Lietuvių moterų etnografinių regionų tautiniai rūbai, jų spalvos, ypatybės, skirtumai: suvalkiečių, dzūkių, žemaičių, aukštaičių

 Sveiki, skaitytojai,

Neseniai socialiniuose tinkluose aptikau šią fotografiją ir pamaniau, kad puiki proga pamatyti, kaip atrodo skirtingų Lietuvos etnografinių regionų (išskyrus Mažosios Lietuvos) tautiniai drabužiai.

Pirmoji iš kairės – šiaurės aukštaitė. Kaip matote – ypatingas galvos apdangalas, kuris ją išskiria iš kitų. Nors aukštaitės rengiasi margai, tačiau viršutinė dalis daug šviesesnė, dominuoja balta spalva, kuri reiškia švarumą, tyrumą. Nuotraukoje vaizduojama aukštaitė vilki jau ištekėjusios moters komplektą, todėl jis labiau uždarojo tipo, pridengiantis plaukus ir pan.

Antroji iš kairės – ištekėjusios namų šeimininkės suvalkietės apdaras. Suvalkiečiai visada puošnūs, jiems svarbu visokie rauktinukai, pagražinimai, sudėtingesnė ornamentika. Paprastai netekėjusios suvalkietės turi dar ir karūnas su juostomis, šioji – tik kuklesnę ir praktiškesnę kepuraitę. Paprastai rankovių platumas rodo suvalkietės turtinę padėtį, nes kuo platesnės rankovės ir kuo labiau jos tabaluoja, tuo labiau moteris turtingesnė.

Trečioji iš kairės – dzūkė, o balta ir nertinukais puošta išskirtinė skara, tamsus languotas sijonas. Kontrastingomis spalvomis puoštas ištekėjusios moters kostiumas.

Ketvirtoji – ryškiausioji žemaitė. Žemaičių moterų kostiumai pasižymi tamsesnėmis spalvomis, bet priešingai nei dzūkių sijonai, žemaitės mėgsta ryškią ir sodrią raudoną spalvą, kuri įsilieja nuo sijono, iki liemenės ir net sunkios languotos skaros. Žemaitės dar mėgsta raudonus didelius karolius, o skaros užrišamos virš kaktos.

Maištinga Siela

Dainius Kepenis ragina susimąstyti: legendinis memas, kuris išties leidžia susimąstyti apie Dainių Kepenį (Pridemonth)

 

Sveiki,

 

Praeina internetiniai amžiai ir epochos, bet ima ir vieną dieną iškyla visu gražumu tai, kas pamiršta ir atsidengia visu gražumu Anus Penis. Nes... tikriausiai reikia ne tik raginti kitus mąstyti, bet ir pačiam mąstyti, ką ir dėl ko, o svarbiausia – KAIP ragini mąstyti. Memai, kurie nesensta.

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Miley Cyrus – Something Beautiful [vinyl / LP] (2025)

 
Informacija apie albumą: Miley Cyrus – Something Beautiful [vinyl / LP] (2025) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Sam Smith – BBC Proms At The Royal Albert Hall [vinyl / 2LP] (2025)

 
Informacija apie albumą: Sam Smith – BBC Proms At The Royal Albert Hall [vinyl / 2LP] (2025)

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Club Sounds 2000Er [vinyl / 2LP] (2025)

 
Apie muzikos hitų albumą: Club Sounds 2000Er [vinyl / 2LP] (2025)

Maištinga Siela

Feministinis "Literatūra ir mena(s)" numeris: 2017 metų vs. 2025 metų numerį (istorija)

2017 m. feministinis „Literatūra ir menas“ numeris

Žurnalas „Literatūra ir menas“, ilgametis Lietuvos kultūros savaitraštis, apimantis platų meno ir visuomenės temų spektrą, 2017 metais atkreipė dėmesį į aktualią ir diskutuotiną temą – feminizmą. 2017 m. kovo 31 d. pasirodęs numeris (Nr. 3591) išsiskyrė tuo, kad jame didelė dalis turinio buvo skirta lyčių lygybės, moterų padėties visuomenėje ir feministinės minties apraiškoms. Nors žurnalas retai oficialiai deklaruoja specialius „teminius“ numerius, šis aiškiai atspindėjo ryškų posūkį šia linkme.

Šio numerio pasirodymas nebuvo atsitiktinis. Jis sutapo su stiprėjančiomis diskusijomis apie feminizmą Lietuvoje ir visame pasaulyje, ypač po 2016-2017 m. įvykių, kurie iškėlė į viešumą moterų teisių ir lyčių lygybės klausimus. „Literatūra ir menas“ numeris tapo platforma, kurioje buvo gvildenami įvairūs feminizmo aspektai: nuo jo teorinių pagrindų ir istorijos iki praktinių problemų, tokių kaip lyčių stereotipai, smurtas prieš moteris ir moterų reprezentacija kultūroje bei politikoje. Jame publikuoti straipsniai, esė, interviu ir apžvalgos atspindėjo tiek akademines, tiek menines perspektyvas, leidžiančias skaitytojams giliau pažvelgti į sudėtingą feminizmo reiškinį.

Tokio turinio numerio pasirodymas tokioje prestižinėje kultūros publikacijoje kaip „Literatūra ir menas“ turėjo didelę reikšmę. Visų pirma, tai patvirtino feminizmo diskurso legitimumą Lietuvos kultūrinėje erdvėje. Leidinys pripažino, kad lyčių lygybės ir moterų teisių klausimai yra ne tik socialinės, bet ir giliai kultūrinės problemos, vertos rimtos analizės ir diskusijos. Antra, numeris suteikė svarbią platformą feministinei minčiai ir balsams, kurie galbūt ne visada lengvai rasdavo vietą pagrindinėje žiniasklaidoje. Jis padėjo formuoti platesnį supratimą apie feminizmo tikslus ir idėjas, skatino kritinį mąstymą ir dialogą visuomenėje. Šis numeris išlieka svarbiu kultūrinio diskurso atspindžiu apie feminizmą Lietuvoje 2017 metais.

2025 metų feministinis „Literatūros ir meno“ numeris

Šį išskirtinį žurnalo numerį kuravo žinomos Lietuvos kultūros veikėjos: dailėtyrininkė, parodų kuratorė ir poetė Laima Kreivytė bei rašytoja ir vertėja Akvilina Cicėnaitė. Jų iniciatyva buvo įkvėpta prieš trisdešimt metų vertėjos Karlos Gruodis sudarytos tekstų rinktinės „Feminizmo ekskursai“. Kuratorės siekė išsiaiškinti, kiek šiandien gyvos feminizmo idėjos ir kaip per tą laiką pasikeitė visuomenė, literatūra ir menas.

Žurnalo turinys skaitytojams siūlo savotiškas „feminizmo ekskursijas“, gilinantis į įvairius šios temos aspektus. Jame galima rasti straipsnių, analizuojančių moterų vietą kanonuose ir sovietmečiu, taip pat tyrinėjančių kūrėjų kelią Lietuvos kultūroje. Tarp svarbiausių šio numerio dalių – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorių

Natalijos Arlauskaitės ir Dovilės Jakniūnaitės pokalbis pavadinimu „Kol dėstėme feminizmą“, atskleidžiantis akademinės perspektyvos įžvalgas apie feminizmą.

Maištinga Siela

Mėnesinis kultūrinis žurnalas "Durys" (leidybos istorija, dienraščio "Klaipėda" priedas) triptikas

Sveiki, skaitytojai,

Šiek tiek vėl leidybinės istorijos apie kultūros leidinius.

Žurnalas „Durys“ Klaipėdoje – tai ilgametis mėnesinis nekomercinis kultūros ir meno žurnalas, kuris nuo pat įkūrimo yra neatsiejama Vakarų Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalis. Leidžiamas lietuvių kalba ir platinamas kartu su apskrities ir miesto laikraščiu „Klaipėda“, „Durys“ tapo savotišku uostamiesčio meno ir kultūros pulso matuokliu.

Žurnalo istorija ir raida

„Durys“ dienos šviesą išvydo 1995 metais. Nuo pat pradžių žurnalas buvo skirtas plačiam kultūros spektrui: scenos ir vaizduojamiesiems menams, literatūrai ir apskritai Klaipėdos krašto bei Vakarų Lietuvos kultūrinėms aktualijoms. Per savo gyvavimo metus „Durys“ keitėsi ir augo – nuo pirmojo numerio iki dabartinio formato. Reikšmingas pokytis įvyko 2003 m. balandžio mėnesį, kai prie „Durų“ prisijungė atnaujinti literatūriniai „Gintaro lašai“. Šis leidinys, turintis savo istoriją nuo 1985 metų, papildė „Durų“ turinį ir sustiprino jo literatūrinę pusę. Nuo 2014 metų, minint 20-ąsias leidimo metines, „Durys“ įgavo dabartinį, išplėstą formatą – tapo mėnesiniu, 64 puslapių apimties, spalvotu kultūros ir meno žurnalu.

Redaktoriai ir leidinio komanda

Nuo pat „Durų“ įkūrimo ir iki šiol pagrindinė leidinio siela yra kultūros žurnalistė ir teatrologė Rita Bočiulytė. Ji yra ir žurnalo įkūrėja, ir nuolatinė redaktorė bei sudarytoja. Jos ilgametis atsidavimas ir patirtis kultūrinėje žurnalistikoje užtikrina „Durų“ kokybę ir aktualumą.

Leidimas ir turinys

„Durys“ leidžiamos vieną kartą per mėnesį. Pagrindinis platinimo būdas yra kartu su dienraščiu „Klaipėda“, tačiau žurnalą taip pat galima įsigyti „Klaipėdos“ laikraščio redakcijos skyriuose arba užsiprenumeruoti atskirai.

Žurnalo turinys apima platų kultūros ir meno lauką. Jame rasite išsamius straipsnius ir interviu apie:

Teatrą: spektaklių recenzijas, teatrų naujienas, interviu su aktoriais ir režisieriais.

Vizualiuosius menus: parodų apžvalgas, straipsnius apie dailininkus, skulptorius, fotografus.

Literatūrą: knygų recenzijas, interviu su rašytojais, poezijos ir prozos ištraukas, literatūros renginių apžvalgas.

Muziką: koncertų apžvalgas, interviu su muzikantais.

Bendrąją kultūrą: straipsnius apie kultūros paveldo išsaugojimą, miesto renginius, kultūrines iniciatyvas ir diskusijas.

„Durys“ yra ne tik informacijos šaltinis, bet ir svarbi platforma vietos menininkams ir kultūros veikėjams pristatyti savo kūrybą ir idėjas, o skaitytojams – giliau pažinti ir įsitraukti į Klaipėdos regiono kultūrinį gyvenimą.

Jūsų Maištinga Siela