Sveiki mieliausieji,
Na štai, pagaliau sutikome Naujuosius 2012 - uosius
metus. Skubu Jus visus pasveikinti. Tokia ta gruodžio mėnesio pabaiga ir sausio
pradžia – visada skubame sveikinti. „Pasveikinkime vieni kitus, juk tai daryti
šitaip lengva...“ dainuodavo Marijonas Mikutavičius. Skubu ir aš, juolab, kad
2012 – ieji ypatingi metai. Daugelis mano pažįstamų, kurie dažniau čia lankosi,
tik skeptiškai iš manęs juokiasi, sako, ale ir tu pradėjai visais tais
pranašais tikėti. Netikiu tik vienu – Pasaulio pabaiga, mūsų visų pabaiga. Juk
mes – nemirtingi, tai, kas yra mumyse, o tai yra siela, dvasia, Dievo
kibirkštis, kuri eina išgyvenimo į gyvenimo ir pagaliau atėjo ypatingas laikas,
kada galime pakilti.
Galbūt kažkas mane ims laikyti kliedesingu fanatiku,
tačiau kas norės, tas supras. Juolab, kad laikas parodys, kaip viskas bus iš
tikrųjų. Nenusiminsiu, jeigu nebus ir to, kas buvo ir dar bus čia rašyta,
analizuota, narstyta, įrodinėta, peikta ir atmesta, galiausiai kiekvienas
renkasi savo santykį ir kaip jam džiaugsmingiau ir įdomiau gyventi, kaip
perdažyti ir nuspalvoti savo gyvenimą, kaip jį sužaisti, suvaidinti,
nugyventi... Kai supranti, jog gyvenimas yra tai, kad gali pasirinkti sau tam
tikrą vaidmenį, dažą, grimą, tada suvoki, jog nėra jau taip viskas beviltiškai
nepriklausoma nuo tavęs paties. O dar geriau – niekada nebuvo ir nebus normalių
žmonių. Ir tai yra nuostabu! Mokėkite būti nenormalūs ir kitus matyti
nenormalius. Nebijokite tokio žodžio, nes nenormalumą mes turime priimti kaip
individualumą. Linkiu per ateinančius metus nebijoti sunkumų, savęs ir
aplinkinių, ir to, kas vyksta ir įvyks su mumis visais.
Atsisukus – 2011 – ieji man asmeniškai buvo sudėtingi
metai, nelengvi transformacijos ir pokyčių metai, kurie vis dar lyg ir tęsiasi
tik kitame plane ir kitame kontekste. Pokyčiai ir permainos, nestabilumas, štai
kas dar laukia manęs ir daugelį iš mūsų, bet tikriausiai reikia prisiminti
labai gerą Douglo Adamso pasakymą: „Galbūt
aš nenuėjau ten, kur ketinau, bet užtat sustojau ten, kur norėjau.“ Kartais
atrodo, jog daug ką prarandame, metame viską į šalį dėl nepaaiškinamos
priežasties, prieštaraudami „sveikam protui“, bet viskas vyksta ne šiaip sau,
viskas vyksta pagal Dieviškąjį planą, nes visada pravartu prisiminti, kad be
Mūsų Viešpaties nenukris nė vienas plaukas nuo galvos. Jei praradome kažką,
vadinasi, viduje kažką įgijome arba dar įgysime eidami tolesniu keliu.
Tikiu, kad 2012 – aisiais bus visko. Tai jau yra. Tai jau
užprogramuota ne tik mūsų visų mintimis, bet ir paties Kosmoso atliepimu.
Viskas gali atrodyti kaip košmaras, tačiau taip nėra ir nebus, mes keičiamės,
keičiasi Žemė, mūsų prigimtis išstumia visuomenės normas ir mokslo klystkelius,
kuriuos laikome nenuginčijama tiesa prieš dvasią, Dievą ir nepažinumą.
Linkiu dvasiškai verstis per galvą, iš visų jėgų trokšti
tobulėjimo ir gerų minčių, gerų permainų, o labiausiai – mylėti drąsiai ir be
baimės. Nieko nepaprasite, nes Jūs jau esate ir turite save, o viskas, kas ne
jumyse, prisiminkite, jums ir nepriklauso, įskaitant ir turtus, reputaciją,
šeimos narius... Taip, jie yra ir jais džiaugiamės, tačiau ateina
transformacijos metai ir vėl teks prisiminti save ir meilę visumai, o ne
pareigas, ne darbus, ne dar kažką. Linkiu, kad 2012 – ieji būtų kuo šiltesni,
draugiškesni, pilnesni tikėjimo, o ne reikalavimo ir pretenzijų. Kad būtų
daugiau atsakymų, nei klausimų. Linkiu mylėti. Mylėti! Mylėti! Mylėti!
Nieko gražiau ir geriau negu mylėti.
Jūsų Maištinga Siela
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com
Labai gražus įrašas (kaip ir visi, žinoma) :) Mindaugai, tau taip pat gerų metų, tegul džiaugsmai būna dideli, o problemos greitai išsprendžiamos ir nereikšmingos!
AtsakytiPanaikintiDėkui :)
AtsakytiPanaikinti