Sveiki visi,
Visai netikėtai šiandien įšoko pakankamai ilgas mėgėjiškas Petro Pikšrio ir
draugų kurtas filmas „Šalta šiluma“ (2011 m.), kurį jau galite pamatyti ir „Youtube“
kanale. Tai daugiau nei valandą trunkantis pasakojimas apie jauną moksleivę
Gabrielą, kuri eilinį kartą pakeitusi mokyklą bando pritapti mokykloje, iškęsti
grubią motiną ir susirasti savo tėvą. Gegužės mėnuo merginai tampa lemtingas,
nes būtent tomis dienomis įvyksta jai daug sunkių išbandymų, kurių mergina nėra
pajėgi pakelti ir iškęsti...
Filmą pavadinčiau „Romeo ir Džiuljetos“ istorija, kuri prisodrinta
pakankamai banalokų scenarinių klišių, kurios kvepia muilo operomis, jau
pradedant vadu - Gabriela. Taip, pati
filmo idėja gan įdomi ir iš tolo žvelgiant – aktuali – kur nuneša žmogaus
likimas, kai jam tenka kęsti patyčias? Tačiau scenarijus vien tuo neapsiriboja
ir čia įsivelia meilės istorija bei tėvo paslapties linija – visko daug ir
viskas vienu metu, manau, neišlaikyta nei įtampa, o dramatizmas atrodo
dirbtinis, perspaustas. Nors jau filmo pradžioje pasakoma, kad filmas
mėgėjiškas, kad vaidina neprofesionalūs aktoriai ir montuoja neprofesionalai –
lyg atsiprašoma už techninius nesklandumus, nuteikia filmo seansą ypač įtariai.
Pažiūrėjus 3 minutes, visos abejonės pasitvirtina – filmas LABAI mėgėjiškas,
mažo biudžeto ir už tai nereikia teisti. Netgi galiu pagirti, kad jauni žmonės
reiškiasi kine, jį platina, kuria ir skatina domėtis ne tik mėgėjišku kinu, bet
ir turi, ir nori kažką pasakyti savo kūryba.
Iš esmės Petras Pikšrys daug ką darė – rašė scenarijų, pats vaidino ir
režisavo, ir prisidėjo visame kame, todėl turime ir rezultatų, kurie tikrai
neatitinka tikrojo kino. Dabar pasakysiu keletą pačių pačiausių pastabų. Labiausiai
trikdė trys pagrindiniai dalykai – aktorių vaidyba, kai kurių išties buvo labai
nenatūrali, išskirčiau nebent klasės du chuliganus ir kažkiek Gabrielos motiną,
o visa kita – neįtikino nė iš tolo. Kitas dalykas, kas ir trukdė neprofesionalams
aktoriams ir kas dažnai pasitaiko lietuviškame jaunatviškame kine – tai tekstas,
jis aktorių lūpose skamba nenatūraliai, jis parašytas literatūrine kalba, o
keliant į kiną – nepakeista, ir ypatingai dialogai tarp Luko ir Gabrielos bei
tėvo, kai reikia švelnumo, subtilumo, žodžiai byra kaip eilėraščiai ir primena
nevykusią tikrovės parodiją – kalba trukdė aktoriams, todėl jie atrodė dar prastesni.
Ir trečias dalykas – loginės klaidos, pvz. vienas iš kiemo berniokų palieka
raitytis Gabrielą pievelėje girtą, nors buvo atėjęs su kuprine, kurią irgi
paliko prie Gabrielos, dialogai nutrūkdavo be atsiveikinimo – aktoriai atsistodavo
ir išeidavo, lyg viskas vyktų scenoje, daug kur matėsi operatorių šešėliai, bet
visa tai pateisinama, juk neprofesionalai ir t.t. Tiesiog kitą kartą komandai
siūlyčiau tapti tobulesniais šiuose dalykuose, ypatingai atsargiai su
scenarijumi ir jo tekstais, nes daugelis scenų priminė mokyklinį spektakliuką,
kuriame vaidina auklėtojos priversti mokiniai – atsainumo būta nemažai.
Bet šiaip sveikinu, pirmas blynas gerokai prisvilęs, bet vis tiek buvo
įdomu žiūrėti. Linkiu tobulėti, augti ir kurti.
Anonsas:
Visas filmas:
Jūsų Maištinga Siela
Perziurejus filma visa skauda sirdis...
AtsakytiPanaikintiziurejau ir verkiau...
AtsakytiPanaikinti