Albumas: Christina Aguilera "Lotus"

Sveiki visi,

Christinos Aguileros albumas „Lotus“ man buvo vienas laukiamiausių 2012 metų muzikos albumų ir pagaliau sėkmingai sulauktas. Be kalėdinio albumo ir ispaniško CD, Aguilerai tai tik penktasis albumas per 13 veiklos metų, sakytum, produktyvumu nepasižyminti atlikėja yra įėjusi į muzikos istorija ir laikoma viena geriausių planetos balsų, todėl siūlau žvilgtelėti, ką žada penktasis studijinis Xtinos albumas, startavęs lapkričio 13 dieną.

Pati atlikėja albumo pristatyme teigė, kad jai toli gražu nėra svarbu būti topuose ir populiariai, nes kiekvienas albumas akcentuoja vis kitokį jos gyvenimo tarpsnį, kuris nepretenduoja patikti ir įtikti žmonėms ir tikino, kad geriau parduos kelis tūkstančius egzempliorių, nei milijonus albumų su ne jos dainomis ir ne jos dvasia. Ir iš tikrųjų, daugelį albumų dainų kūrė pati atlikėja ir tik keletas dainų yra priimtos grynai parašytos jos albumui, tad Aguilerą galiu pagirti ir už saviraišką, kaip ji pati sakė, „Lotus“ albume yra labai skirtingų dainų nuo ilgesingų baladžių, nuo country iki hip-hop, repo ir pop roko mišinukų – kai kurie kritikai nelabai džiaugiasi tokia mikstūra, tačiau atlikėja užginčijo, kad albumas yra apie ją, kai verkdavo ir džiaugdavosi po lygiai ir jokiems kritikams ji neprivalo patikti ir pataikauti komerciškai, nes po „Bionic“ eros ji manė, kad visai pasitrauksianti iš muzikos pasaulio, tačiau laida „The Voice“, kurioje ji teisėjauja, vėl sugrąžino norą dainuoti ir būti laisvai.

Aguilera nuolat akcentuoja, kad „Lotus“ – tai gėlė lotosas, kuri veisiasi baisiai nepatogiomis sąlygomis ir išlieka žydinti ir kvapni – iš esmės albumas simbolizuoja Aguileros naują gyvenimo tarpsnį – laisvą, stiprią ir nepriklausomą moterį. Pasiklausykime jos albumo, kuris jau keletą savaičių sėkmingai sukasi mano playlist‘e.

1. Lotus Intro.

Pati atlikėja prisipažino, kad ši daina kol kas šiuo metu yra pati jos mėgstamiausia albumo daina. Ją pabrėžia ir kritikai kaip „vartus“ į „Lotus“ pasaulį, skamba sakraliai ir net meditatyviai. Man asmeniškai iš pradžių tai buvo vienas mėgstamiausių albumo gabalų, priminė Enya garsus su elektronikos prieskoniais. 

Įvertinimas: 9/10

2. Army of Me

Ko gero tai viena stipriausių dainų albume teksto prasme. Ši daina skirta jos gerbėjams nuo atlikėjos ir yra vadina „Fighters 2.0“. Neįtikėtinai stiprus tekstas, pop roko priemaišos prašyte prašosi, kad šiai dainai būtų anksčiau ar vėliau suteiktas singlo vardas. Aš asmeniškai iš pradžių suabejojau, bet pasiklausęs keletą kartų, net įsimylėjau šią dainą, tiek tekstą, tiek vokalą, tiek ritmą. Daugeliui internautų ši daina taip pat viena iš mėgstamiausių.

Įvertinimas: 10/10

3. Red Hot Kinda Love

Daug žadanti ir linksma pradžia, tačiau vėliau, man asmeniškai, atsiranda per daug lengvumo ir visokių „ūūūhūūū“ ir „lialialialia“, tačiau šokti ir smagintis pagal šią dainą tikrai galima.

Įvertinimas: 8.5/10

4. Make The World Move

Asmeniškai tai buvo man pati prasčiausių albumo dainų – daug triukšmo, aliarmo ir karnavalo, tačiau, kai pamačiau gyvą pasirodymą, nuomonė pasikeitė ir kažkaip savaime užsikrėčiau tuo karnavališkumu ir dabar šios dainos nebeprasuku. Iš pradžių gali pasirodyti gruboka, bet man visai patinka. Jau dabar patinka, bet singlu nedaryčiau.

Įvertinimas: 8.5/10

5. Your Body

Pirmasis singlas ir pirmasis video klipas, jau esu apie jį čia kalbėjęs, tad naujo nieko nepasakysiu, tik tai, kad daina – vidutinio tempo, tinkanti miksams ir tik skonio reikalas, patiks, ar ne.

Įvertinimas: 9/10

6. Let There Be Love

Daugelis išgirdę šią dainą sukluso ir klausė, kodėl pirmasis singlas nebuvo ši daina? Tikras šiuolaikinio pop šokių hitas – tuo niekas neabejoja, tačiau dabar tų šokių hitų tiek priperėta, kad, bent aš, iš pradžių pasigedau dainos išskirtinumo – typ top Martin Max kūrybos produktas, kuris sukūrė mega hitus Britney Spears, Rihannai, Katy Perry ir t.t. Bet po to pradėjau mėgti.

Įvertinimas: 9.5/10

7. Sing For Me

Taigi pagaliau pirmoji baladė. Daugelis jau šią dainą prisijaukino, o aš dar tebesu pusiaukelėje. Stiprūs baladės žodžiai daugelio yra laikomi mega hito „Beautiful“ tęsiniu, tačiau pats tik per tekstą atseku sąsajų su „Beautiful“, tačiau kol kas tai nėra mano mėgstamiausia albumo daina, bet paklausyti galima dėl vokalo.

Įvertinimas: 8.5/10

8. Blank Page

„Tuščias puslapis“ be jokios abejonės yra viena didžiausių albumų viršūnių ir Aguileros tipo baladžių tęstinumo favoričių „Beautifu“, „The Voice Within“, „Hurt“, „You Lost Me“, „Lift Me Up“, „Stronger Then Ever“. Dainą parašė SIA, baladžių Aguilerai kūrėja ir neabejotinai ši daina jai tinka ir visiems patinka, sunku patikėti, kad šios dainos pirma atsisakė Leona Lewis, bet gal ir į naudą. Keista ir tai, kad ši daina nebus antruoju singlu, tačiau neparuošti jos singlų kategorijai būtų iš Aguileros per didelė nuodėmė. Be jokios abejonės – tai vienas mano favoritų, kai užgniaužia kvapą.

Įvertinimas: 10/10

9. Cease Fire

Dainos pradžia tiesiog užburia – šamaniški apeigų motyvai – dievinu tokius motyvus dainose. Hipnotizuojantis garso takelis, kuriame jau nuo pat pradžių jaučiama energija, jėga ir kovingumas. Mano akimis, daina viena iš stipresnių.

Įvertinimas: 9.5/10

10. Around The World

Pop – repo – hip/hop mikstūros sukurta energinga daina, kuri atras savo gerbėjus, bet man tai nėra iš favoričių ir singlu šios dainos nemačiau, tačiau daina pakankamai smagi ir jos klausyti kartais malonu.

Įvertinimas: 8.5/10

11. Circles

Dar viena mano mėgstamiausių dainų, kurios žanro irgi negaliu nusakyti, tačiau, kai išgirstu priedainį, tai prieš akis iškyla „Betmeno“ animacinis filmukas ir didelis greitis. Maištingi žodžiai, kurie siunčia visus, kurie yra prieš kažką nusistatę, sakyčiau, tai savotiškas „Dirrty“ atgimimas. Kitiems ši daina labai patinka, o kitiems ji kaip Dievo bausmė albume.

Įvertinimas: 10/10

12. Best of Me

„Man geriausia“ – puiki daina pusbaladė su choriniu garso takeliu yra taip pat prie mano albumo favoritų ir, mano akimis, geriau už „Sing for Me“. Mielai visada jos pasiklausau, kai tik atsidarau šį albumą. Primena potvynį su būgnais...

Įvertinimas: 10/10

13. Just a Fool

Kai tik išgirdau pirmą kartą šią dainą, liaudiškai sakant, ji perspjovė visas albumo dainas ir tapo mano numeriu vienas ir kartu liūdesiu, kadangi supratau, jog šios dainos niekada neišvysiu video klipe... Tačiau klydau, nes būtent ši daina, dainuojama duetu su „The Voice“ kolega country muzikos atstovu Blanke Shelton, bus antrasis „Lotus“ singlas ir startuos gruodžio 4 dieną. Daugeliui gerbėjų ir klausytojų ši daina taip pat yra viena mėgstamiausių iš „Lotus“.

Įvertinimas: 10/10

DELUXE albumo versijos dalis:

14. Light Up The Sky

Neįsivaizduoju, kodėl ši stipri daina atsidūrė deluxe albumo versijoje, nes ji pakankamai baladiška, skaidri, skaudi ir įdomi, kad būtų pagrindiniame albumo takelyje. Mano galva, puiki ir stipri daina, malonu tokią paklausyti.

Įvertinimas: 9/10

15. Emty Words

„Tušti žodžiai“, mano galva, nebloga daina, ypač jos žodžiai, kurie labai tinkamai „įsipaišo“ į bendrą „Lotus“ albumo kontekstą, tačiau savo mėgstamiausia gal nepavadinčiau, tačiau puiki daina ir neturiu kažko prikibti.

Įvertinimas: 8.5/10

16. Shut Up

Viena prieštaringiausia albumo dainų repo ir hip/hopo priemaišomis. Dainos pavadinimas man asocijuojasi si „Black Eyed Peas“ grupės hitu, tačiau dainos labai skirtingos. Šioje dainoje daug grubumo, daug pasiuntimo į ten, iš kur negrįžtama ir jau oficialiai vadinama Aguileros atkirčiu visiems bulvarams, paparaciams ir jos kritikams, iš pastarųjų atlikėja paskutiniuosius metus labai kentėjo, nors, pati prisipažįsta, kad kentėjo visą savo karjerą, net „Stripped“ laikais buvo laikoma per plona, per vulgari, šiokia ir anokia, dabar viskas apsivertė aukštyn kojom ir vis tiek viskas blogai, taigi „Shut Up“ – man labai patinkantis gabaliukas.

Įvertinimas: 9.5/10

Štai ir visos albumo dainos, be „Your Body“ remixo, kuris yra 17 – oji albumo daina, bet jos aptarinėti nė neapsimoka. Tad suskaičiavus rezultatus, „Lotus“ surinko 9.25 ir tai yra daugiau nei geras albumas, bet sakyčiau, tarp labai geras ir puikaus. Aišku, jūsų nuomonė gali būti kitokia.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Submarinas" / "Submarino"

Sveiki visi,

Šiandien mano kino rate sukasi danų režisieriaus Thomas Vinterberg juosta „Submarinas“ (Submarino) (2010 m.), tais pačiais metais sukurtą juostą, tik britų, tuo pačiu pavadinimu esu pristatęs ir jos totaliai skirtingos tiek žanru, tiek siužetu. Na, danų „Submarinas“ yra tamsių ir niūrių spalvų drama, kuri mums pasakoja apie dviejų brolių gyvenimus vaikystėje ir jiems sulaukus vidutinio amžiaus. Kitaip sakant, kiek žmogaus likimą gali įtakoti sunki socialinė padėtis ir motina girtuoklė... Šiaip drama tikrai ganėtinai sunki ir, sakyčiau, pagal jauseną, spalvas labai artima skandinaviškom socialinėm dramom ir net savotiškai man priminė kitas matytas juostas „Tyranozauras“, „Laukinis Bilas“ ir t.t.

Negaliu sakyti, kad juosta pritrenkė, tačiau mėgautis tikrai yra kuo. Visų pirma pasakojamoji istorija nėra nuobodi, išparceliuota po lygiai kiekvienam broliui, todėl istorija gali apsirodyti iš pradžių nevientisa ir truputį chaotiška, tačiau viskas galiausiai, kaip ir galima nuspėti, susilieja į vientisą ir tolygų pasakojimą. Gražus skandinaviško tipo režisūrinis braižas, noras iškelti sunkaus likimo nuskriaustą žmogų ir tokiu būdu smūgiuoti į „gero kino“ apdovanojimo aukštumas. Man asmeniškai, kaip jau minėjau, drama pakankamai stipri, bet nepribloškiančiai, kaip norėtųsi kitoniškumo, savitumo, ypatingumo to, ko nebūčiau matęs. Dabar lieka mėgautis tik istorija, tačiau naujų „energijų“ pasisemti man nepavyko. 

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tamsos riterio sugrįžimas" / "The Dark Knight Rises"

Sveiki visi,

Kai 2008 metais pamačiau pirmą režisieriaus Christopher Nolan „Tamsos riterį“ – neturėjau didelių susižavėjimų, tiesą sakant, net neįžvelgiau kažko labai ypatingo, tačiau vis tiek šiandien pažiūrėjau šviežiausią jo darbą „Tamsos riterio sugrįžimas“ (The Dark Knight Rises) (2012 m.) ir esu maloniai nustebintas. Tiesa, filmas trumpu seansu toli gražu nepasižymi, o pradžioje kilo visokiausių susierzinimų, nes nesupratau, kas vyksta – personažai išsibarstę chaotiškai, daugelio neprisimenu iš „Tamsos riterio“ pirmosios dalies, bet laikui bėgant, seansas ėmė įsivažiuoti ir ėmiau mėgautis, jog filmas neliko vidutiniu fantastiniu trileriu, kurio, dievaži, tikrai nevertėjo nė žiūrėti. Džiaugiuosi, kad šįkart to neatsitiko, nes mėgavausi scenarijumi, kuriame nestigo ir įdomybių, netikėtumų, kurie padeda „perspjauti“ ankstesnių dešimtmečių „Betmeno“ ekranizacijas.

Ch. Nolan pagarsėjęs neblogai savo darbais „Momento“, „Prestižas“ bei „Pradžia“ ir nėra linkęs nuvilti žiūrovo, kadangi moka suderinti idėją su vizualizacija, kuri tinka komerciniam kinui, todėl ne visada galima burbėti ant „Forum Cinemas“ repertuarus – juk yra išimčių. 

Smagu filme sutikti žaviąją katytę Anne Hathaway, kuri plušėjo 10 mėnesių sporto salėse, kad įlįstų į odinius rūbus. Taip pat nepakartojama Marion Cotillard nepraleidžia progos pagundyti žiūrovų savo didelėmis akytėmis ir sodriu balseliu. O ką jau bekalbėti apie puikių vyrų aktorių kariauną? Tikrai, aktorinis darbas atliktas puikiai. Tiesą sakant, net nežinau, kas iš tikrųjų man nepatiko šiame filme, nes jis puikiai pastatytas ir tik žanro skonio reikalas, ar Jums patinka kaukėtų didvyrių istorijos, ar nelabai, nes tik visiškas beprotis gali po seanso taukšti, kad filmas iš didžiosios „Š“, nepasakydamas argumentų. Juosta išties stipri ir tikriausiai, vėl pasikartosiu, scenarijus yra šio filmo aukso gysla, nors gerai apmąsčius, ar kada Ch. Nolan kūrė filmą su skurdoku scenarijumi? Nemanau, tačiau scenarijus, kad ir koks jis puikus bebūtų, jį labai greitai galima sudirbti, o Ch. Nolan sekasi juos realizuoti.  

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 78/100

IMDb: 8.5

Jūsų Maištinga Siela

Šiandien Jurgai Ivanauskaitei 51 - eri

Tiesiog pridedu šiandien spontaniškai gimusias mintis:

Jau. Man

(Jurgai Ivanauskaitei 51 gimtadienio proga)

Jurga, mūsų atsiminimų druska –

Saldesnė už medų.

Prie prasprogusios kriaušės dūzgia vapsva.

Ir senas geras bliuzas

Zvimbia dulkėtais saksofonais, lyg vienišos moterys

Prie staklių siūlų fabrike vėl svajotų apie penktadienio šokius...

Jurga, pusiaukelėje jau nebeišnyk,

Kaip užrašyti tekstai rašalu lietuje, išdėliojus popierių,

Kad ir dangus skaitytų verkdamas iš juoko arba nelaimės. Mes tarp lašų,

Susiglaudę kregždėmis, svajosime apie svajones, žinodami,

Kad jie neišsipildys šiame matavime ir reinkarnacijos rate,

Nes tau jau 51 – eri, o man tik 23.

Tau - Jau. O man – tik.

Ir tik... kitame gyvenime.

Arčiau vienas kito, arčiau vienas kito bedugnių,

Statysime sūpynes ir linguosimės po apdžiūvusiom kriaušėm,

Niūniuodami tą seną bliuzą iš senos praeities.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Rūdys ir kaulai" / "De Rouille et d'Os" / "Rust And Bone"

Sveiki,

Ilgai lauktas ir pagaliau sulauktas prancūzų režisieriaus Jacques Audiard naujausias darbas „Rūdys ir kaulai“ (Rust and Bone) (2012 m.), šiemet pristatytas tarptautinėje „Kanų kino festivalyje“ ir sulaukęs gerų tiek žiūrovų, tiek kino kritikų atsiliepimų, tad nedelsiant nusprendžiau pažiūrėti šį filmą, kai tik pasitaikė pirma proga. 

Labai jau išraiškingas ir simbolinis pavadinimas garantuoja, kad filmas toli gražu nebus paviršutiniškas, o tuo labiau po stulbinančios J. Audiard sėkmės 2009 metais, kai pasirodė jo filmas „Pranašas“ – pastarąjį taip pat įtraukiau į būtinus pažiūrėti filmus sąrašą. „Rūdys ir kaulai“ be jokios abejonės yra sėkmingas filmas visais stambiais gabaritas – siužetu, režisūra bei aktoriais. Vos tik pamatęs Marion Cotillard, supratau, kad filmo „gerumu“ net nereikia abejoti, nes kol kas nemačiau nė vieno prasto darbo su šia Edith Piaf vaidmens atlikėja. Tiesa, nors iš esmės istorija pasakojama apie dviejų žmonių gyvenimus – vyro ir nelaimingos moters, tačiau – bent jau man – filmą nusvėrė vyriškojo gyvenimo pasakojimas ir, mano galva, daugiau buvo pasakojama vienišo tėvo istorija, nei orkų dresiruotojos tragedija. Taigi, kalbant apie aktorius, man net ryškesnis šįkart atrodė Matthias Schoenaertas, kurį kai kas galbūt turėtų pažinoti iš „Galvijo“ (2011 m.). Bet nedrįstu teigti, kad M.C. kažkuo nusileido – abu vaidmenys nepaprastai emocionaliai sudėtingi ir jiems reikėjo ruoštis nemaža laiko tarpą.

Vos nenumiriau juokais, kai kažkas iš komentatorių sulygino šį filmą su komedijiniu žanru turinčiu kitu prancūzų filmu „Neliečiamieji“ – toli gražu „Neliečiamiesiems“ iki šio filmo visomis prasmėmis. O šiaip „Rūdys ir kaulai“ pakankamai skaidrus realybės atspindys, kuris, kai kas jau ir pastebėjo, iš pradžių seanso metu kelia šiokių tokių abejonių, nes trūksta vidinės dramos, įtampos, tačiau pabaigoje ir filmo bėgyje tai atsiperka su kaupu. Filmas sukels ne vieną pamąstymą, o gal ne tik pamąstymą, bet ir išmąstymą. Dviejų žmonių nykstantys pasaulėliai iš visų jėgų bando kabintis į gyvenimą, vyras – vyrišku pradu, moteris – moterišku pradu, todėl šiek tiek nepateisindami vienas kito lūkesčių, įdomūs personažai, jų gyvenimo filosofija yra tarsi taiklus režisieriaus žaidimas aštriais realybės kampais, kuriuos pajusite, nebent po 15 minučių tiesiog galingai užparpsite ir pražiopsosite seansą. Smagu, kad filmas nedvelkė banaliais melodraminiais niuansais kaip gėlių dovanojimais, isterijos ašaromis, norais žudytis vienas dėl kito – ta meilė seksualinė ir kartu platoniška tarp personažų realizuojasi „atsargi“, sušiuolaikinta nykstančiame vertybių ir prieraišumo pasaulyje. Gražu ir kartu labai graudu.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela