Sveiki mielieji, šiandien noriu trumpai supažindinti su dar vienu filmu. Lietuviai kaip visada mėgsta filmų pavadinimams suteikti savus prieskonius, todėl šįkart filmas vadinasi „Skandalingoji plunksna“ (Quills). Filmas nėra labai šviežias, 2000 metų gamybos, tačiau joje tebėra užkonservuota autentiška laikotarpio dvasia, be to, nelabai ir svarbus tas laikotarpis, kada buvo nufilmuotas, galiausiai istorija pasakojama apie 18 amžiaus Prancūziją. Tai šiek tiek biografinis filmas, kadangi pasakojama apie to meto garsųjį rašytoją Markizą de Sadą, pagarsėjusį ypač nešvankia pornografiška literatūra, kurią paslapčia skaitė visa šalis, nors imperatorius ir buvo išdraudęs tai daryti. Filmas – fantastiškas! Arba čia man gerai sekasi rinktis filmus, arba aš prarandu gebėjimą skirti aktorinį meistriškumą, tačiau jau ir vėl trūksta žodžių – aktorių vaidyba profesionali. Nenuostabu, juk šiame filme vėl sumūrytos pasaulinės garsenybės, joje vaidina ne vienas Oskaro savininkas, o tarp jų ir garsioji „Titaniko“ ir „Skaitovo“ aktorė Kate Winslet. Tai berods pirmasis jos vaidmuo po „Titaniko“. „Skandalingoji plunksna“ mus nukelia į bepročio namus, kuriuos prižiūri jaunas kunigas, čia ir įsiplieskia intrigos, kunigas įsimyli jauną skalbėją, ši įsimyli netikro pamišėlio nešvankias knygas, o galiausiai ir patį kunigą. Pamišėlio namuose per prievartą laikomas Markizas de Sadas, kuris paslapčia rašo nešvankius romanus ir per skalbėją perduoda rankraščius į spaustuvę. Galiausiai Markizą sunaikins pati rašymo manija, pasirodo rašyti reiškia gyventi, o kai iš jo celės atimami visi daiktai, jis ant savo rūbų savo paties krauju parašo apsakymą. Pabaigoje taip įsiplieskia ši kone demoniškai pavaizduotas rašymo maniakiškumas, kad jis savo fekalijomis jau kalėjimo rūsyje nesiliauja rašyti, tarsi jį būtų apsėdęs pats šėtonas. Kunigas kaip įmanydamas bando jam padėti, bando apsaugoti nuo žiauraus daktaro, kuris taiko kankinimo metodus, norėdamas „išgydyti“ ligonius. Bet kunigas pats kovoja su savimi, kovoja su savo prigimtimi, celibatu ir meile, dievas jam tampa per mažas ramstis ir jis galiausiai pasiduoda savo kūniškoms aistroms. Bet, deja, per vėlu, kadangi skalbėjos jis netenka per Markizo atneštą ištvirkėlišką sindromą. Filmas kupinas aistros, žmogaus laisvė nieko neverta, jei jis negali atsiduoti savo prigimčiai, žmonės vis dar varžosi prieš kitus, nors už akių atsiduoda savo pagundoms. Filmas būtent yra apie tą išsilaisvinimą, naujos sistemos atėjimą per pornografinę literatūrą. Fantastiški aktoriai sukūrė stiprų ir įtaigų filmą. Galiausiai filme svariausia yra ne gašlybės, bet to meto visuomenės proto vaizdavimo ribos. Kritikai ir patys žiūrovai pripažįsta, kad filmas tikrai įdomus ir vykęs, man taip pat tenka nusiimti skrybėlę ir su tuo sutikti. Galiausiai juk 18 amžius yra klasicizmo griūvimo pradžia, naujos normos, nauji įstatymai, o filmas autentiškumu būtent tuo ir pasižymi. Įstatymai ir klišės nepajėgia nugalėti žmogaus dvasios ir prigimties. Kaip neretai filmuose būna, už maištavimą prieš sistemą tenka sumokėti pačiu brangiausiu pinigu – savo gyvybe.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą