Filmas: "Kramer prieš Kramerį" / "Kramer vs. Kramer"

 

Sveiki, kinomanai,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Kramer prieš Kramerį“ (Kramer vs. Kramer) (1979). Tai amerikiečių drama, pastatyta pagal knygą ir savu laiku susišlavusi ne vieną „Oskarą“ – geriausias aktorius, geriausias antro plano aktorė, geriausias scenarijus ir, žinoma, geriausias metų filmas. Taigi, savu laiku ši drama nušlavė viską ir buvo pripažinta ne tik už Atlanto, bet ir visame pasaulyje.

„Kramer prieš Kramerį“ – tai topinė šeimos drama apie išsiskyrimą. Galėčiau sulyginti su ne taip seniai pasirodžiusia Irano drama „Išsiskyrimas“. Besikiriančioje šeimoje griūva įprasta žmonių kasdienybė, o viduryje dviejų ugnių atsidūręs vaikas tampa dar vienu išbandymu herojams. Žinoma, čia neapsieita be teismo salių, graudulingų paverkšlenimų, tačiau tikriausiai smagiausia matyti tėvo ir sūnaus santykių adaptaciją, prisitaikymą. Kontoroje užpelijęs tėvas staiga tampa totaliu namų buities šeimininku, kuris nesugeba iškepti net skrebučio, o pasibaigus dramai, jis kuo puikiausiai atskiria skalbinius, iškepa skrebučius, auklėja sūnų. Tai sudėtingas visuomenės požiūrio susidūrimas, kad vaikas turi augti su motina, bet tėvas tampa neprastesniu už mamą. Visgi filme jaučiamas 8 dešimtmečio požiūris į motinas ir apskritai moteris. Sakyčiau, jos šiek tiek diskriminuojamos. Joms priekaištaujama, kodėl jos palieka savo atžalas ir pabėga iš namų, o jeigu tai būtų padaręs vyras, situacija būtų kiek kitokia – tokiomis spalvomis piešiasi teismo posėdis. Aišku, šiandien požiūris į vaiko būvimą su vienu iš tėvų yra kiek pakitęs, nors ir laikomės tradicijos, kad vaikas turėtų likti su motina...

Žodžiu, neatpasakosiu aš jums turinio, nes turite patys pamatyti šią istoriją, kuri nepalieka abejingo žiūrovų. Puikus Meryl Streep pasirodymas atneša jai pirmąjį „Oskarą“, bet už vis čia labiausiai karaliauja Dustin Hoffman‘as, taip pat pelnęs šį trofėjų. Ir visgi smagu, jog istorija labiau skverbiasi ir parodo vyro kančias, ašaras, norą susiimti, nes panašiose dramose visgi labiau rodoma iš moters pozicijos perdėm dėl minkštumo, sentimentalumo. Žavu, kad pagaliau vyras parodytas ne vien šeimos ištižėlis ar bankomatas, o atsakingas tėvas, kuris prisiima atsakomybę už tai, kad namų sienos griūva. Išties jaudinanti drama, aktuali vakar, šiandien ir rytoj, kai santykiai tokie nepatvarūs ir sudaryti ilgalaikes šeimas vis sunkiau ir sunkiau. Man filmas patiko, manau, daugeliui turėtų patikti iš jūsų taip pat.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

 

Filmas: "Svetimi" / "Aliens"

Sveiki, kinomanai,

Manau, kad apsižioplinau per visą pilvą pažiūrėdamas juostą „Svetimi“ (Aliens) (1986), nes tik seanso metu suvokiau, jog žiūriu ne šią dalį. Pasirodo, James Cameron „Svetimi“ yra antroji keturių dalių epopėjos dalis, pirmoji „Svetimas“ visgi pasirodė gerokai anksčiau - 1979 metais ir ją režisavo visai kitas režisierius. Nepaisant pražiopsojimo, manau, šią dalį, kaip ir visas kitas, drąsiai galima žiūrėti kaip atskirus filmus, nemačius pirmtakų.

O „Svetimi“ tapo mano ilgu naktiniu seansu, kai išjungiau kompiuterį, jau brėško iš rytų, bet pamaniau, kad buvo verta nemiegoti dėl Sigourney Weaver kietai ir šaltakraujiškai atlikto vaidmens. Žinote, James Cameronas ne kartą yra perrašęs kino istoriją savo juostomis, o jo „Svetimi“ yra neabejotinai dar vienas puikaus talento pavyzdys. „Svetimi“ , manding, tapo dideliu pavyzdžiu daugelyje mokslinės fantastikos ir siaubo trilerių darbų, kadangi ateinantis dešimtmetis visgi daugelis remsis būtent „Svetimų“ braižu ir kurs trilerinę įtampą panašiu principu, kokį padiktavo Cameronas. Tiesa, galėjome tuo įsitikinti žiūrėdami pernykštį „Prometėją“.

„Svetimi“ iš pradžių pasirodo ganėtinai blankokai, tačiau netikėtai pagriebia žiūrovą už kojų ir įtempia į savo paslaptis menkai pažįstamoje planetoje. Puikiai išlaikyta įtampa, siužetas, kuris nesibaigia vien tik branduoliniu sprogimu, verčia gerokai paprakaituoti tiek aktorius, tiek filmo herojus. Žinoma, filmas tuo nesibaigia ir Cameronas palieką terpę dar dviem ateinančiom šio filmo dalim, kurios, deja, nebesulauks tokių svaiginamų aukštumų kaip pirmosios dvi dalys, tačiau nebus pernelyg nuvertintos. Galbūt ateityje ryšiuosi pažiūrėti ir kitas dalis, labai jau sudomino. O šiaip „Svetimi“ yra neabejotai vienas iš tokio žanro perliukų, kurį verta pamatyti ir pajausti filmą, pulsuojantį 9 dešimtmečio fantastikos dvasia, pakeitusia kino raidą visiems laikams. 

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb: 8.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Norėčiau" / "Stebuklas" / "I Wish"

Sveiki, kinomanai,

„Kino pavasaris“ pernai pateikė japonų kino juostą „Norėčiau“ (I Wish) (2011), tiesa, tąkart festivalis filmą pristatė kitu pavadinimu – „Stebuklas“. Filmas mus nubloškia į japonų kasdienybę ir įprastinę vaikystę, būdingą azijiečiams. Nors drama pasakoja apie dvi susikertančias tieses ir yra geometriškas (pvz.: traukiniai, broliai, norai), tačiau turi ne vien matematinį išmatavimą ir teoriją, bet ir daugybę šiltų vaikystės jausmų, kvapų bei troškimų. Filmas kuo puikiausiai tinka šeimai, nes tai viena iš tų dramų, kurios veda į šviesą, aplenkdamos brutalius siužetinius vingius.

Vaikai ryžtąsi kelionei, kur susikerta du traukiniai ir tą akimirką susikuria ypatinga energija, kurios metu garsiai ištarus norą, viskas išsipildo. Tikėdami, kad gali pakeisti save ir likimą, jie pabėga iš namų ir ieško naujos galios. Tai paprasta vaikystės magija, kuria tikriausiai tikėjome kiekvienas, todėl filmą nepaprastai smagu ir jauku žiūrėti, nes tai kaip kaip žolės lapai, užspausti senoje knygoje, kuriuos randi bevartydamas, ir stebiesi, kaip jie čia atsidūrė. Taip ir su šiuo filmu, kuris man pasirodė gražus, šiltas, mielas ir kitomis prasmėmis prikraunantis smegenis teigiamų jonų. 

Skaudi šeimos drama tampa tik dar vienu dideliu suartėjimu, o pagrindiniam personažui vyresnėliui netgi nemenkas žingsnis į paauglystę, kada suvoki, jog pasaulis sukasi ne visada taip, kaip nori, ir dėl to nebeverta kaltinti nepalankaus vėjo. Nors filmas gan lėtas, netrumpas ir tik po 40 minučių pajauti, kad prisirišai prie herojų ir nebenori paleisti tavęs aplankiusios magiškos vaikystės. Aišku, filme rodosi ir rytų kultūra, japoniškas pasaulio suvokimas, tačiau jis nėra jau toks nutolęs nuo mūsų pasaulio, kaip kartais gali atrodyti, nes mus vienija tie patys troškimai, kurie nesikeičia nuo neatmenamų laikų.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Antivirusas" / "Antiviral"

 

Sveiki, visi,

Pagaliau šis tas naujo ir kitoniško mokslinės fantastikos filmų fronte, pamaniau, pažiūrėjęs debiutinę Brandon Cronenberg darbą „Antivirusas“ (Antiviral) (2012), kuris taip pat dalyvavo ir tarptautiniame Kanų filmų festivalyje. „Antivirusas“ sulaukė pačių įvairiausių atsiliepimų.

Bet geriau vieną kartą pamatyti, negu 100 kartų išgirsti. Taigi, leidausi į „Antiviruso“ pasaulį, kuris man vėrėsi kaip mūsų laikų paralelinis pasaulis, simbolis to, ką mes dieviname, mėgstame ir garbiname tik viskas pabrėžiama mums neįprasta forma. Iš esmės tai filmas, kuris parodo, kaip žmogui reikalingas jo dvasingumas ir tikėjimas, nors pati juosta atrodė vientisa, šalta ir belytė masė. Pernelyg daug ledo ir šalčio tiek herojuose, tiek pačiame pasaulyje. Realizacija keista, bet dar keistesni pasirodė siužeto vingiai – žmogus savo kūne gabena virusus ir juos pardavinėja, valgo žmonių ląstelių užaugintą mėsą ir velniai žino dar kokias anomalijas slepia šis baisios tuštybės pasaulis. Čia garbinamos įžymybės kaip reklaminė prekė, o fanai stengiasi apsikrėsti virusais, kuriais serga jų dievaičiai ir už tai dar dosniai sumoka. Išties „crazy“. Tai tikriausiai ir yra stipriausioji filmo pusė – neįtikėtinas siužetas, kuris nors šiek tiek, ačiū dievui, pramuša tuos užkalkėjusius šablonus mokslinės fantastikos-siaubo trilerio žanre.

Nepaisant netikėto siužeto, manding, filmas pasirodė pernelyg metalinis t.y. ne vien tik šaltas, bet suręstas vien matematinėmis formulėmis – herojai kaip vaikštantys zombiai, bejausmiai, pamėlę, nesimpatiški. Žvaigždės – gražios, bet kaip plastmasinės lėlės, dialogai šalti, pasteliniai. Apskritai man filme apart šaltumos, nykumos, paliegusių personažų, trūko įvairesnių spalvų. Trileris nebuvo aštrus. Stokojama emocinio pamato, bet negalima sakyti, kad filmas neturi emocijų, tik jos vienspalvės, šaltos. Visą filmą jaučiausi lyg būčiau baltame kambaryje su nudezinfekuotais daiktais, prie kurių nemalonu prisiliesti. Šiaip filmas kelia įvairių pamąstymų, sąsajų ir paralelių su mūsų pasauliu. Manau, kad režisierius buvo labai drąsus mėgindamas tai užfiksuoti ir perteikti, ir tik skonio reikalas, kaip jūs šią juostą priimsite.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 55/100

IMDb: 5.6

Jūsų Maištinga Siela

 

Filmas: "Keršytojai" / "The Avengers"

Sveiki, visi,

Susigundžiau pažiūrėti kino filmą „Keršytojai“ (The Avengers) (2012), kuris pasaulyje sulaukė didžiulio susidomėjimo, neaplenkdamas ir Lietuvos. Juostą taip pat palankiai sutikta ir kinų kritikų, tad, genamas mados rimbo, nutariau atsipalaiduoti ir tiesiog pasilepinti efektais ir įtampa prisodrintų filmu. 

Filmas, kuriame susiburia kaip visada „geriečiai“ ir blogiukai iš įvairių super herojinių erų. Pagrinde čia esti skandinaviškų dievų vardais pasivadinę dievai ir pusdieviai, kuriems antrina kiti garsūs amerikietiški super didvyriai. Tiesą sakant, apie komiksus nieko neišmanau ir nesu tas, kuris šiurptų ir draskytųsi kaip žvėris dėl naujo leidinio numerio. Tiesą sakant, net negaliu pasakyti, ar filmas turėjo atkurti komiksų antrąjį kvėpavimą ir jo atmosferą, ar tik tapti dar vienu eiliniu fantastinių dvivyrių epopėjos pradžia. „Keršytojai 2“ net neabejotinai bus dar vienas ne tik sėkmingas, bet ir pelningas filmas, tik reikia jo sulaukti.

„Keršytojai“, tiesą sakant, man buvo nuobodūs. Tikrai. Tikėjausi kažkokio neįtikėtai įtempto kitoniško siužeto, o gavau pusiau animacinio pobūdžio atkramtytą medžiagą, kokius vaikystėje galėjome matyti „Betmene“ ar kituose kaukėtuose serialuose. Nieko naujo ir nieko įspūdingo apart puikia vaizdo grafiką ir superinius aktorius, kurie išties jaučiasi savame kailyje ir primena komikso herojus. Filmas pasirodė ištęstas, daug herojuose susiskaldymo, pykčio, nesusivaldymo – skiedalai, skiedalai, skiedalai. Daugiau nei pusė filmo velkasi kažkoks praskydęs siužetas, kur nelabai suvoki, ką daro herojai: ar jie čia kovoja, ar ginasi, ar elgiasi tyčia bukai... Na, taip, personažai ir turi elgtis kaip komiksuose, tačiau perkėlimas ir įvykių sekos man pasirodė ne tiek silpnai, kiek nuvalkiotos ir nuobodžios. Retkarčiais darėsi tai įdomiau, tai nuobodžiau, o bendras vaizdelis – nieko ypatingo. Nesužavėjo, tiesą sakant, visai nežavėjo daugelio liaupsinami „Keršytojai“.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela