Rodomi pranešimai su žymėmis Antoine Fuqua. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Antoine Fuqua. Rodyti visus pranešimus

2016 m. kovo 2 d., trečiadienis

Filmas: "Išbandymų diena" / "Training Day"




Sveiki,

Režisierius Antoine Fuqua ką mėgsta, tai mėgsta – filmus apie kriminalinį pasaulį, kur reikia įtampos, grumtynių, aštrių dialogo ir psichologinio spaudimo. Vienas tikriausiai geriausių šio režisieriaus darbų yra „Išbandymų diena“ (angl. Training Day) (2001), pagal kurį netrukus viena televizija ketina statyti analogišką TV serialą ir jau pradėjo rinkti aktorius. Nežinau, kaip pavyks serialas, tačiau „Išbandymų diena“ buvo puikus filmas visomis prasmėmis. Aktorius Denzel Washington pelno savo karjeroje antrąjį „Oskarą“, o jo partneris aktorius Ethan Hawke – nominaciją kaip geriausias antro plano aktorius.

Dar vienas filmas apie policininkus ir sudėtingo kriminalinio pasaulio užkulisius, net kelia šypsnį, kai koks lietuvis pamatęs šią juostą puola į forumus komentuoti: „čia tai filmas, atskleidžia tikro nusikalstomo pasaulio vaizdą!“. O koks tas tikras nusikalstomo pasaulio vaizdas, argi mes žinome? Juk tai visgi kriminalinis trileris ir pasaulis visada fiktyvus, ne dokumentika, tačiau tokie komentarai liudija, kad filmas visų pirma įtikina, jog toks nusikalstamo pasaulio vaizdinys ir turi būti – tad bravo, režisieriui pavyko. Išties, tikrai puikus scenarijus, dialogai mašinoje, visas psichologinis žaidimas, nuo kurio kibirkščiuoja įtampa, o aktorių kuriamų veikėjų vertybinės pozicijos irgi nuostabiai motyvuotos ir pagrįstos. Smagu, kad ši istorija išbalansavo tarp „šaudau ir gaudau“ bei psichologinio bendradarbiavimo, tik pabaigoje jau daugiau tikrojo veiksmo, kuris būdingas holivudiniams vidutiniams trileriams, bet visumoje viskas įtikina ir pavyksta.

Labai man patinka D. Washingtonas, kad net suskubau pažiūrėti, ko dar nesu matęs iš jo repertuaro ir net aiktelėjau, kad esu matęs ne tiek ir mažai, dauguma filmų su juo labai patikę, tačiau pastebima angažuota kažkokia vienodumo tendencija žanrų ar vaidmenų panašumais. E. Hawke irgi puikus aktorius, o šiame filme jis ne ką prastesnis už Denzelį, tiesiog žiūrovas linkęs labiau simpatizuoti „stipresniam“ personažui, o žiūrint į E. Hawke karjeros repertuarą, atrodo, akivaizdu, kad aktorius yra kur kas universalesnis ir išbandęs daugiau skirtingų žanrų, režisierių ir viso kito, nei veteranas Denzelis Washingtonas. Visgi, pamirškim, kas tie aktoriai, visumoje filmas geras ir tai yra neginčytinas faktas.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 70/100
IMDb: 7.7


Jūsų Maištinga Siela

2015 m. rugsėjo 30 d., trečiadienis

Filmas: "Kirtis dešine" / "Southpaw"




Sveiki, kino mėgėjai,

Nekenčiu sportinių dramų! Nebent ta sportinė drama išties gera... Ar tokia yra amerikiečių režisieriaus Antoine Fuqua filmas „Kirtis dešine“ (angl. Southpaw) (2015). Tiesą sakant, prie šio filmo nė iš tolo nebūčiau prisilietęs, jeigu ne aktorius Jake Gyllenhaal, kuris paskutiniu metu apskritai kine daro neįtikėtinas tiek fizines, tiek dvasines transformacijas, atsiduodamas vaidmenims besąlygiškai. Jo vienas iš paskutinių darbų „Nakties klajūnas“ tiesiog pribloškė, nes aktorių sunku atpažinti tokį sulysusį, o štai „Kirtis dešine“ aktorius jau „kietas“ boksininkas, pilnas raumenų... Sakyčiau, per tokį trumpą laiką gana didelės pastangos ir šuoliai, kurie tikrai neturėtų praslysti pro kino kritikų akis.

Grįžtant prie filmo, galiu pasakyti, kad pradžia buvo ganėtinai niūri ir nuobodi – talentingas boksininkas karščiuojasi ir puikuojasi, kol galiausiai per savo puikybę netenka praktiškai beveik visko – turtų, žmoną, vaiko globos ir sparčiai gerdamas ritasi žemyn. Būtų išties banalu, kad filmas būtų vien tik ritimąsi žemyn, nors pirmas pusvalandis išties nelengvas – sumuštas kūnas nuolat talžomas, žaizdos negyja, siela skilinėja ir apskritai režisieriui ir aktoriui pavyko išgauti kone tikro Kristaus paveikslą – netgi savotišką kankinį, kurio žiūrovas tiesiog gaili. Na ir antroji šio filmo pusė – sunkus kelias į sėkmę ir atsitiesimas, kas dažniausiai ir yra būdinga sportinėms dramoms. Nepaisant nuspėjamo siužeto, opozicinių scenų – geras žmogus išmokiaą pykstantį nusiraminti, dialogų priešpriešos, „užstatyta“ mergaitė, kurią reikia susigrąžinti... Viskas čia daugmaž, kaip sako anglai, OK.

Džiugu, kad šiaip ne taip režisieriui pavyko išgauti tikros dramos elementus. Visų pirma pagrindinio personažo vidinius dvasios svyravimus. Čia svarbi ne tik fizinė kančia, talžomas kūnas, bet ir personažo vidinė praradimo ir susitaikymo, apsisprendimo svarba. Aišku, filmas baigiasi herojo pergale, juk kitaip sunku ir įsivaizduoti finalą, kai šitiek lūkesčių žiūrovas sudeda į veikėją. Visgi filmas stiprus ir man visumoje patiko dėl režisūros ir dėl pagrindinio aktoriaus, kuris tiesiog pasiekė savo aktorinę viršūnę, kad net darosi įdomu, ar bepajėgs savo vaidmenimis dar kažkuo nustebinti.

Visgi turiu priekaištą tik lietuviškam filmo pavadinimui „Kirtis dešine“, nes truputį nelogiška, kad būtent personažas nokautuoja kairiuoju rankos kirčiu, o filmas pavadinimas priešingai.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 57/100
IMDb:  7.3


Jūsų Maištinga Siela

2014 m. birželio 18 d., trečiadienis

Filmas: "Karalius Artūras" / "King Arthur"




Sveiki,

Mane nuolat traukia istoriniai filmai ir jų interpretacijos. Šįkart apvaliojo stalo riterių istorija „Karalius Artūras“ (angl. King Arthur) (2004), kurį, pasirodo, kadaise viena akimi per reklaminius intarpus teko matyti per TV, bet nieko beveik neprisimenu, tik tam tikras nuotrupas... Žodžiu, nežinodamas, kad jį esu šiek tiek prabėgomis matęs, ryžausi ir vėl žiūrėti.

Tikėjausi kur kas daugiau. Tikrai! Esu pasipiktinęs prastu scenarijumi – nėra beveik jokios intrigos! Dekoracijos, nors ir geros, jaučiamas šiaurietiškas šaltis, bet visiškai nepajutau vidinės filmo atmosferos. Sukviesta daugybe puikių britų ir skandinavų aktorių, kurių net nesitikėjau išvysti šiame filme, tačiau pats filmas... Galiu pasakyti, kad mirtinai ištęstas, įvykiai sudėlioti taip, lyg juose nuolat kažko trūktų, neapčiuopiau esmingų įvykių grandinės – kažkas kažkur bėga, kovoja, laksto, draskosi tarp Romos imperijos ir „laukinių“ barbarų. Ir jei ne ta Keiros Knightely bei Clive Oweno kuriama romantiškai estetiška aistros linija, sakyčiau, filmas būtų vienas prasčiausių tokio žanro pavyzdžių. Dėmesį prikaustė tik scena ant užšalusio ežero, o numanomas finalas tiesiog pritrenkė savo naivumu ir prastumu.

Nepatiko. Nepaliko jokio įspūdžio. Jaučiuosi lyg jautis surupšnojęs prastos žolės kupstą, kai visai šalia buvo sultingos šviežios žolės. Neskanu. 

Mano įvertinimas: 3.5/10
Kritikų vidurkis: 46/100
IMDb: 6.3 


Jūsų Maištinga Siela