2026 m. birželio 10 d., trečiadienis
Margaret Atwood "Penelopiada. Mitas apie Penelopę ir Odisėją": kaip ir vėl leidausi į knygų medžioklę
2026 m. birželio 9 d., antradienis
Švedų ir norvegų kalba: kuo skiriasi ir kuo panašios švedų ir norvegų kalbos?
Indų (Indijos) mitologija: queer ir homoseksualumo sąsajos Indijos dievų mitologijoje
Donaldas Kajokas, poezija, eilėraštis
Šiame trumpame, tačiau itin talpiame Donaldo Kajoko eilėraštyje atsiskleidžia itin jautri, meditatyvi akimirka, kurioje žmogaus sukurta tvarka ir sakralumas susiduria su spontaniška, dieviška gamtos išraiška. Kreipimasis į varpininką ir kvietimas sėstis šalia tarsi sustabdo įprastą laiką, atidedant oficialias pamaldas ir suteikiant erdvę kažkam tikresniam bei gilesniam. Varpinė, tradiciškai siejama su bažnytinėmis apeigomis ir tvarkingu, žmogaus nustatytu laiku, čia tampa netikėta scena gamtos muzikai – lakštingalos suokimui. Šis kontrastas tarp žmogaus ritualo ir paukščio giesmės išryškina poeto norą atsigręžti į natūralų, tyrą būties pajautimą, kur susimąstymas ir ramybė tampa aukštesne forma nei formalios religinės apeigos. Eilėraštis kviečia įsiklausyti į tylą ir aplinkos grožį, kurie dažnai lieka nepastebėti triukšmingame ar dogmatiškame kasdieniame gyvenime. Tai tylus, beveik sakralus kvietimas patirti akimirkos autentiškumą, kuriame lakštingalos giesmė varpinėje tampa tikrosios dvasinės patirties metafora.
Maištinga
Siela
Kas tas vyras, kuris leido juodus dūmus per gėjų (LGBTQ+) eitynes? Lithuania Pride 2026 užkulisiai ir homofobija
Sveiki,
Turėčiau kažką pasakyti apie šį vyrą, stebėtinai
fiziškai panašų į Petrą Gražulį. Norėčiau kaip nors, kad jo buvimas nieko
netrukdytų ir netrikdytų, tačiau... Ką mano apie jį jo šeima, giminės? Toks jam
pasitenkinimas kyla, kai jį policija surakina, o žurnalistai pyškina jo
atvaizdą. Ar gali jis būti pakaltinamas? Kaip, pvz., Antanas Kandrotas-Celofanas?
Ar galima pakaltinti Stanislovą Buškevičių? Tik juoktis. Tik juoktis. Tik juoktis.
Dėl birželio 6 dieną vykusio incidento,
kai „Lithuanian Pride“ eitynių metu vyras į minią metė dūmų užtaisą, yra
pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Sulaikytas asmuo yra 1969 metais gimęs vyras.
Kadangi šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, galutinė bausmė ar pasekmės
priklausys nuo tyrimo eigos ir teismo sprendimo, tačiau viešosios tvarkos
pažeidimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numato įvairias sankcijas
– nuo viešųjų darbų ar baudos iki laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo,
priklausomai nuo veikos pavojingumo ir aplinkybių.
Vyras, kuris gimė 1969 m., visą savo likusį gyvenimą
bus sietinas kaip nusikaltėlis prieš gėjus. Labiausiai, ko nemėgsta, tuo ir susipurvino.
Argi ne likimo ironija?
Maištinga Siela
Europos etninės ir kultūrinės grupės bei jų požymiai: baltai, keltai, helenai, uralo-finai, slavai, lotynai, germanai, šiauriečiai (nordikai)
***
Germanai istoriškai siejami su indoeuropiečių kalbų
grupe ir buvo plačiai paplitę Centrinėje bei Šiaurės Europoje. Jų visuomeninė
struktūra rėmėsi genčių sąjungomis, kuriose didelį vaidmenį vaidino kariai,
ištikimybė vadui ir žemdirbystė. Kultūriškai jie pasižymėjo stipriomis
mitologinėmis tradicijomis ir unikalios runų rašto sistemos naudojimu, o jų
migracijos laikotarpiu smarkiai paveikė Europos žemyno politinį žemėlapį ir
vėlesnių valstybių formavimąsi.
Šiauriečiai, dar žinomi kaip vikingų eros atstovai,
pasižymėjo išskirtiniais jūreivystės ir laivybos įgūdžiais, kurie leido jiems
tyrinėti ir prekiauti tolimuose kraštuose. Jų kasdienybė buvo glaudžiai
susijusi su atšiauriu klimatu, todėl jie išvystė gebėjimą prisitaikyti prie
sunkių sąlygų, taip pat turėjo gilias tradicijas, susijusias su prekyba,
amatais ir skandinavų panteonu. Jų socialinė struktūra rėmėsi laisvųjų ūkininkų
bendruomenėmis, tačiau buvo griežtai suskirstyta hierarchiškai.
Slavai yra viena didžiausių Europos etnolingvistinių
grupių, istoriškai susiformavusi Rytų ir Vidurio Europoje. Jiems būdinga stipri
žemdirbystės kultūra, gilus ryšys su gamta ir bendruomenišku gyvenimo būdu,
kuris atsispindi tautosakoje, dainose ir papročiuose. Slavų gentims vystantis,
jos sukūrė įvairias kunigaikštystes, kurios vėliau peraugo į didingas
valstybes, išlaikiusias savitą identitetą per bendrą kalbinį pagrindą ir
sudėtingą istorinę patirtį.
Lotynai, kilę iš Apeninų pusiasalio, suformavo Romos
imperijos branduolį, tapusį Vakarų civilizacijos pamatu. Jiems būdinga itin
išvystyta teisėtvarka, inžineriniai pasiekimai bei biurokratinė sistema, kurios
per šimtmečius plito visoje Europoje. Lotynų kultūra akcentavo pilietiškumą,
miestų plėtrą ir architektūrinį monumentalumą, kartu palikdama didžiulį
palikimą kalbos, filosofijos ir politinės minties srityse, kurios iki šiol daro
įtaką modernioms visuomenėms.
Helenai (senovės graikai) yra žinomi kaip Vakarų
kultūros filosofijos, mokslo, teatro ir demokratijos pradininkai. Jų visuomenė
buvo organizuota į polius – nepriklausomus miestus-valstybes, kuriose buvo
skatinamas intelektualinis smalsumas, menas ir sportinės varžybos. Helenų
pasaulėžiūroje dominavo grožio, harmonijos ir proporcijų paieškos, kurios
ryškiai atsispindėjo tiek jų architektūroje, tiek literatūroje, padėdamos
pagrindus daugeliui šiandieninių mokslinių disciplinų.
Keltai buvo plačiai paplitusi indoeuropiečių tautų
grupė, gyvenusi didelėje Europos dalyje iki Romos ekspansijos. Jie garsėjo savo
meistriškumu metalo apdirbimo srityje, ypač ginklų ir papuošalų gamyboje, bei
turėjo sudėtingą dvasinę sistemą, prižiūrimą druidų luomo. Keltų kultūra
pasižymėjo stipriomis žodinėmis tradicijomis, unikaliais meniniais motyvais
(pavyzdžiui, sudėtingais mazgų raštais) ir karinga, tačiau kartu meniškai
raiški prigimtis.
Baltai yra viena seniausių indoeuropiečių kalbinių
grupių, istoriškai įsikūrusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Jiems būdinga
itin archajiška kalbinė struktūra, išsaugojusi daug senųjų indoeuropiečių
prokalbės bruožų, bei stiprus ryšys su mitologija, gamtos religija ir agrarine
kultūra. Baltų bendruomenės istoriškai vertino savo teritorinį vientisumą,
turėjo savitą paprotinę teisę ir iki pat krikšto laikų išlaikė unikalų dvasinį
bei pasaulėžiūrinį identitetą, glaudžiai susijusį su miškais, vandens telkiniais
ir žeme.
Uralo-finai (arba finougrai) yra etnolingvistinė
grupė, kurios kilmė siejama su šiaurės ir rytų Europos miškų bei tundros
zonomis. Jų kultūra istoriškai rėmėsi klajoklinio ar pusiau sėslaus gyvenimo
būdo elementais, medžiokle, žvejyba ir glaudžiu ryšiu su aplinkine gamta. Ši
grupė pasižymi specifine kalbų šeima, kuri radikaliai skiriasi nuo
indoeuropiečių kalbų, o jų pasaulėjautoje itin svarbią vietą užima šamanizmo
elementai, gilus miško pažinimas ir ištvermė atšiauriame šiauriniame klimate.
Maištinga Siela
2026 m. birželio 8 d., pirmadienis
Dienos daina: SEL – Vėjas [žodžiai / lyrics] (su grupe Mokinukės)
Sveiki!
Muzikos grupė SEL ir apskritai Egidijus
Dragūnas yra kažkoks man prieštaringas fenomenas. Kad ir kaip jo nemėgčiau
kaip viešai „nupiešto“ skandalisto žmogaus, kūriniai visgi kalba patys už save.
Didžioji dalis jo kūrinių man nepaklausomi, tačiau jis turi tokių perliukų, nuo
kurių pašiurpsta oda. Aišku, laikmečio sentimentai, bet vis tiek! Viena tokių iš
jo ankstyvojo laikotarpio dainų yra „Vėjas“, kurios nebuvau girdėjas gal
kokį 15 metų! Atgaminau tik neseniai pažiūrėjęs Karolio Kaupinio filmą „Badautojų
namelis“, kuriame vėl suskambo šis kūrinys.
Grupė SEL, kurios ryškiausias lyderis ir veidas visada
buvo ir tebėra Egidijus Dragūnas, Lietuvos muzikos scenoje susikūrė daugmaž 1993
metais. Per daugiau nei tris dešimtmečius SEL evoliucionavo nuo pionieriško
lietuviško repo ir „eurodance“ elementų turinčios elektroninės muzikos iki itin
kokybiško, didelio biudžeto popmuzikos projekto, sugebančio užpildyti
didžiausias šalies arenas, tiesa, niekada nesu buvęs nė viename jo koncerte.
Nors E. Dragūno asmenybė visuomet buvo skandalinga ir nevienareikšmiškai
vertinama, jo gebėjimas adaptuotis prie besikeičiančių muzikos tendencijų leido
SEL išlikti viena populiariausių ir dažniausiai klausomų grupių šalyje.
Kalbant apie kūrybinį palikimą, svarbu išskirti tokius
albumus kaip „Kubas“ (2000), kuris įtvirtino grupę kaip masinio populiarumo
fenomeną, bei vėlesnius darbus, tokius kaip „Aš kaip žąsis“ ar „Muzika“. Šie
įrašai atspindi grupės brandą: nuo paprastesnių, 10-ojo dešimtmečio pradžiai
būdingų ritmų iki sudėtingesnės produkcijos, kurioje gausu gyvų instrumentų
garsų ir kokybiško garso suvedimo. SEL muzika tapo savotišku Lietuvos
popkultūros metraščiu, fiksuojančiu skirtingus šalies raidos etapus.
Viena, bent jau man, ikoniškiausių grupės dainų – 1995
metais pasirodęs kūrinys „Vėjas“ iš albumo „Kontrolinis šūvis“ (šio albumo
viršelį ir matote įraše). Tai buvo laikotarpis, kai SEL skambesys buvo itin
paprastas, melodingas, tačiau persmelktas lengvo melancholiško liūdesio. Dainos
tekstas kalba apie vienatvę, gamtos stichiją kaip vidinės būsenos atspindį ir
norą ieškoti atsakymų ten, kur viską nušluoja vėjas. Paprasta, bet įsimintina
elektroninė melodija kartu su E. Dragūno specifine dikcija sukūrė
„vėjavaikišką“, nostalgišką nuotaiką, kuri greitai užkariavo radijo stočių
topus ir tapo neatsiejama tų metų Lietuvos muzikinio kraštovaizdžio dalimi.
Po kurio laiko dienos šviesą išvydo gerokai kitokia,
gerai žinoma šios dainos versija, atlikta kartu su merginų grupe „Mokinukės“ (2006
metais albumui „Muzika“). Šis bendradarbiavimas buvo visiškas stiliaus lūžis:
„Mokinukių“ skambesys įnešė lengvumo, popmuzikos polėkio ir šviesesnio, labiau
„blizgaus“ produkcijos atspalvio. Jei originali versija buvo labiau skirta
introspekcijai, tai versija su „Mokinukėmis“ tapo klubiniu hitu, labiau tinkamu
šokiams ir masiniams renginiams. Ši versija parodė Egidijaus Dragūno sugebėjimą
transformuoti seną kūrybą, pritaikant ją naujai auditorijai. Būtent šią versiją
labiausiai ir prisimenu, nes 1995 originalui buvau tiesiog per mažas, kad
užfiksuočiau.
Ši daina apskritai tapo simboliniu tiltu tarp
skirtingų Lietuvos popmuzikos kartų. „Vėjas“ yra tas atvejis, kai paprastas,
nuoširdus tekstas apie vidinį nerimą sugeba išlaikyti savo aktualumą
dešimtmečiais, nepaisant to, kokiu stiliumi – originaliu elektroniniu ar
vėlesniu popchoriniu – jis būtų atliekamas. Tai – SEL kūrybos lakmuso
popierėlis, įrodantis, kad stipri melodija ir paprasta, visiems suprantama
žinutė apie jausmų pasaulį yra ilgalaikio populiarumo pagrindas.
Versija su Mokinukėmis (2006)
Originali versija (1995)
SEL (ft. Mokinukės) – Vėjas
[žodžiai / lyrics]
Mano gyvenimas – beribiai sapnai,
Prisiminimai keisti, kuriuos Tu aplankai.
Mano minčių nepalieki Tu,
Sugriaudama viską, kuo aš gyvenau.
Taip, viskas buvo seniai,
Tas juokas, tos svajonės, kurias Tu
nužudei.
Viskas liko kažkur toli praeityje,
Sudegė, ištirpo beprotiškame laike.
Galbūt diena, galbūt vanduo, galbūt tas
keistas vėjas,
Tas vėjas, kuriuo mes taip tikėjom.
Jis nuneš mus ten, kur beprotiškas
aukštis,
Kur dar nebuvo pakilęs nei vienas
paukštis.
Aš taip norėčiau dar susapnuoti tai,
Tai, kas jau buvo, o gal nebuvo visai...
Ir aš tikiu tuo, kuo tikėjom mes,
Sugrįš tas vėjas ir viltį man atneš.
Aš lauksiu vėl to vėjo,
Kuriuo mes taip tikėjom.
Pakilsiu vėl kaip paukštis,
Pajusiu svaigų aukštį...
Nepamiršau, ką reiškia džiaugsmas,
Liūdesys ir skausmas...
Taip, aš žinau, ką reiškia kristi, sudegt,
ištirpt
Ir vėl pakilti...
Aš taip norėčiau žinoti, kur Tu...
Pamiršau spalvą Tavo akių.
Aš taip norėčiau sutikti saulę su Tavim,
Aš taip norėčiau būti Tavo viltim.
Galbūt tai jūra, galbūt žvaigždės,
Galbūt aukščiau, galbūt tai mano sapnai,
Kuriuos aš pamiršau...
Turbūt tai viskas, ko aš noriu,
Ką aš jaučiu, ko laukiu, ko aš
gimiau.
Kažkas skambės klaikiam garse,
Turbūt sulauksiu tos valandos, o gal ir
ne.
Tos akmeninės gėlės, ar Tu jas matei?
Jos nebemiršta net tada, kai jas sudaužai.
Aš ne akmuo, aš tik sužeistas paukštis,
Pasiilgęs jau seniai svaigulio ir aukščio.
Ir aš tikiu tuo, kuo kažkada tikėjau,
Sugrįš tas vėjas ir viltį man atneš...
Aš lauksiu vėl to vėjo,
Kuriuo mes taip tikėjom.
Pakilsiu vėl kaip paukštis,
Pajusiu svaigų aukštį...
Nepamiršau, ką reiškia džiaugsmas,
Liūdesys ir skausmas...
Taip, aš žinau, ką reiškia kristi, sudegt,
ištirpt
Ir vėl pakilti...
Aš lauksiu vėl to vėjo,
Kuriuo mes taip tikėjom.
Pakilsiu vėl kaip paukštis,
Pajusiu svaigų aukštį...
Nepamiršau, ką reiškia džiaugsmas,
Liūdesys ir skausmas...
Taip, aš žinau, ką reiškia kristi, sudegt,
ištirpt
Ir vėl pakilti...
Maištinga Siela







