčios obelys. Dėmesys istorinėms mūsų šalies tragedijoms nėra atsitiktinis, nes juk 50 metų kinu mes negalėjome kalbėti apie savo tautos tragedijas, todėl pasirodantys tokie filmai kompensuoja šio kino nebūvimą ir primena mums ir visam pasauliui, kad tokios tautos patirties nevalia užmiršti.

Šiaip filmas vertas dėmesio. Gal „Vilniaus getas“ anuomet man padarė didesnį įspūdį, nes buvo brutalesnis, tačiau neblogai ir „Ekskursantė“, kuri tarptautinėje filmų arenoje tikrai nedaro gėdos lietuviškam kinui.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 8.4

Jūsų Maištinga Siela