Knyga: Federico Moccia "Trys metrai virš dangaus"

Sveiki mielieji, šiandien noriu Jums pristatyti italų rašytojo Federico Moccia knygą „Trys metrai virš dangaus“ (Tre metri sopra il cielo). Pagal šią knygą jau spėtas sukurti ir filmas, ir knygos tęsinys, ir tęsinio filmas. Kaip jau pastebėjau „Trys metrai virš dangaus“ Lietuvoje jau tapo mažyčiu bestseleriu, jaunosios knygų maniakės negali atsiplėšti nuo šios knygos, iš komentarų eina suprasti, kad knyga perskaityta ir ne vieną ir ne du kartus. Nenustebčiau, jei ji taptų ir jaunimo Biblija, ypač mergaičių, kurios taip ilgai svajoja apie tyrą ir gražią meilę. Nežinau koks „biesas“ man suteikė jėgų pabaigti skaityti šią knygą, nes pirmuosius 50 knygos puslapių labai abejojau knygos stiprumu, kadangi stilius atrodė super sausas, beveik jokių meninių priemonių, išskyrus keli pasikartojantys italų jaunimo žargonai, jau norėjau užsipulti knygos vertėją, bet po to supratau, kad tai tikrai ne jos klaida, kadangi knyga ir turi būti tokia apysausė, sakiniai trumpi, logiški ir aiškūs kaip du kart du. Pasirodo tai pats autorius Moccia yra užaugęs tarp režisūros pasaulio ir jam artimiausias žanras besąs scenarijus, todėl visai nenuostabu, kad knyga egzaltuota literatūrinėje plotmėje, tačiau siužetas yra gal aštrus, aktualus ir prikaustantis dėmesį, štai kodėl jaunimą ši knyga taip ir prikausto prie puslapių. Be to, laikui bėgant tas sausas stilius įgauna ir savų privalumų, kadangi su siužetu pritampa ir pats skaitytojas, kuris pagauna impulsą sekti herojų išgyvenimus ir naujus įvykius, kurių čia labai gausu.

Galima sakyti, kad knygos nemečiau skaityti iš pradžių vien dėl pakantumo, na, juk negali būti knyga niekam tikusi ir dar populiari. Tik užvertęs paskutinį puslapį, pagalvojau, kad galbūt ir buvo verta viską perskaityti, kad dar kartą įsitikinčiau šventa taisykle, kad niekada nebūna vien tik blogų knygų, juose visada slypi kažkas tokio, kas yra pusėtina arba pozityvu. „Trys metrai virš dangaus“ orientuojasi būtent į jauną skaitytoją, todėl ir jo tekstas ir struktūra turi būti prieinami būtent jaunam žmogui, na kaip tu sudominsi jaunimą, jei ne paprastumu, aktualumu ir lengvumu. Niekas nedrįs tikriausiai ginčytis, kad knygos tekstas tirpte tirpsta akyse, o puslapiai lengvai verčiasi tik į priekį. Knyga skirta pačiam žmogiškiausiam dalykui – malonumui ir poilsiui. Manau, knyga patiks visiems, kuriems patinka „Saulėlydis“ ir panašios sukomercintos knygos. Net neabejoju, kad geriau skaityti tai, negu apskritai nieko neskaityti, galiausiai jaunam skaitytojui reikia pirmiausia ir patirti skaitymo malonumą, kad galėtų labiau gilintis į literatūros pasaulį, ieškoti dar neatrastų formų ir saviraiškos, todėl sakau, kad tokiems pradedantiesiems „Trys metrai virš dangaus“ bus puiki knyga, su kuria patirsite tikrą skaitytojo „kaifą“. Knyga jausminga, įtraukianti. Tai pasakojimas tarsi šiuolaikinės Romeo ir Džiuljetos meilės istorija, taip ir skelbia anotacija. Pagrindiniai herojai du jaunuoliai: Babi ir Stepas, visiškos priešingybės, todėl jų kelionė į meilę patyria nuostabių jaudinančių kuriozų. Šiek tiek banaloka, primena muilo operą, bet maloniam skaitymui visai neblogai. Anekdotinės situacijos išblaško ir nuteikia linksmam skaitymui.

Tėvų ir veikų konfliktai, jų sugretinimas, panašumai ir skirtumai, galiausiai atskleidžiamos ir socialinės nelygybės problematika, bet labiausiai aukštinama meilė, ta žmogaus būsena, kai pasijauti tarsi paukštis, trys metrai virš dangaus, kai gali daug daugiau nei leidžiama žmogui. Knyga išties apie tai, kad meilė mus geba keisti ir daryti geresniais, bet ši knyga nenuvylė bent vienu tikrai užtikrintu dalyku – pabaiga, ji laiminga, bet savaip, užtai bravo Federico Moccia. Pabaigoje žmogus įgauna didžiausią suvokimą, kad prarasto laiko neskaičiuojama, kad niekada nevėlu keistis ir kad svarbiausia, jog gyvenime nutiko kažkas tokio, kas duoda peno pačiam herojui, suvokimą, pažinumo emocinėje plotmėje. Lankstūs ir gausūs knygos dialogai, mažai aprašymų, tai tikras garantas ir pasisekimas tarp jaunų žmonių, kuriem iki gyvo kaulo įgriso detalūs aprašymai, literatūra pagal mokyklinę programą. Tai knyga apie jaunų žmonių gyvenimą, kurie norėtų kelti savo sparnus, bet kartu dar kaip kanarėlės yra priklausomi nuo tėvų lesalo. Maištinga ir teisinga knyga, savotiškai nieko nemoralizuojanti, bet atskleidžianti ir parodanti tikrąsias jauno žmogaus vertybes: laisvę ir meilę, meilę, meilę, meilę, meilę, meilę.....

Jūsų Maištinga Siela