Filmas: "Vaiduoklių byla" / "Ghost Stories"

Sveiki,

Tiesą sakant, net neketinau kalbėti apie vieną prasčiausių šiais metais matytų kino filmų „Vaiduoklių byla“ (angl. Ghost Stories) (2017). Nors ant kino plakato užrašyta, kad tai geriausias metų britų siaubo filmas ir kino kritikai nepagailėjo liaupsių, tai visgi yra vienas rečiausių atvejų, kada absoliučiai mano ir kino kritikų nuomonės išsiskyrė.

Istorija prasideda su pribloškiamai kičine ir baisia vaidyba, pamaniau, kad žiūriu šlykščią parodiją. Veikėjai pasibaisėtinai tipiški, karkasiniai – ekstrasensas melagis, neįtikinamai ir komiškai žliumbianti salės moteriškė, kuri mano, kad susisiekė ekstrasensas su pomirtiniu pasauliu... Gerai, pamaniau, gal tai kažkokia netikėta pradžia ir filmas tuojau išsibalansuos, tuojau atsiras koks nors dėmesio vertas veikėjas – nė velnio. Pagrindinis veikėjas – detektyvinio tipažo bukas tyrėjas, kuris apsilanko namelyje pas sukriošusį senį. Jų dialogas absurdiškas. Senis šnypščia, raukosi, žeminą pagrindinį personažą, o po to sviedžia dokumentus ir išspaudžia kuklų „maldauju išsiaiškink dėl manęs“. Viskas absurdiška iki absoliučios beprotybės, sėdėjau ir jutau, kaip švaistau laiką veltui, nes režisūra absoliučiai pasibaisėtina kaip ir vaidyba. Praėjus 20 minučių ir besiklausant nuobodžių, kičinių, negyvų ir literatūrinių dialogų, kuriais niekas gyvenime nešneka, pasidarė bloga. Išjungiau filmą.

Ilgai nesupratau, kodėl niekaip negaliu pažiūrėti iki galo, nors filmo finalas lyg ir žadėjo netikėtų polėkių, siužetinių vingrybių, kulminacijąos, psichologinių niuansų, galų galiausiai originalios minties. Po to prasukau filmą kas kelias sekundes – nuobodu. Tiesiog gaila laiko ir su tokiu pasimėgavimu ir kerštu už sunaikintus lūkesčius IMDb reitinge įvertinau vienetu, kad pasijutau saldų kerštą.

Visgi pasaulyje yra tokių filmų, kuriems paprasčiausiai gaila laiko nuo pat pirmo kadro. Kartais neverta kankintis visą valandą, žiūrint klišėmis grįstą pasakojimą, kad finale galėtum vos krustelti iš nuostabos antakį ir vis tiek filmą užmišti. Absoliučiai nerekomenduoju.

Mano vertinimas: 1/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Išvykimas" / "Departure"

Sveiki,

Ne visada nepriklausomas kinas gali sujaudinti ir sudominti, tačiau jis vis tiek traukia kino gurmanus. Režisierius Andrew Steggall po keleto trumpemetražių LGBT tema sukurtų filmų pagaliau ryžosi sukurti pilnametražį kino juostą „Išvykimas“ (angl. Departure) (2015), perkeldamas analogiškas temas ir pasitelkdamas jau kino pasaulyje žinomus aktorius – Julie Stevenson, kuri man kaip aktorė taip niekada ir nepatiko bei kylančią naujosios kartos žvaigždė – Alex Lawther.

Filmas apie skyrybų kamuojamą moterį, kuri visomis išgalėmis bando atsisveikinti su žlungančiu vedybiniu gyvenimu ir nemato, kaip jos homoseksualus sūnus pamažu įsimyli vietos šiurkštųjį Klemensą... Filmas mažo biudžeto, todėl jo stiprioji pusė lyg ir turėjo būti pati istorija, jos psichologinės gijos – depresija, skausmas, erotiniai paauglio išgyvenimai ir t. t. Tačiau režisierius visą šį „rūbą“ įvilko į kažin kokį tingiai meditatyvų pasakojimą, kuris viską paverčia momentaliais, pilnais estetiškai nuvertėjusių ir nuobodžių pauzių. Bereikšmis scenų pauzavimas rodo tiesiog nereikalingą manieringumą, iš akmens bandymai išspausti sulčių, norint suteikti simbolinio ypatingumo, psichologinės gelmės, tačiau iš viso šito išeina tik šnipštas, nukvėpęs saldus gazuotas gėrimas, nes išėjimas į teatralizuotą ir ištestęstą pasakojimą visų pirma rodo tiesiog režisūrinės patirties stoką ir gana neoriginalų, jau matytą kanadietiškojo kino tipo pasakojimo manierą, kuri menkai jaudina žiūrovą.

Filmas gali visgi patikti seksualinės įvairovės ieškantiems žiūrovams, kuriems rūpi brendimo ir griūvančios šeimos problemos, todėl filmas iš dalies neblogai „suveiks“ kaip edukacinė priemonė, tačiau estetiškai niūriais rudeniniais vaizdais prisodrinta drama sunkiai įsimins visų tų pilkų dramų grūstėje, nes trūko paprasčiausios intrigos ir platesnių siužetinių vingių, nes tiesmukai vaizduojamas hiperbolizuotas subtilumas išėjo kaip koks ilgas nuobodoko paveikslo peizažas, kurio simboliai, kaip antai skendimas vandenyje, iliustruoja tik tuos pačius jau kine seniai nusibodusius patosus.

Mano įvertinimas: 4.5/10

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela