Labas,
Man visada buvo keista,
kaip kai kurie žmonės neprisimena savo sapnų. Aš, pavyzdžiui, taip mėgstu
sapnuoti, kad dažnai pabudęs nusiviliu tikrove, nes sapno gyvenimas rodosi
įdomesnis už tikrąjį gyvenimą. Apie sapnus prirašyta daug knygų, tam sukurtas
ištisas mokslas. Kinui taip pat sapnų tema nėra svetima. Štai naujausias filmas
„Sapnų scenarijus“ (angl. Dream Scenario) (2023), kurį
režisavo Kristoffer Borgli. Kol kas man nežinomas režisierius, kuris turi
sukūręs neblogai įvertintų filmų.
Filme pasakojama
profesoriaus Polo neįprasta situacija. Vieną dieną jam visi pradeda sakyti, jog
jį sapnavo. Polas sapnuose dažniausiai pasirodo netikėtose situacijose ir stebi
sapnuotoją. Galiausiai šioji masinė žinia pasklinda po internetą ir žmonės ima
burtis, atpažindami Polą pagal išvaizdą. Iš pradžių keistumą ir net šiokį tokį
juoką kėlusi situacija pamažu Polo gyvenimą apsunkina, nes žmonėms pradeda
nepatikti tai, ką jis ima daryti sapne. Baisiausia, kad pats Polas nežino, ką
jis veikia tuose sapnuose, todėl pradeda tyrinėti pavienius atvejus ir net
atkurti tam tikras situacijas, kol galiausiai prarandamas realumo jausmas.
Polas ima save vertinti pagal tai, ką žmonės pasakoja jį išdarinėjus sapnuose,
su tuo tapatintis ir netgi keisti savo elgseną.
Scenarijus pavykęs tuo,
kad jis labai originalus. Juk filmas, nors ir labai rimto tono, vis tiek
primena parodiją. Parodijuojamas ne tik sapnų sureikšminimas, kiek profesoriaus,
kuris šiaip turi loginį mąstymą ir išsilavinimą, įsitraukimas į visą šią
absurdišką situaciją. Juk yra sakoma, kad neverta ginčytis su kvailiu, nes jis
tave apkvailins ir nusitemps į dugną. Panašiai pradeda skęsti ir Polas, infantiliai
įsitraukęs į sapnų aiškinimąsi. O kas lieka žiūrovui? Stebėti, kokią staigmeną pateiks
kintanti situacija. Manau, režisieriui labiausiai pavyko išgauti tą keistumą per
paradoksalią situaciją, priversti galvoti, o kaip aš pats daryčiau, jeigu vieną
dieną atsidurčiau panašioje situacijoje. Kaip žinomumas tampa nepakeliama našta,
kuri suardo gyvenimą.
Kitą vertus, tenka
pripažinti, nors filmas ir originalus, visumoje nesužavėjo. Būta tokių
nuspėjamų ir „tuščių“ scenų, kaip antai Polo susitikimas su jauna mergina, kuri
sapnuoja, jog jiedu mylisi – toji siužetinė linija nelabai kur įdomiai veikėją
nuvedė. Pabaigoje filmo pristatomos novatoriškos sapnų apyrankės, kurios padeda
keliauti į kitų žmonių sapnus, kitaip sakant, įsibrauti į intymiausius žmogaus
pasąmonės užkaborius. Filmas sako, kas tada nutinka, kai pažeidžiami
paskutiniai žmogaus privatumo principai, kad net sapne gali būti stebimas ir
vertinimas kitų. Iš principo, filmas lyg ir bando pranašauti, jog panašiai gali
ateityje ir nutikti, bet ar tada nebus įdomiau gyventi sapniškoje erdvėje,
kurią lengviau transformuoti ir kur vyksta nemokami nuotykiai, nei šiame
fiziniame gyvenime?
Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 74/100
IMDb: 7.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą