2013 m. birželio 28 d., penktadienis

Lietinga diena arba kai viskas savoje vietoje


Sveiki,
Šiandien atsibudau ir ilgai nesikėliau iš lovos. Saulė nešvietė, lojo šuo, ir supratau, kad daugiau nebeužmigsiu. Tai pirmas rytas po daugelio, kai nepuolė musės ir nereikėjo paslėpti po antklode nuogų rankų, o visais kitais rytais jos mane dubasindavo, nervuodavo ir visaip kitaip vesdavo iš proto savo zvimbimu, kutenimais ir strakaliojimais. Nedraugauju su musėmis. Su uodais tuo labiau. Tiesą sakant, negaliu jų pakęsti.
Šiandien visą dieną lyja ir dėl to esu labai patenkintas. Nors ir vėsoka, bet vis tiek patenkintas. Kai lyja, jaučiuosi saugus, nes suprantu, kad sėdėti namuose yra gerai, nes nieko neprarasiu, niekur neprivalau vykti, nieko pamatyti, - juk lyja ir dėl to nesi įsipareigojęs skubančiam laikui ir nesi priklausomas nuo įspūdžių. Rašau sau atsiliepimus apie kiną, maukiu kavą ir jaučiuosi gerai.
Laukia neperskaityta knyga, nepabaigtas tapyti paveikslas ir dar vienas puodelis kavos. Kai lyja, mėgstu kavą. Ir arbatą mėgstu. Aš daug ką mėgstu ir, manau, tai yra mano labai gera savybė. Bet labai nemėgstu, kai ryte pažadina musė ar įkanda uodo patelė. Labai nemėgstu. Bet ką padarysi. Jei Didysis Sprogimas būtų pakrypęs kita linkme, gal uodų ir musių neturėtume? Kas žino, nemoku skaityti akašų kronikų, negaliu pamatyti daugiavarianačių realybių ir Visatų, bet man patinka ši Visata, kurioje randuosi, arba manau, kad randuosi. Esu ja patenkintas. Nemanau, kad būčiau patenkintas, kada žinočiau, jog paralelinėje Visatoje viskas kur kas geriau ir ten nėra nei musių, nei uodų. Kaip ir žinios apie Norvegiją ar JAV, - sako, ten kur kas geriau gyventi, todėl čia, kur esu, jau nebėra taip gera. Bet ar tikrai? Jei įsivaizduoju, kad nėra horizonto ir kitų šalių, tai jaučiu, kad esu savo vietoje. Pačioje geriausioje vietoje. Kas, kad su musėmis, bet bent jau su neperskaityta knyga, nepabaigtu savo paveikslu ir neišgertu kavos puodeliu.  
Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą