2013 m. birželio 4 d., antradienis

Filmas: "Norėčiau" / "Stebuklas" / "I Wish"




Sveiki, kinomanai,

„Kino pavasaris“ pernai pateikė japonų kino juostą „Norėčiau“ (I Wish) (2011), tiesa, tąkart festivalis filmą pristatė kitu pavadinimu – „Stebuklas“. Filmas mus nubloškia į japonų kasdienybę ir įprastinę vaikystę, būdingą azijiečiams. Nors drama pasakoja apie dvi susikertančias tieses ir yra geometriškas (pvz.: traukiniai, broliai, norai), tačiau turi ne vien matematinį išmatavimą ir teoriją, bet ir daugybę šiltų vaikystės jausmų, kvapų bei troškimų. Filmas kuo puikiausiai tinka šeimai, nes tai viena iš tų dramų, kurios veda į šviesą, aplenkdamos brutalius siužetinius vingius.

Vaikai ryžtąsi kelionei, kur susikerta du traukiniai ir tą akimirką susikuria ypatinga energija, kurios metu garsiai ištarus norą, viskas išsipildo. Tikėdami, kad gali pakeisti save ir likimą, jie pabėga iš namų ir ieško naujos galios. Tai paprasta vaikystės magija, kuria tikriausiai tikėjome kiekvienas, todėl filmą nepaprastai smagu ir jauku žiūrėti, nes tai kaip kaip žolės lapai, užspausti senoje knygoje, kuriuos randi bevartydamas, ir stebiesi, kaip jie čia atsidūrė. Taip ir su šiuo filmu, kuris man pasirodė gražus, šiltas, mielas ir kitomis prasmėmis prikraunantis smegenis teigiamų jonų. 

Skaudi šeimos drama tampa tik dar vienu dideliu suartėjimu, o pagrindiniam personažui vyresnėliui netgi nemenkas žingsnis į paauglystę, kada suvoki, jog pasaulis sukasi ne visada taip, kaip nori, ir dėl to nebeverta kaltinti nepalankaus vėjo. Nors filmas gan lėtas, netrumpas ir tik po 40 minučių pajauti, kad prisirišai prie herojų ir nebenori paleisti tavęs aplankiusios magiškos vaikystės. Aišku, filme rodosi ir rytų kultūra, japoniškas pasaulio suvokimas, tačiau jis nėra jau toks nutolęs nuo mūsų pasaulio, kaip kartais gali atrodyti, nes mus vienija tie patys troškimai, kurie nesikeičia nuo neatmenamų laikų.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 80/100
IMDb: 7.4


Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą