Raseiniai. Raseinių herbas: istorija, reikšmė, kas pavaizduota, heraldika, pašto ženklas

 

Sveiki, skaitytojai!

 

Raseinių herbas, kuriame pavaizduota šokanti auksinė lūšis su juodomis dėmelėmis, yra giliai įsišaknijęs miesto istorijoje ir mitologijoje. Šis heraldinis simbolis siejamas su senaisiais Raseinių krašto miškais ir gausiomis medžioklėmis, o lūšis, kaip retas ir grakštus gyvūnas, simbolizuoja laukinę gamtos didybę ir jėgą. Herbo istorija siekia 1792 m. kovo 20 d., kai Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas Raseiniams suteikė Magdeburgo teises ir oficialų herbą. Tuometinis herbas, kurį nupiešė dailininkas Tadeuszas Dmachowskis, vaizdavo lūšį mėlyname fone, ant žalio kilimo. Šis herbas buvo įteisintas, kad Raseiniai galėtų naudoti jį antspauduose ir oficialiuose dokumentuose, pabrėžiant miesto savivaldą ir svarbą.

 

Vėlesniais laikais, XIX a. II pusėje, herbo simboliai keitėsi, atspindėdami politinius pokyčius. Raseinių herbe buvo siūloma pavaizduoti javų pėdus ar gausybės ragus, o vėliau, XIX a. pabaigoje, baronas Bernardas Kohne siūlė visai naują herbo versiją su trimis obuoliais, tačiau nė viena iš šių idėjų nebuvo įgyvendinta. Šiuolaikinis herbas, kurio etalono autorius yra dailininkas Rolandas Rimkūnas, grįžo prie originalios ir autentiškos idėjos. Jis pavaizdavo šokančią lūšį sidabriniame fone, besiremiančią į žalią papėdę, simbolizuojančią krašto gamtą. Šis herbas buvo patvirtintas 2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu, atkurdamas istorinę tradiciją ir simbolinę prasmę.

 

Nepaisant to, kad herbas buvo oficialiai patvirtintas tik 2002 m., jo atgimimas jau buvo įamžintas anksčiau. Lietuvos paštas, pagerbdamas Raseinių miesto istoriją ir heraldiką, 2000 metais išleido pašto ženklą su šokios lūšies atvaizdu. Šis pašto ženklas, pasirodęs dvejais metais anksčiau, nei herbas buvo oficialiai patvirtintas, tapo ne tik unikaliu filateliniu leidiniu, bet ir simboliniu būdu atšvęsti miesto tapatybę ir grįžimą prie senųjų tradicijų. Taip Raseinių herbas, perėjęs ilgą ir sudėtingą istorijos kelią, galiausiai įsitvirtino kaip oficialus ir visuotinai pripažintas miesto simbolis.

 

Maištinga Siela

 

Varėna. Varėnos herbas: istorija, kas pavaizduota, heraldika, prasmė, reikšmė, pašto ženklas

 

Labas, malonus skaitytojau!

 

Varėnos herbas, kuriame pavaizduota auksinė bitė virš šešių viržių žiedų, yra glaudžiai susijęs su šio krašto gamta ir senomis bitininkystės tradicijomis. Mėlyname herbo fone pavaizduota bitė simbolizuoja darbštumą, derlių ir bendruomeniškumą, o viržių žiedai atspindi Varėnos apylinkių kraštovaizdį ir turtingą miškų augmeniją. Šio herbo idėja gimė dar 1969 metais, kai dailininkas Kęstutis Gvalda ir profesorius Česlovas Kudaba pasiūlė pavaizduoti būtent šiuos motyvus. Po ilgų svarstymų, diskusijų ir įvairių siūlymų – netgi meškos vaizdavimo – buvo nuspręsta atsisakyti visų kitų elementų ir pasirinkti bitę bei viržius. Galutinis herbo variantas, parengtas K. Gvaldos, buvo patvirtintas 1970 m., tačiau dėl politinių priežasčių netrukus uždraustas.

 

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir atgijus miestų heraldikos tradicijoms, buvo sugrįžta prie pirminės idėjos. Nors senasis herbas buvo vertinamas, jo etalono forma buvo kritikuojama kaip neatitinkanti heraldikos standartų. Tad 1994 metais tas pats dailininkas K. Gvalda parengė naują etaloną, šiek tiek pakoregavęs bitės proporcijas, tačiau išlaikydamas pagrindinius simbolius. Šis herbas 1995 m. sausio 12 d. buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu ir tapo oficialiu Varėnos miesto bei rajono simboliu. Jis ne tik atspindi vietos tradicijas ir gamtą, bet ir liudija apie miesto gebėjimą išsaugoti savo unikalumą per visus istorinius išbandymus.

 

Varėnos herbas, kaip ir daugelis kitų, buvo įamžintas pašto ženkle. 2010 metais Lietuvos paštas išleido pašto ženklą, ant kurio puikavosi Varėnos herbas. Šis pašto ženklas dar kartą pabrėžė miesto tapatybę ir svarbą, leisdamas plačiajai visuomenei geriau susipažinti su Varėnos istorija ir simbolika. Jis tapo puikiu ryšiu tarp miesto praeities ir dabarties, atspindėdamas nuolatinį vietos bendruomenės ryšį su savo gamta ir tradicijomis.

 

Maištinga Siela

Kaišiadorys. Kašiadorių herbas: istorija, heraldika, kas pavaizduota, prasmė, pašto ženklas

 

Sveiki,

 

Kaišiadorių herbas yra neatsiejamai susijęs su miesto istorija ir jo augimu, kuris prasidėjo nutiesus geležinkelį. Herbo juodame lauke pavaizduoti keturi sidabriniai, stilizuoti žirgai, kurių karčiai plaikstosi, o akys dega raudona spalva. Du iš žirgų atsisukę į dešinę pusę, sudarydami dinamišką kompoziciją. Ši simbolika tiesiogiai atspindi Kaišiadorių, kaip svarbaus geležinkelio mazgo, reikšmę. Žirgai simbolizuoja skirtingomis kryptimis lekiantį traukinius, banguojantys karčiai – garvežių paliekamus dūmų juostas, o raudonos akys – signalinius žibintus. Juoda spalva herbe pasirinkta kaip klasikinė heraldinė spalva, kuri puikiai išryškina sidabrinius žirgus ir pabrėžia kompozicijos svarbą.

 

Herbo idėja ir pirmieji eskizai gimė dar sovietmečiu, kai 1968 metais dailininkas Arūnas Tarabilda, atsižvelgdamas į geležinkelio įtaką miesto raidai, sukūrė herbo variantą su lekiančiais žirgais. Dėl tų laikų politinių aplinkybių šis herbas nebuvo oficialiai patvirtintas, tačiau idėja išliko gyva. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas leido grįžti prie šio unikalaus simbolio. 1996 m. spalio 18 d. dailininkas Arvydas Každailis suheraldino A. Tarabildos sukurtą herbą ir jį galutinai patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas. Tokiu būdu buvo oficialiai įteisintas unikalus herbas, kuris atspindi miesto, kaip geležinkelio mazgo, tapatybę ir istorinę svarbą.

 

Kaip ir kiti svarbūs Lietuvos miestų herbai, Kaišiadorių herbas buvo įamžintas pašto ženkle. 2011 m. liepos 30 d. Lietuvos paštas išleido specialią pašto ženklų serijoje „Lietuvos miestų herbai“, kurioje šalia Plungės ir Ignalinos herbų atsidūrė ir Kaišiadorių herbas. Šis pašto ženklas dar kartą pabrėžė Kaišiadorių herbo, kaip unikalaus ir svarbaus miesto simbolio, reikšmę.

 

Maištinga Siela

Jonava. Jonavos herbas: heraldika, kas pavaizduota, prasmė, reikšmė, istorija, pašto ženklas

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Jonavos herbas yra ne tik miesto simbolis, bet ir gilių istorinių bei kultūrinių ryšių atspindys. Mėlyname skydo lauke pavaizduota sidabrinė gulbė su raudonu snapu ir kojomis. Šis herbas oficialiai buvo patvirtintas 1996 m. spalio 18 d. prezidento dekretu, tačiau jo idėja glūdi dar XVII amžiuje. Herbo simboliu pasirinkta gulbė yra tiesioginė aliuzija į įtakingos Kulviečių giminės herbą, iš kurios kilęs vienas iškiliausių Lietuvos švietėjų ir raštijos pradininkų – Abraomas Kulvietis. Siekiant atskirti Jonavos herbą nuo bajoriškojo, buvo pakeista spalva ir gulbės poza – ji vaizduojama iš priekio, beskleidžianti sparnus. Šis dizaino sprendimas, kurio autorius yra dailininkas Rolandas Rimkūnas, heraldiškai sujungė gulbės ir romėniškojo erelio tradicijas, pabrėžiant miesto atvirumą ir veržlumą.

 

Iki šio herbo patvirtinimo, Jonavos heraldika buvo kitokia. Pirmasis herbas, sukurtas 1970 m., simbolizavo miesto sovietmečio raidą. Geltoname skyde buvo pavaizduota mėlyna cheminė kolba, iš kurios augo javų varpa, o aplink buvo išdėlioti 8 balti apskritimai, simbolizuojantys medžio rievių raštą. Šis herbas atspindėjo to meto Jonavos pramonės pagrindą – chemijos pramonę ir medienos apdirbimo tradicijas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo nuspręsta atsisakyti šios sovietmečio simbolikos ir sukurti naują herbą, kuris labiau atspindėtų miesto istorinį paveldą ir tapatybę. Būtent tada buvo pasirinkta gulbė, kuri simbolizuoja ne tik kilmę, bet ir miesto dvasinę stiprybę bei švietimo tradicijas.

 

Ši herbo istorija buvo įamžinta ir ant pašto ženklo. 2010 m. Lietuvos paštas išleido pašto ženklą, ant kurio puikavosi Jonavos herbas. Pašto ženklas, kurio nominalas buvo 2 litai, tapo ne tik filateline vertybe, bet ir svarbiu miesto istorijos ženklu. Išleidimas dar kartą patvirtino Jonavos herbo reikšmę ir svarbą šalies heraldikos kontekste, leidžiant plačiajai visuomenei geriau susipažinti su miesto tapatumu bei jo istoriniais ryšiais.

 

Maištinga Siela

Kavarskas. Kavarsko herbas: istorija, heraldika, kas pavaizduota, reikšmė

 

Sveiki,

 

Kavarskas yra nedidelis miestas Anykščių rajone, kurio herbas pasižymi unikalia simbolika. Mėlyname herbo fone pavaizduotas į žalią papėdę įsmeigtas auksinis kalavijas, kurį abipus supa iš žemės trykštančios sidabrinės čiurkšlės. Šis herbas oficialiai buvo patvirtintas 2005 m. sausio 6 d. prezidento dekretu, o jo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas. Herbo elementai turi gilią prasmę: kalavijas simbolizuoja Kavarsko dvasios stiprybę, o trykštančios čiurkšlės atspindi miestelio kraštovaizdį ir vandens gausą, pabrėžiant vietos gamtos grožį ir gyvybę. Šis herbas, kaip ir daugelis kitų, tapo miesto tapatybės dalimi, jungiančia istoriją su šiuolaikiškumu.

 

2012 metais Lietuvos paštas išleido pašto ženklą, skirtą įamžinti ir atšvęsti Kavarsko miesto herbą. Šis pašto ženklas, kurio dailininkas taip pat buvo Rolandas Rimkūnas, tapo ne tik filateline vertybe, bet ir svarbiu miesto įvykiu. Išleidžiant šį ženklą, Kavarskas buvo pristatytas platesnei auditorijai, pabrėžiant jo kultūrinę svarbą ir unikalų heraldinį simbolį. Taip Kavarskas, kaip ir kiti Lietuvos miestai, prisijungė prie šalies savivaldos simbolių įamžinimo tradicijos pašto ženkluose, o Rimkūno sukurtas herbas ir jo interpretacija pašto ženkle tapo puikiu ryšiu tarp dailės, istorijos ir kasdienybės.

 

Maištinga Siela

Plungė. Plungės herbas: istorija, kas pavaizduota, prasmė, pašto ženklas, heraldika

 

Sveiki,

 

Plungės herbas – tai vienas iš svarbiausių miesto ir rajono heraldikos simbolių, atspindinčių ilgą ir sudėtingą Plungės istoriją. Mėlyname fone pavaizduotas auksinis kviečių pėdas, surištas raudonu kaspinu, simbolizuoja apylinkių derlingumą ir turtingumą. Virš pėdo esanti auksinė Dievo Apvaizdos akis atspindi to meto Ketverių metų seimo ideologiją ir dvasines vertybes. Šis herbas yra ne tik estetinis elementas, bet ir istorinis įvykis, liudijantis apie miesto savivaldos pradžią.

 

Herbas Plungei buvo suteiktas 1792 m. sausio 13 d. LDK ir Lenkijos valdovo Stanislovo Augusto, suteikus miestui Magdeburgo teises. Deja, po kelių mėnesių, 1792 m. viduryje, miesto savivalda ir herbas buvo panaikinti, o Plungė grįžo į buvusią padėtį. Herbas buvo atkurtas tik po beveik dviejų šimtmečių. 1969 m. dailininkas Arūnas Tarabilda, remdamasis istoriniais aprašymais, atkūrė herbo viziją, tačiau dėl ideologinių priežasčių Dievo Apvaizdos akis buvo pakeista saule. Ši versija taip pat buvo uždrausta jau 1970 m., demonstruodama sovietmečio santykius su religiniais simboliais.

 

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo atstatyti ir istoriniai simboliai. Plungės herbas, sugrąžinant autentišką Dievo Apvaizdos akies simbolį, buvo atkurtas 1990 m. Šios versijos etaloną sukūrė dailininkas Arturas Aliukas. Atkurtą herbą patvirtino Lietuvos heraldikos komisija, o 1997 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino jį specialiu dekretu. Tai įteisino istorinį simbolį, suteikdama jam oficialų statusą, kuris naudojamas iki šių dienų.

 

Plungės pašto ženklas su herbu buvo išleistas 2011 metais 100 tūkst. tiražu.

 

Maištinga Siela

Graikija, Graikų kalba. Kaip graikų pavardžių priesagos atspindi gyvenamąjį regioną? (Žemėlapis)

 Sveiki,

 

Besidomintiems Graikija, jos kultūra ir kalba aptikau tokį įdomų graikų pavardžių priesagų paplitimą, pagal kurį galima daugmaž nustatyti, iš kokios graiko ar bent jau tavo giminės pavardė yra kilusi. Šiaip nebūčiau dalinęsis, jeigu nebūčiau sužinojęs apie savo mėgstamo graiko Konstantino Kavafio (1863-1933) pavardės kilmę. Pasirodo, pavardė Kavafis (Καβάφης) yra turkiškos kilmės. Graikijoje daug pavardžių atsirado turkų valdymo laikotarpiu, o turkų kalba dažnai būdavo naudojama pavardėms formuoti. Kavafis graikų kalboje reiškia „šunsnukis“, o jo tėvo pavardė buvo Kavafis. Poetas pasirinko naudoti šią pavardę, o tai rodo, kad jis buvo susijęs su Egipto graikų bendruomene, kurioje šios pavardės buvo paplitusios. Pats poetas gimė ir didžiąją gyvenimo dalį praleido Aleksandrijoje, Egipte, todėl jo pavardė atspindi šią geografinę ir kultūrinę tapatybę.

 

Graikų pavardžių priesagos yra puikus pavyzdys, kaip kalba gali atspindėti geografinę ir istorinę kilmę. Šios priesagos ne tik nurodo asmens pavardę, bet ir nuskambina kaip regioninis kodas, padedantis atsekti protėvių gyvenamąsias vietas. Pavyzdžiui, jei išgirsite pavardę, kuri baigiasi priesaga "-akis" (-άκης) arba "-idis" (-ίδης), didelė tikimybė, kad asmuo yra kilęs iš Kretos salos. Šios priesagos yra itin paplitusios Kretoje ir tapo beveik šios salos simboliu, atspindinčiu jos unikalumą.

 

Kitoje Graikijos dalyje, Peloponeso pusiasalyje, vyrauja kitokia tendencija. Čia dažnai galima sutikti pavardes su priesaga "-opoulos" (-όπουλος), kuri tradiciškai reiškia "sūnus". Pavyzdžiui, garsioji operos solistė Maria Callas (1923-1977), kurios tikrasis vardas Maria Anna Cecilia Sophia Kalogeropoulos, nors ji ir gimė graikų emigrantų šeimoje JAV. Ši priesaga yra glaudžiai susijusi su Peloponeso regiono istorija ir kultūra, o pavardės, tokios kaip Papadopoulos, liudija apie tėvo vardo perdavimą iš kartos į kartą. Tai savotiška regioninė tradicija, kuri atspindi skirtingas pavardžių formavimo tradicijas, būdingas skirtingoms Graikijos dalims.

 

Tuo tarpu, graikų diasporos, gyvenusios Pontu ir Mažojoje Azijoje, pavardės turi savo unikalų charakterį, kuris dažnai yra paveiktas turkų kalbos. Pavardės su priesagomis "-idis" (-ίδης), "-iadis" (-ιάδης) ir "-oglou" (-όγλου) yra būdingos šiam regionui ir atspindi ilgą ir sudėtingą graikų-turkų kultūrinių mainų istoriją. Šios pavardės yra puikus pavyzdys, kaip kalbinės priesagos gali liudyti apie istorinius įvykius ir kultūrinius pokyčius, o tai padeda geriau suprasti Graikijos istorijos daugiasluoksniškumą.

 

Maištinga Siela

Memas, bajeris, juokelis: kai įjungei skalbimo mašiną ir pamatei kojinę ant grindų

 

Dienos daina: Andy Williams - The Impossible Dream [lyrics / žodžiai]

 

Sveiki,

 

Andy Williamsas, tikrasis vardas Howardas Andrew Williamsas, buvo amerikiečių dainininkas, gimęs 1927 m. gruodžio 3 d. Vol Leiko mieste, Ajovoje. Jo karjera truko daugiau nei septynis dešimtmečius, per kuriuos jis tapo viena iš ikoniškiausių Amerikos balsų. Jau ankstyvoje jaunystėje, būdamas vos aštuonerių, jis pradėjo dainuoti su savo trimis vyresniaisiais broliais, sudarydami „Williams Brothers“ grupę. Jie sėkmingai pasirodė radijo laidose ir net Holivudo filmuose.

 

Nepaisant sėkmės su broliais, Williamsas devintojo dešimtmečio viduryje pradėjo solinę karjerą. Iš pradžių susidūręs su tam tikrais sunkumais, jis galiausiai pasiekė didžiulę sėkmę, išleisdamas daugybę hitų ir albumų. Jo aksominis baritonas ir charizmatiška asmenybė padėjo jam tapti vienu populiariausių Amerikos pramogų pasaulio veidų.

 

Vienas iš ryškiausių jo karjeros aspektų buvo „The Andy Williams Show“ – įvairios muzikinės laidos, kuri buvo transliuojama per televiziją nuo 1962 iki 1971 m. Ši laida pelnė daugybę apdovanojimų ir pritraukė milijonus žiūrovų, įtvirtindama Williamsą kaip nacionalinę žvaigždę. Jis taip pat garsėjo savo kasmetiniais kalėdiniais specialiaisiais pasirodymais, kurie tapo amerikiečių atostogų tradicijos dalimi.

 

Be muzikinės karjeros, Andy Williamsas buvo žinomas ir dėl savo meilės golfui, taip pat dėl to, kad buvo ištikimas Ohajo valstijos universiteto futbolo komandos gerbėjas. Jis sukaupė didžiulę meno kolekciją ir įkūrė Moon River Theatre teatrą Brantone, Misūrio valstijoje, kurį laiką atlikęs pasirodymus.

 

Andy Williamsas mirė 2012 m. rugsėjo 25 d. Brantone, Misūrio valstijoje, palikdamas milžinišką palikimą Amerikos populiariosios muzikos istorijoje. Jo balsas ir dainos tebekelia šilčiausius jausmus daugybei gerbėjų visame pasaulyje.

 

„The Impossible Dream (The Quest)“ yra garsiausia daina iš 1965 m. miuziklo „Žmogus iš La Mančos“ („Man of La Mancha“). Ji sukurta pagal ispanų rašytojo Migelio de Servanteso romaną „Don Kichotas“. Muziką šiai dainai sukūrė Mitchas Leighas, o žodžius – Joe Darionas.

 

Dainos idėja ir esmė glūdi pagrindinio veikėjo Don Kichoto filosofijoje. Nors jį daugelis laiko pamišėliu, daina atspindi jo kilnią ir idealistinę viziją siekti nepasiekiamų tikslų, kovoti už teisingumą, nepaisant šansų, ir tikėti, kad pasaulis gali tapti geresnis. Ji kalba apie drąsą peržengti savo ribas, kovoti su blogiu ir „siekti neįmanomos svajonės“, net jei tai atrodo beprotiška ar beviltiška. Tai himnas idealistams, svajotojams ir tiems, kurie atsisako pasiduoti cinizmui. Daina įkūnija viltį, atkaklumą ir tikėjimą kažkuo didesniu už save.

 

Nors „The Impossible Dream“ pirmą kartą nuskambėjo scenoje, ji greitai peržengė miuziklo ribas ir tapo savarankišku hitu.  Dainos universalumas ir įkvepianti žinutė patraukė daugybę atlikėjų, kurie ją interpretavo savaip, todėl atsirado gausybė įvairių perdirbinių.

 

Vienas pirmųjų ir labiausiai žinomų perdirbinių priklauso Richardui Kiley, kuris 1965 m. ją įrašė ir padėjo jai pasiekti platesnę auditoriją. Tačiau dainos populiarumą labiausiai įtvirtino legendiniai atlikėjai, tokie kaip Frankas Sinatra, Elvis Presley, Tom Jones, Shirley Bassey ir, žinoma, Plácido Domingo. Kiekvienas jų suteikė dainai savo unikalų skambesį – nuo klasikinių baladžių iki orkestrinių ir net operinių interpretacijų.

 

Šiandien „The Impossible Dream“ išlieka viena iš populiariausių ir dažniausiai atliekamų dainų visame pasaulyje. Ji dažnai naudojama sporto renginiuose, motyvaciniuose pristatymuose ir įvairiose iškilmingose progose dėl savo universalios ir įkvepiančios žinutės. Tai liudija apie dainos nesenstančią galią ir gebėjimą įkvėpti žmones siekti savo svajonių, kad ir kokios neįmanomos jos atrodytų.

 

Šiandien paklausykite jo:

 

 

Andy Williams - The Impossible Dream (The Quest)

[lyrics / žodžiai]

 

To dream the impossible dream,

To fight the unbeatable foe,

To bear with unbearable sorrow,

To run where the brave dare not go.

 

To right the unrightable wrong,

To love pure and chaste from afar,

To try when your arms are too weary,

To reach the unreachable star.

 

This is my quest,

To follow that star

No matter how hopeless,

No matter how far.

 

To fight for the right

Without question or pause,

To be willing to march

Into hell for a heavenly cause.

 

And I know if I'll only be true

To this glorious quest

That my heart will be peaceful and calm

When I'm laid to my rest.

 

And the world will be better for this,

That one man scorned and covered with scars

Still strove with his last ounce of courage.

To fight the unbeatable foe.

To reach the unreachable star.

 

Maištinga Siela

Kalvarija. Kalvarijos herbas: istorija, kas pavaizduota, prasmė, reikšmė, pašto ženklas

 

Sveiki,

 

Kalvarijos herbas yra vienas iš svarbiausių Kalvarijos miesto ir savivaldybės heraldikos atributų, atspindintis turtingą miestelio istoriją, jo valdovų įtaką ir religinę reikšmę. Herbo skydas yra perskeltas į du laukus. Priekiniame, raudoname lauke, pavaizduota sidabrinė dantyta mūro siena su vartais ir bokštu virš vartų, turinčiu arką ir dvi juodas šaudymo angas. Ant bokštelio puikuojasi juoda raidė „K“, simbolizuojanti miesto pavadinimą, o stogas raudonas su auksine vėliavėle viršuje. Užpakaliniame, mėlyname lauke, spinduliuoja auksinė Dievo Apvaizdos akis, pabrėžianti miesto religinį ir dvasinį aspektą. Visą skydą vainikuoja purpurinė kunigaikštiška kepurė su trimis perlais nusagstytais auksiniais lankais ir valdžios obuoliu viršuje, o skydo šonus puošia dvi žalios laurų šakelės su raudonais vaisiais, apačioje surištos raudonu kaspinu, simbolizuojančios šlovę ir pergalę.

 

Kalvarijos herbo istorija prasideda 1705 metais, kai pirmąjį herbą miestui išrūpino Mykolas Juozapas Sapiega. Vėliau, 1791 m. gruodžio 27 d., Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas suteikė Kalvarijai laisvojo miesto teises ir patvirtino herbą, kurio aprašymas buvo labai panašus į dabartinį: „iš dešinės pusės mėlyname lauke Dievo Apvaizda, kairėje pusėje raudoname lauke vartai su aukštu bokštu bei didžioji raidė K, apsupta apačioje surištomis laurų šakelėmis, virš kurių karūna“. Kalvarijos herbas išsiskyrė iš kitų miestų herbų tuo, kad jo skydas buvo papuoštas dviem palmės šakelėmis ir kunigaikštiška kepure viršuje, atspindinčia miesto statusą ir valdančiųjų palankumą. Deja, jau kitais metais, po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, savivalda ir herbas buvo panaikinti.

 

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kilo poreikis atkurti ir miestų heraldiką. Iš naujo, pagal 1791 m. privilegiją, dailininko Juozo Galkaus atkurtas Kalvarijos herbas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1991 m. balandžio 17 d. nutarimu I-1237. Šis atkūrimas grąžino Kalvarijai istorinį ir vizualinį identitetą, atspindintį miesto ryšį su savo giliomis tradicijomis, religija ir kadaise turėtomis privilegijomis.

 

Kalvarijos herbas, atkurtas ir oficialiai patvirtintas 1991 metais, ant Lietuvos pašto ženklo pasirodė 2000-2012 metais. Šis pašto ženklas buvo išleistas 2000 m. spalio 28 d. kaip dalis „Lietuvos miestų herbai“ serijos.

 

Maištinga Siela

Utena. Utenos herbas: istorija, heraldika, kas pavaizduota, pašto ženklas, reikšmė

 

Sveiki,

 

Utenos herbas yra ryškus ir prasmingas Utenos miesto bei savivaldybės heraldinis atributas, atspindintis Utenos, kaip sparčiai augančio ir sėkme apdovanoto miesto, tapatybę. Herbo centre, mėlyname skyde, dominuoja auksinė pasaga, o skydo papėdėje išsiskiria sidabrinė aštuonių spindulių, vertikalaus rombo kontūro žiežirba. Mėlyna spalva heraldikoje dažnai simbolizuoja ištikimybę, ramybę ir dvasingumą, suteikdama herbui gilumo ir universalumo.

 

Herbe esanti pasaga – tai senas ir visuotinai atpažįstamas laimės, sėkmės ir apsaugos simbolis. Ji rodo Utenos miestui būdingą pozityvų požiūrį ir tikėjimą klestėjimu. Tuo tarpu žiežirba, pulsuojanti skydo papėdėje, puikiai simbolizuoja veržliai augantį miestą, jo energiją, dinamiką ir nuolatinį progresą. Ji gali reikšti ir šviesą, idėjas bei inovacijas, kurios skatina Utenos vystymąsi. Šių dviejų simbolių derinys sukuria Utenos, kaip modernaus, perspektyvaus ir sėkmingo miesto, įvaizdį.

 

Utena miesto teises gavo 1924 metais, o jos heraldikos istorija yra kupina iššūkių ir atgimimo momentų. Pirmasis herbas miestui buvo sukurtas 1969 metais, o jo autoriai – dailininkai Arvydas Šaltenis ir Aldona Jonuškaitė. Deja, šis herbas, kaip ir daugelis kitų sovietmečiu sukurtų heraldinių simbolių, buvo panaikintas jau po metų, 1970 m., dėl ideologinių priežasčių. Vis dėlto, atgavus nepriklausomybę, Utenos herbas buvo atkurtas pagal 1969 m. piešinį, o jo atkūrimu rūpinosi dailininkas Raimondas Minkevičius. Galutinai Utenos herbas buvo patvirtintas Lietuvos Prezidento dekretu 1996 m. rugsėjo 26 d., taip įteisinant miestelio simbolį, kuris darniai apjungia jo istorinį paveldėtą istorinę pretenziją.

 

Lietuvos pašto ženklo pasirodė 2000 metais. Šis pašto ženklas, išleistas 2000 m. spalio 28 d., buvo svarbi „Lietuvos miestų herbai“ serijos dalis. Jame pavaizduotas Utenos herbas: mėlyname skyde esanti auksinė pasaga ir sidabrinė aštuonių spindulių žiežirba. Pasaga simbolizuoja laimę ir sėkmę, o žiežirba – veržliai augantį ir besivystantį miestą. Šio pašto ženklo išleidimas prisidėjo prie Utenos, kaip svarbaus Lietuvos miesto, atpažįstamumo ir jo heraldikos populiarinimo.

 

Maištinga Siela

Tauragė. Tauragės herbas: istorija, prasmė, simboliai, reikšmės kas pavaizduota pašto ženklas

 

Sveiki,

 

Tauragės herbas yra neatsiejamas Tauragės miesto ir savivaldybės heraldinis atributas, atspindintis miestelio vardą ir istorinę praeitį. Herbo centre, raudoname skydo fone, puikuojasi sidabrinis tauro (medžioklės) ragas. Tai yra vadinamasis kalbančio tipo herbas, kuriame vaizdas tiesiogiai susijęs su vietovardžiu. Medžioklės tauro ragas simbolizuoja senovės medžioklės tradicijas, šio krašto kovas ir, žinoma, tiesiogiai nurodo miesto pavadinimo kilmę. Raudona fono spalva heraldikoje dažnai reiškia drąsą, ryžtą ir meilę, o sidabrinė – tyrumą, viltį ir tiesą.

 

Tauragė, nors ir sena gyvenvietė, miesto teises gavo palyginti vėlai – tik 1932 metais. Pirmasis herbas miestui buvo sukurtas 1969 m., tačiau, kaip ir daugelis kitų sovietmečiu sukurtų heraldikos simbolių, jis buvo panaikintas jau po metų, 1970 m., dėl ideologinių priežasčių. Vis dėlto, atgavus Lietuvos nepriklausomybę, kilo poreikis atkurti ir įteisinti miestų heraldiką. Naujasis Tauragės herbas, sukurtas pagal 1969 m. variantą ir kurio etalono autorius yra dailininkas Juozas Galkus, buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1220 1997 m. kovo 3 d. Šis įvykis ne tik grąžino Tauragei jos istorinį ir vizualinį identitetą, bet ir pabrėžė miesto tęstinumą bei ryšį su savo šaknimis.

 

Tauragės herbas, oficialiai patvirtintas 1997 m., pašto ženkle atsidūrė 2000 metais. Šis įvykis buvo reikšmingas ne tik filatelijos pasauliui, bet ir pačiam miestui, nes 2000 m. spalio 28 d. išleistas pašto ženklas įamžino Tauragės heraldiką ir prisidėjo prie jos žinomumo. Pašto ženkle pavaizduotas herbas – raudoname fone esantis sidabrinis tauro ragas – simbolizuoja senovės medžioklę, krašto kovas ir, svarbiausia, paties miesto pavadinimo kilmę. Šio pašto ženklo pasirodymas buvo dalis „Lietuvos pašto“ vykdomos serijos, skirtos pristatyti šalies miestų ir miestelių herbus, taip pabrėžiant jų istorinę ir kultūrinę reikšmę.

 

Maištinga Siela