Filmas: "Paranormalu" / "The Endless"

 Sveiki, skaitytojai,

 

Mėgstu mokslinės fantastikos filmus su akivaizdžiai „pagerintais“ scenarijais, kuriuos internautai linkę vadinti mindfuck, kurie suplaka smegenis, pagilina vaizduotės įspūdį. Kai to imasi nekomercinis kinas su mažu biudžetu, tokį įtaigų sukalti be didingų grafinio dizaino efektų gana sudėtinga, todėl filmuose dažnai veikia kafkiškos idėjos, kurioms nereikia itin didelio finansavimo. Galima sakyti, kad filmas „Paranormalu“ (angl. The Endless) (2017) yra būtent iš tos serijos – režisieriai patys rašo scenarijų, patys kuria, patys ir vaidina pagrindinius vaidmenis. Kitą vertus, ar aktorės ir režisierės Brit Marling atvejis ne toks?

 

„Paranormalu“ pasakoja apie du brolius, pabėgusius iš keistos vietovės, kurioje įsikūrusi dar keistesnė sekta. Po dešimties metų vyrukai broliai sugrįžta į komuną, tačiau pastebi, kad nė vienas iš jų nepasenęs, o kai kurie dalykai aplinkui vyksta kraupiai paslaptingai... Ir čia stabtelėsiu, nes, jeigu atskleisiu turinį, nemanau, kad bebus įdomu filmą žiūrėti (jeigu dar jo nematėte). Visgi pigioje nekomercinio kino terpėje akivaizdžiai veikia paslaptingos-sektos-ir-reiškinių dermė kaip bauginantis faktorius. Net imi įtarti, kad vietiniai, besigaminantys savo alų, iš tikrųjų yra sukūrę haliucionuojantį amžiną gėrimą (kaip „Asterikse ir Obelikse“), tačiau kuo gilyn į mišką, tuo daugiau grybų. Atsiranda paraleli esybė, kuri valdo... Visatą? Tačiau čia mintis lyg ir nutrūksta, ir ją autoriai bando plėtoti kine taip mėgstamomis laiko kilpos žaidimo taisyklėmis, todėl visumoje už virvės tampanti ryjančioji juodoji materija atrodo nelabai pateisinta arba iki galo neatskleista.

 

Tiesą sakant, likus pusvalandžiui iki filmo galo viskas pradeda bukai erzinti, brolių pasiaukojimas, santykiai, suvokimas, kur jie yra ir kaip kvailai herojiškai ir netikroviškai elgiasi, kaip blaškosi kaip vištos po tas laiko kilpas, o kai susitinka, net nenustemba, nepatiria šoko ir viskas daugiau ar mažiau atrodo kaip dirbtinokas netikroviškas juokelis. Neatimsi vieno – neblogos kai kurios scenarijaus idėjos ir bauginančios scenos, kurias galima įvairiai interpretuoti, tačiau daug ką atima toji holivudinė brolystės linija, kuri pernelyg didaktiška ir neįtikima, vienu metu jautėsi scenarijaus vilkinimas, užtęstos scenos „apie nieką“, todėl pasimeta ne tik filmo ritmas, bet ir augantis siaubas, kurį, manau, kiekvienas turėjome patirti.

 

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 6.5

 

Jūsų Maištinga Siela