Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 113: skubėk lėtai ir išmintingai

 

Sveiki, skaitytojai,

Vėl sekmadienis... Kartais nutinka taip, kad imu baimintis, jog mano žemiškasis laikas eina per greitai, vėl rytoj nauja savaitė, bet ta pati beprotybė, kurioje taip lengva save prarasti, automatizuoti, netekti, pamiršti sąmoningumą, lėkti dėl kitų ir senti be itin didelės prasmės, eikvojant energiją.

Reikia suprasti, kad tai melas ir iliuzija. Nusiraminti. Pamedituoti. Palaiminti visur ir kiekvieną blusą šioje galaktikoje ir visatoje. Kitaip sakant, įsižeminti. Kai apie tai galvoju, noriu žiūrėti į geltonus daiktus. Man ši spalva graži, tarsi simbolizuotų vidinę saulę, apie kurią dažnai pamirštame. Ypač tokį lietingą gegužės sekmadienį, kai norėjosi tiek daug pasidaryti, o išėjo tiek nedaug. Reikia prisiminti: gerai yra tiek, kiek yra, nes iš tikrųjų viską suspėji ir visur padarai tik tiek, kiek reikia, nes šiaip ar taip, juk viskas šioje tikrovėje pasirūpinta.

Linkiu prieš miegą sau ir kitiems gerų sapnų, skubėti lėtai ir išmintingai.

Maištinga Siela

Trumpasis Tarptautinis Booker Prize 2025 knygų sąrašas / The International Booker Prize shortlist 2025

 

Sveiki, skaitytojai,

2025 metų balandžio 8  dieną buvo paskelbtas trumpasis Tarptautinio Booker premijos sąrašas. Deja, su ilguoju dėl užimtumo nespėjau susipažinti, tačiau tendencija tokia: Tarptautinis Bookeris įdomesnis, dar ne taip politiškai niuansuotas, bet jaučiu, kad čionai braunasi politkorektiškumas ir noras įtikti rinkai. 6 knygos trumpajame sąraše su labai skirtingom temoms, dalis jų, beveik neabejoju, bus verčiama ir į lietuvių kalbą, todėl norisi visada susipažinti, apie ką rašo pasaulis šiomis dienomis. Galutinį laimėtoją skelbs šių metų gegužės 20 dieną.

1. Solvej Balle (Danija), „Apie tūrį: 1 dalis“ („On the Calculation of Volume I“), vertė Barbara J. Haveland

Šis novatoriškas romanas meta skaitytoją į keistą laiko kilpą. Tara Selter kiekvieną rytą nubunda tą pačią lapkričio 18-ąją. Aplink ją pasaulis keičiasi, tačiau ji lieka įstrigusi šioje pasikartojančioje dienoje. „Apie tūrį I“ yra pirmasis iš septynių planuojamų tomų, kuriuose nagrinėjama laiko, atminties ir egzistencijos prasmės tema. Tai filosofiškai įžvalgus ir literatūriškai eksperimentinis kūrinys, verčiantis susimąstyti apie mūsų suvokimą apie realybę ir laiko tėkmę.

Goodreads reitingas: 3.74 (9 985 balsų)

2. Vincent Delecroix (Prancūzija), „Mažas laivas“ („Small Boat“), vertė Helen Stevenson

Remdamasis tragiškais realiais įvykiais, kai 2021 m. lapkritį Lamanšo sąsiauryje apvirto migrantų pilnas pripučiamas laivas, nusinešdamas dvidešimt septynių žmonių gyvybes, Vincent Delecroix romanas „Mažas laivas“ vaizduoja šiuos įvykius ir yra gilus bei jaudinantis šios nelaimės tyrimas. Autorius ne tik atkuria įvykių seką, bet ir kelia svarbius klausimus apie migracijos priežastis, Europos šalių atsakomybę ir žmogiškąją tragedijos kainą. Tai galingas ir reikšmingas kūrinys, skatinantis empatiją ir apmąstymus apie šiuolaikinio pasaulio krizes.

Goodreads reitingas: 3.93  (679 balsų)

3. Hiromi Kawakami (Japonija), „Po Didžiojo paukščio akimi“ („Under the Eye of the Big Bird“), vertė Asa Yoneda

Hiromi Kawakami meistriškai sujungia subtilų realizmą su spekuliatyviniais elementais šiame įtraukiančiame romane. „Po Didžiojo paukščio akimi“ vaizduoja ateitį, kurioje žmonijos populiacija sparčiai mažėja. Pasakojimas seka naratorę, kuri gyvena šiame nykstančiame pasaulyje, bandydama suvokti savo vietą ir ateitį. Knyga tyrinėja vienatvės, gamtos ir žmogaus ryšio temas, o Kawakami būdingas jautrus ir melancholiškas stilius, kuria unikalią ir įsimintiną atmosferą.

Goodreads reitingas: 3.80 (1 866 balsų)

4. Vincenzo Latronico (Italija), „Tobulumas“ („Perfection“), vertė Sophie Hughes

Vincenzo Latronico romanas „Tobulumas“ yra įtemptas ir intelektualiai provokuojantis žvilgsnis į šiuolaikinę visuomenę ir jos obsesijas. Knygos centre – prabangus ir modernus būstas, kuriame susipina kelių veikėjų gyvenimai. Per jų istorijas autorius nagrinėja tokias temas kaip turtas, vartotojiškumas, socialinė atskirtis ir emocinis tuštumas, slypintis po blizgančiu paviršiumi. „Tobulumas“ yra kandus ir kartu paveikus romanas, atskleidžiantis šiuolaikinės egzistencijos paradoksus.

Goodreads reitingas: 3.58 (5 729 balsų)

5. Banu Mushtaq (Indija), „Širdies lempa“ („Heart Lamp“), vertė Deepa Bhasthi

„Širdies lempa“ yra dvylikos novelių rinkinys, kuriame Banu Mushtaq su subtilumu ir įžvalgumu atskleidžia kasdienį moterų ir mergaičių gyvenimą musulmonų bendruomenėse Pietų Indijoje. Kiekviena istorija yra tarsi atskiras žiburys, apšviečiantis įvairius patyrimus, iššūkius, džiaugsmus ir svajones. Mushtaq meistriškai perteikia savo veikėjų balsus ir emocijas, sukurdama turtingą ir niuansuotą portretą apie šeimos ryšius, tradicijas, asmeninius troškimus ir moterų stiprybę dažnai konservatyvioje aplinkoje.

Goodreads reitingas: 3.59 (249 balsų)

6. Anne Serre (Prancūzija), „Leopardo odos skrybėlė“ („A Leopard-Skin Hat“), vertė Mark Hutchinson

Anne Serre romanas „Leopardo odos skrybėlė“ yra intymus ir neįprastas pasakojimas apie sudėtingą ir intensyvią pasakotojo draugystę su Fanny. Nuo vaikystės juos sieja ypatingas ryšys, tačiau Fanny kovoja su giliais psichologiniais sutrikimais. Serre subtiliai narsto jų santykių dinamiką, tyrinėdama meilės, atjautos ir ribų tarp normalumo ir beprotybės temas. Tai atmosferiškas ir introspektyvus romanas, paliekantis ilgalaikį įspūdį savo emocionalumu ir neapibrėžtumu.

Goodreads reitingas: 3.51 (812 balsų)

Jūsų Maištinga Siela

Gegužės 4 diena – Latvijos nepriklausomybės diena / Latvijas Republikas Neatkarības atjaunošanas diena

 

Sveiki,

Sveikinu Latviją ir visus latvius su jų Nepriklausomybės atkūrimo švente!

1990 m. gegužės 4 d. Latvijos Aukščiausioji Taryba priėmė istorinę deklaraciją „Dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo“. Šiuo dokumentu buvo paskelbta, kad Latvija atkūrė savo nepriklausomybę, kurią neteko 1940 m. Sovietų Sąjungos įvykdytos aneksijos metu. Deklaracija rėmėsi 1922 m. Latvijos Konstitucija, kurią Aukščiausioji Taryba paskelbė vėl galiojančia visoje šalies teritorijoje.

Šis žingsnis buvo labai svarbus ir simbolinis, žymėjęs ilgą Latvijos tautos siekį atkurti savo valstybingumą. Deklaracija pabrėžė, kad Latvija de jure visą okupacijos laikotarpį išliko nepriklausoma valstybe, o 1940 m. įvykiai buvo neteisėti. Dokumente taip pat buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, skirtas galutinai įtvirtinti nepriklausomybę ir sureguliuoti santykius su Sovietų Sąjunga, remiantis 1920 m. Rygos taikos sutartimi.

Nepriklausomybės atkūrimo deklaracijos priėmimas buvo reikšmingas įvykis, tačiau tai nebuvo galutinis taškas. Latvija dar turėjo įveikti nemažai iššūkių, siekdama tarptautinio pripažinimo ir visiškos nepriklausomybės. Šis žingsnis buvo glaudžiai susijęs su panašiais procesais Lietuvoje ir Estijoje, o Baltijos šalių vienybė, ypač pademonstruota įspūdingame „Baltijos kelyje“ 1989 m., turėjo didelę reikšmę siekiant šių tikslų.

**

1990 gada 4. maijā Latvijas Augstākā Padome pieņēma vēsturisko deklarāciju "Par Latvijas Republikas neatkarības atjaunošanu". Ar šo dokumentu tika pasludināts, ka Latvija atjauno savu neatkarību, ko tā zaudēja 1940. gadā Padomju Savienības veiktās aneksijas rezultātā. Deklarācija balstījās uz 1922. gada Latvijas Satversmi, kuru Augstākā Padome pasludināja par atjaunotu spēkā visā valsts teritorijā.

Šis solis bija ļoti svarīgs un simbolisks, iezīmējot ilgu Latvijas tautas tieksmi atjaunot savu valstiskumu. Deklarācija uzsvēra, ka Latvija de jure visu okupācijas periodu palika neatkarīga valsts, un 1940. gada notikumi bija nelikumīgi. Dokumentā tika paredzēts arī pārejas periods, kura mērķis bija galīgi nostiprināt neatkarību un noregulēt attiecības ar Padomju Savienību, pamatojoties uz 1920. gada Rīgas miera līgumu.

Neatkarības atjaunošanas deklarācijas pieņemšana bija nozīmīgs notikums, taču tas nebija galīgais punkts. Latvijai vēl bija jāpārvar daudzi izaicinājumi, lai panāktu starptautisku atzīšanu un pilnīgu neatkarību. Šis solis bija cieši saistīts ar līdzīgiem procesiem Lietuvā un Igaunijā, un Baltijas valstu vienotībai, īpaši demonstrētai iespaidīgajā "Baltijas ceļā" 1989. gadā, bija liela nozīme šo mērķu sasniegšanā.

Maištinga Siela / Dumpiniece Dvēsele

Latvia (Latvija): Stirnu Buks 2025 (Naujoji Akmenė / Jaunakmenes)

 Sveiki,

Iš latvių kalbos išvertus žodį „Stirnu buks“, reiškia stirniną arba stirnų patiną. Tačiau latviai jau turi tradiciją tokiu pavadinimu organizuoti ir bėgimo varžybas, kurios 2025 m. gegužės mėnesį bus organizuojamos Lietuvoje, Naujojoje Akmenėje

"Stirnu buks" yra daugiau nei tik bėgimo varžybos – tai ištisas bėgimo takais kultūros reiškinys Latvijoje, kuris 2025 metais tęsia savo sėkmingą istoriją. Šis populiarus renginių serialas, pavadintas greito ir vikraus stirnos patino garbei, kviečia įvairaus fizinio pasirengimo dalyvius išbandyti savo jėgas natūralioje aplinkoje. Kiekvienas "Stirnu buks" etapas vyksta vis kitoje vaizdingoje Latvijos vietovėje, dažnai pasižyminčioje miškingomis teritorijomis, kalvomis ar ežeringais kraštovaizdžiais, taip suteikdamas unikalią patirtį kiekvienam dalyviui.

2025 metų "Stirnu buks" sezonas žada būti įvairus ir įtraukiantis, suplanuoti keli etapai skirtinguose Latvijos regionuose. Dalyviai gali rinktis iš kelių skirtingų distancijų, pritaikytų tiek vaikams ir pradedantiesiems, tiek patyrusiems ultramaratonininkams. Populiariausios distancijos, tokios kaip "Susurs", "Vāvere", "Zaķis" ir pagrindinė "Stirnu buks" trasa, leidžia kiekvienam pasirinkti tinkamą iššūkį. Be to, šiais metais "Stirnu buks" žengia ir už Latvijos ribų – vienas iš etapų numatytas netoli Naujosios Akmenės Lietuvoje, taip praplėsdamas renginio geografiją ir pritraukdamas dar daugiau dalyvių.

Pagrindinis "Stirnu buks" tikslas yra ne tik propaguoti sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, bet ir skatinti meilę gamtai bei norą pažinti gražiausius Latvijos kampelius. Bėgimas takais leidžia dalyviams atitrūkti nuo miesto šurmulio, pasinerti į gamtos ramybę ir patirti nepamirštamų įspūdžių. Norintys sužinoti daugiau apie konkrečius 2025 metų "Stirnu buks" etapus, datas, registracijos procesą ir varžybų nuostatus, gali apsilankyti oficialiame renginio tinklalapyje https://www.stirnubuks.lv/, kuriame pateikiama visa reikalinga informacija, įskaitant ir versiją lietuvių kalba. Šis renginys neabejotinai yra puiki galimybė aktyviai praleisti laiką ir atrasti naujų bėgimo takų Baltijos šalyse.

**

"Stirnu buks" ir vairāk nekā tikai skriešanas sacensības – tas ir vesels taku skriešanas kultūras fenomens Latvijā, kas savu veiksmīgo stāstu turpina arī 2025. gadā. Šis populārais pasākumu seriāls, kas nosaukts par godu ātrajam un veiklam stirnas tēviņam, aicina dažāda fiziskā sagatavotības līmeņa dalībniekus pārbaudīt savus spēkus dabiskā vidē. Katrs "Stirnu buks" posms notiek citā gleznainā Latvijas vietā, bieži vien ar mežainiem apvidiem, pauguriem vai ezerainām ainavām, tādējādi sniedzot unikālu pieredzi katram dalībniekam.

2025 gada "Stirnu buks" sezona solās būt daudzveidīga un aizraujoša, ar plānotiem vairākiem posmiem dažādos Latvijas reģionos. Dalībnieki varēs izvēlēties no vairākām dažādām distancēm, kas pielāgotas gan bērniem un iesācējiem, gan pieredzējušiem ultramaratonistiem. Populārākās distances, piemēram, "Susurs", "Vāvere", "Zaķis" un galvenā "Stirnu buks" trase, ļauj ikvienam izvēlēties piemērotu izaicinājumu. Turklāt šogad "Stirnu buks" sper soli ārpus Latvijas robežām – viens no posmiem paredzēts netālu no Jaunās Akmenes Lietuvā, tādējādi paplašinot pasākuma ģeogrāfiju un piesaistot vēl vairāk dalībnieku.

Galvenais "Stirnu buks" mērķis ir ne tikai popularizēt veselīgu un aktīvu dzīvesveidu, bet arī veicināt mīlestību pret dabu un vēlmi iepazīt skaistākās Latvijas vietas. Skriešana pa takām ļauj dalībniekiem atrauties no pilsētas kņadas, iegremdēties dabas mierā un gūt neaizmirstamus iespaidus. Tie, kuri vēlas uzzināt vairāk par konkrētajiem 2025. gada "Stirnu buks" posmiem, datumiem, reģistrācijas procesu un sacensību nolikumu, var apmeklēt oficiālo pasākuma mājaslapu https://www.stirnubuks.lv/, kurā ir pieejama visa nepieciešamā informācija, ieskaitot versiju lietuviešu valodā. Šis pasākums neapšaubāmi ir lieliska iespēja aktīvi pavadīt laiku un atklāt jaunus skriešanas maršrutus Baltijas valstīs.

***

"Stirnu buks" ei ole pelgalt jooksuvõistlused – see on terve Läti maastikujooksu kultuuri nähtus, mis jätkab oma edukat lugu ka 2025. aastal. See populaarne ürituste sari, mis on nime saanud kiire ja osava metskitse isaslooma järgi, kutsub erineva füüsilise ettevalmistusega osalejaid proovima oma jõude looduslikus keskkonnas. Iga "Stirnu buks" etapp toimub erinevas maalilises Läti paigas, sageli metsastes piirkondades, küngastel või järvede läheduses, pakkudes seeläbi ainulaadset kogemust igale osalejale.

2025 aasta "Stirnu buks" hooaeg tõotab tulla mitmekesine ja kaasahaarav, planeeritud on mitmed etapid erinevates Läti piirkondades. Osalejad saavad valida mitme erineva distantsi vahel, mis on kohandatud nii lastele ja algajatele kui ka kogenud ultramaratoonaritele. Populaarsemad distantsid, nagu "Susurs", "Vāvere", "Zaķis" ja peamine "Stirnu buks" rada, võimaldavad igaühel valida sobiva väljakutse. Lisaks sellele astub "Stirnu buks" sel aastal ka väljaspool Läti piire – üks etapp on planeeritud Leetu, Naujoji Akmenė lähedale, laiendades seeläbi ürituse geograafiat ja meelitades ligi veelgi rohkem osalejaid.

"Stirnu buks" peamine eesmärk ei ole mitte ainult tervislike ja aktiivsete eluviiside propageerimine, vaid ka armastuse süvendamine looduse vastu ja soovi tundma õppida Läti kauneimaid paiku. Maastikujooks võimaldab osalejatel eemalduda linnakärast, sukelduda looduse rahusse ja saada unustamatuid elamusi. Need, kes soovivad saada rohkem teavet konkreetsete 2025. aasta "Stirnu buks" etappide, kuupäevade, registreerimisprotsessi ja võistlusjuhendi kohta, saavad külastada ürituse ametlikku veebilehte https://www.stirnubuks.lv/, kus on olemas kogu vajalik teave, sealhulgas ka versioon leedu keeles. See üritus on kahtlemata suurepärane võimalus veeta aktiivselt aega ja avastada uusi jooksuradu Balti riikides.

Maištinga Siela

Spektaklis "Vieno baro istorija", režisierius Marius Pažereckas, Klaipėdos pilies teatras

 

Sveiki, skaitytojai,

Šiemet visai neseniai Klaipėdos pilies teatras po ištisos 40-mečio proga pristatytos spektaklių serijos Klaipėdos Žvejų rūmuose dar pristatė ir premjerinę komediją „Vieno baro istorija“, kurią režisavo Marius Pažereckas. Beje, pats režisierius kartu su Dovile Katiliūte ir sukūrė visą dramaturgiją, o pagrindinius vaidmenis sukūrė: Kęstutis Bručkus, Mikalojus Urbonas, Viktorija Miliauskaitė, Sigutė Gaudušytė, Jogaila Šimkus.

Istorija apie barų užkulisių draugystę ir kultūrą, atspindinčią, sakyčiau, nūdienos jaunų žmonių gyvenimo būdą. Spektaklio metu veikia baro savininkas, keturi barmenai ir vienas naujokas pagalbininkas. Istorija prasideda kaip eilinė baro darbo diena, visi susirenka parūkyti, susitvarkyti aplinką, bendrauja, išgėrinėja iš tų pačių pastatytų baro butelių, atveria savo slaptas aistras ir istorijas.

Spektaklis nėra įspūdingas, primena nemažai kitų teatro scenoje realizuotų istorijų, pvz. Klaipėdos dramos teatro spektaklius „Demonai“ arba „Girti“, kur alkoholiu besisvaiginantys veikėjai tampa savo pačių karikatūromis, o galiausiai ir mūsų visuomenės atspindžiai. Esu nustebęs, kad pjesė pristatoma kaip dokumentinė, matyt, nemažai dalykų dramaturgė paėmė iš realaus gyvenimo, kada piknaudžiaudami savininko gerumu barmenai patys iš po staliuko maukdavo stikliukus (esu tai matęs). Visgi spektaklis ne tiek apie išgėrinėjimą, toli gražu ne, bet apie du pasaulius, t. y. tą, ką baro darbuotojai susikūrę už prekystalio, ir tą, kuris yra už baro ribų. Baro savininkas labai įsimylėjęs vieną iš barmenių, kuri tenori laimės, kad ją kas išvežtų į kaimą, sukaltų vištidę ir ją besąlygiškai mylėtų, nors akivaizdu, kad ji skendi iliuzijose, kadangi mylėti blaivi per savo didelį ego nelabai moka ir geba, o kasnakt suvedžioti vyrai keičiasi pernelyg dažnai, kad ji galėtų ką nors turėti stabilaus. Ši veikėja, kaip ir daugelis kitų, yra kopriklausoma, t. y. priklausoma nuo destrukcijos, tos žeminančio ir atmestinai dirbančio žmogaus be perspektyvos tapatybės. Panašiai ir barmenas gėjus, kuris prisilakęs tampa kuo kitu, nusirenginėja, nori sekso, erotinių santykių, tačiau viso labo tegali užlipti ant baro ir parodyti lytinius organus.

Baras tampa nusivylusiųjų ir užstrigusių žmonių prakeiksmu ir prieglobsčiu, savotiška paguodos meka. Į barą per prisiminimų perspektyvą užsuka buvusi blondinė barmenė, kuri gyvena kuo puikiausiai ir netiesiogiai pasityčioja iš čionai užstrigusių žmonių. O juk būna tokių, kurie iš gyvenimo tikisi labai daug, susiranda panašų naktinį chaotišką darbą, laikosi jo laikinai, kol studijuoja, kol galiausiai meta studijas, niekas nevyksta, ateina trisdešimtmetis ir mato, kad nieko su gyvenimo taip ir nenutiko, liko tais pačiais užstalės senstančiais pilstytojais.

Man šioji tragikomedija priminė miniatiūrinį iliuzijų pasaulį susikurtą dideliame pasaulyje. Finalinėse scenose veikėjai tiek nusitašo, kad ramsto vienas kitą, nors atrodė, kad vienas kito dar visai neseniai nekentė. Tai spektaklis su savo intriga, įsibėgėjimu ir atsikvėpimu, o siautulingi, ryškūs bei iš pirmo žvilgsnio atrodantys charizmatiški veikėjai tampa pabaigoje išsikvėpusiais, nusitašiusiais ir apgailestavimą išgyvenančiais don kichotais. Ar spektalis ką nors parodė naujo? Nemanau. Tačiau priminė žiūrovui, kaip svarbu yra neužstrigti savigailoje, svarbu rizikuoti dėl gyvenimiškųjų pokyčių, kurti stabilius santykius ir integruotis į pasaulį.

Man regis, veikėjai bijo gyventi, bijo įsipareigoti, o plepa tas netikras istorijas tarsi juose būtų herojai, tačiau iš esmės heroizmo nėra, telieka tik pasąmoninis pokyčių poreikis. Kitą vertus, baro istorija paradoksali, nes veikėjai nėra vieni, jie turi vienas kito apgirtusius pečius, atramas, šiokią tokią paguodą, gal dėl to jie tokie kopriklausomi, o jų santykiai, nors ir disfunkciniai, tačiau kitu metu neleidžia nugarmėti įstrigusiuose individualiuose pasauliuose į Tartarą.

Iš tikrųjų komedija „Vieno baro istorija“ tampa tragikomedija apie iliuzijų žlugimą, nesuvokiant veikėjams, kad jie iš tikrųjų jau yra palūžusios sielos, nes iliuzija gyvesnė ir saugesnė už atsakomybės pilną tikrovę už baro atitvaros. Scenografijoje – butelių keturkampis, statomas ir griaunamas, aštrūs kampai kaip socialinės ir intymios bendravimo ribos laužiamos-spardomos įkaušus, nes tada daugiausia drąsos, tačiau tikrasis pokytis neįvyksta, nes veikėjai tėra kaip muselės besitrankančios į stiklą. Išeidami iš spektaklio diskutavome, ar režisierius, ar patys aktoriai rinko visą tą stiklo tarą, važinėjo po uostamiesčio barus ir prašė į maišus prikaupti butelių. O gal tai Žvejų rūmų baro likučiai, o turinio vartotojai patys žiūrovai? Jeigu taip, vadinasi, spektaklis paradoksaliai tik apie mus visus, įstrigusius savo pasauliuose.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Adomas Papečkys apie XVIII a. knygų kolecionavimą, vertimo darbus ir prancūzų kalbą

 

Sveiki,

Apie Adomą Papečkį nieko iki šio vėlyvo pavasario nežinojau. Neįtikėtinas mokinys ir žmogus! Neseniai Jaunųjų filologų konkurso skirtingose sekcijose jis pelnė dvi pirmąsias vietas ir toli gražu sustoti neketina. Labai rekomenduoju perskaityti visą straipsnį. Marijampolės abiturientas nuskynė 2 įspūdingas pergales,o už santaupas perka 18 a. knygas. Reti žmonės, ypač tokio amžiaus, kurie savarankiškai mokytųsi senąją ir naująją prancūzų kalbas ir dar domėtųsi Apšvietos epochos literatūra, filosofija ir net kolekcionuotų to laikotarpio knygas bei jas verčia į lietuvių kalbą! Neįtikėtina! Palaukit, o ką aš Adomo metų tuo metu dariau?

„Kaip rašiau savo darbe, tai yra to dažnai sunkiai suprantamo, galbūt dažnai nemalonaus pasaulio, kupino blogio, bet kartu ir gėrio, įprasminimas darbu. Darant tokius dalykus kaip, tarkime, savarankiškas prancūzų kalbos mokymasis. Voltaire’o atveju – tai kova prieš fanatizmą, prieš savo amžiaus ydas. Man ta mintis asocijuojasi su darbu, kuris padeda išgyventi pasaulyje ir svarbiausia – atrasti prasmę.“ Adomas Papečkys

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: aktorius Džiugas Grinys apie pirmuosius aktorystės žingsnius, susidomėjimą teatru ir meilę

 Sveiki,

Be jokios abejonės 2025-ieji jo metai. Mačiau jo dalį vaidmenų, labai įsimintinas aktorius.

„Daug meldžiausi, kad Dievulis parodytų kokį nors kelią. Ir parodė. Įsimylėjau merginą, savo kolegę Digną Kulionytę. Kad galėčiau būti arčiau jos, įsimečiau mokykloje vesti kelis renginius, ir tai man gerai sekėsi. Rankinio aikštelėje visada būdavai prieš varžovą ir su jais keisdavaisi tam tikra energija, tad buvimas scenoje buvo arčiausiai to, ką galėjau surasti. Okay, būsiu aktorius. Iki tol nebuvau matęs nė vieno spektaklio ir nelabai įsivaizdavau, kas yra teatras. Išsiaiškinau, kur reikia stoti ir kad yra tokia Lietuvos muzikos ir teatro akademija, kurioje kažkoks Oskaras Koršunovas renka kursą. Pamaniau, kad reikia nuvažiuoti ir pažiūrėti bent vieną jo spektaklį. Pirmasis buvo Koršunovo „Vestuvės“, tada „Žuvėdra“ ir „Jelizaveta Bam“, „Išvarymas“. Džiugas Grinys

Maištinga Siela