Sveiki pavasarinukai,
Kokia šiandien buvo graži diena! Viena iš tų, kai labai smarkiai norisi
gyventi, nes šviečia saulė, o giedra diena nebeatneša šalčių, atvirkščiai, ima
nuo stogų tirpinti sniego lašinius ir „O,
boža, boža...“, kaip smagu tiesiog stovėti kieme ir kvėpuoti. Pagalvojau,
kad dar kelios savaitėlės ir jau lygiadienis, tuoj reikės gyventi vasaros laiku
ir vakarai vėl bus ilgi ir šviesūs, ir nuo tos minties apsąla širdis. Vėl
kelionės prie jūros, ilgi vyno vakarai su Baltija, įdomiais pašnekovais ir gyvenimas
vėl iš pilkumos tuoj taps nesibaigiančia švente.
Norėčiau sau prisiekti, kad kelsiuosi anksčiau, eisiu pabėgioti, daugiau
sportuosiu, juk pavasaris ir pažadų antplūdis, pats laikas keisti įpročius.
Šiuo metu po šitiek metų ir vėl tapau paveikslą – niekur neskubu, skuba tik
pavasaris ir man tai patinka.
Iš šaldiklio ištraukiau šaldytas vyšnias ir šiandien visas sušlamščiau –
atlaisvinau vietą ir šiaip, juk tokiom progom jos ir buvo užšaldytos. Valgiau
pernykščias vyšnias ir, velniai rautų, buvo gera!
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą