Su pavasariu!

Tavo ir mano gyvenimai-
Tik neįskaitomos natos
Vasario sniege
Parašytos sniegenų kojomis –

Niekas niekas niekas − − −

Vidmantė Jasukaitytė

Sveiki mielieji, su kalendoriniu pavasariu! Kadangi – pavasaris, nutariau ir vėl šiek tiek pakeisti mūsų blogą, tikiuosi, kad pavasarį čia susirink dar daugiau skaitytojų, kurie mėgstą literatūrą, dailę, teatrą ir kitas meno šakas, o kartais ir šiaip „pablevyzgoti“. Man pirmosios dvi kovo mėnesio savaitės išmėginimų metas – praktika mokykloje, todėl reikės šiek tiek jėgų sugrįžti į ten, kur visiškai nesinori, bet ką padarysi, toks jau likimas. Tikiuosi, kad nereikės laukti pavasario iki balandžio ir jau kovo viduryje turėsime visiškai nutirpusius laukus ir miškus. Pavasaris tuo ir yra žavus, kad tai – atgimimo metas, taip jau mano gyvenime yra, kad vasaris visada būna pats sunkiausias mėnuo visomis prasmėmis, ištinka daugiausia nelaimių, daugiausia sukrėtimų ir konfliktų, bet balandis viską kompensuoja, tada noris veržtis į laukus ir kvėpuoti sprogstančiais viržynais. Dieve, pavasaris būna toks trumpas, per trumpas man, tai beveik sekundžių reikalas. Tas momentas, kai nudžiūsta keliai ir pradeda sprogti medžiai pats gražiausias, kitą dieną žiūri, kad medžiai jau apsiputoja smaragdu – pavasaris jau ir praėjęs, nors oficialiai tebesitęsia, bet jau nebėra tos dvasios. Lauki ir sulauki, pradedi laukti kito pavasario. Ir taip metai iš metų! Taigi, šiemet pavasario proga linkiu tik vieno dalyko, - bėkit sutikti to pavasario, nepražiopsokit jo, nes jis būna tik kartą metuose. Tik kartelį.

Maištinga Siela