Filmas: "Išvarymas" / "The Conjuring"

Sveiki, kino mylėtojai,

Netrukus į Lietuvos kino teatrus atžygiuos siaubo juosta „Išvarymas“ (The Conjuring) (2013), kuri dar, reklamiškai priduriant, pristatoma kaip „Pjūklo“ ir „Tūnąs tamsoje“ naujausias kūrėjų darbas. Pasirodo, kad kūrėjai nori kilstelėti kartelę aukščiau ir pranokti savo galimybes, nes daugelių anotacijų reprezentuoja šį filmą kaip patį baisiausią filmą, pasirodžiusį šiais metais. Palaukit, bet ar ne šitaip buvo kalbama metų pradžioje, kai pasirodė „Piktieji numirėliai“, o vėliau teko spjaudytis krauju, nesuprantant iš kur tokios apgaulingos anotacijos?

Aišku, „Išvarymo“ anotacijos šiek tiek perdėtos, nes pažiūrėjus filmą lieka toks jausmas, jog paskutiniuoju metu filmų pristatymai būna daug įspūdingesni nei patys filmai. „Išvarymą“ tikrai negalima pavadinti pačiu pačiausiu filmu, nors žvelgiant į filmo vidų ir tai, ką jaučiau seanso metu, galiu drąsiai teigti, kad filmas tikrai vienas geresnių šių metų komercinių siaubo kūrinių. „Išvarymas“ grįžta į klasikinio siaubo filmo ištakas ir pasakoja ne apie savo ranką benzininiu pjūklu besipjaustančius personažus, kur kraujas sumaišytas su aliejais trykšta geizeriais, bet prisimena apsėdimus ir vaiduoklius. Bravo! Filmo kūrėjai pataikė ant smagios temos, kurią tikrai ganėtinai sėkmingai išvystė, nes scenarijus nebepasirodė iš serijos: „žiūrėjau siaubo filmus visą naktį, o paryčiais parašiau savo scenarijų“. Šįkart scenarijaus fronte pasistengta, o ir į filmą įnešta daugiau paslapties, šiurpesnių detalių, bet kartu nepasakysi, kad filmas kažkuo novatoriškai ypatingas, perspjaunantis ar perlipantis įprastinio siaubo filmo rėmus, kaip prieš penketą ar daugiau metų tai padarė „Paranormalus aktyvumas“, o po to su savo tęsiniais, švelniai tariant, nusivažiavo nuo atrakcionų.

Manau, kad „Išvarymo“ sėkmė nebus nepastebėta ir jau dabar sklinda kalbos apie filmo kūrimo tęsinį, tik mes juk žinome, kaip tie tęsiniai užsitęsia – iki 6-7 dalių, kol galiausiai paskutinė dalis sulaukia visiško kracho ir išsekimo, prisimenant tą patį „Pjūklą“, „Saulėlydžio“, „Absoliutaus blogio“ litanijas. Grįžtant prie „Išvarymo“, galiu pasakyti, jeigu jūs neabejingi klasikinio „Egzorcisto“ dalims ir versijoms, manau, kad ši juosta sugrąžina ant pakylos apsėdimo baimę ir laikinai paspiria į šalį vampyrus, zombius ir kitus jau gerokai įgrisusius padarus. Iš tikrųjų patiko, virptelėjau, kai kada net aikčiojau, buvo vietomis to siaubelio, bet filmu šedevru toli gražu nepavadinčiau, o kūrėjus tiesiog maldauju apsiriboti pirma ir nesugadinta dalimi.

Pagrindinius vaidmenis filme sukuria mano mėgstamas Patrick Wilsonas, kurį galėjote išvysti „Tūnąs tamsoje“ ir tuoj išvysite šio filmo tęsinyje. Vera Farmiga sukuria jam neblogą aiškiaregės kompaniją, tačiau filmas visgi orientuojasi ne į aktorius, o į siaubą, kurio, mano akimis, buvo ir pavyko sukurti neblogą atmosferą.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 7.5

Lietuviškas anonsas:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ozas: didingas ir galingas" / "Oz the Great and Powerful"

Sveiki, kino mėgėjai,

Pasimaklinėjęs po nekomercinį kiną, užšokau ant tikro mamuto – „Ozas: didingas ir galingas“ (Oz the Great and Powerful) (2013). Taigi, turime dar vieną sumodernintą pasakos variantą visai šeimai, į kurį kino kritikai numojo ranka, o iš žiūrovų sulaukė pačių įvairiausių nuomonių. Žinote, visi prisimename pasaką apie Smaragdų miestą, pats iš vaikystės prisimenu „Keistuolių teatro“ kelių dalių ekranizaciją, kurią laikas nuo laiko rodydavo LRT kanalas. Aišku, beveik jokių panašumų neturi su pačia naujausia amerikiečių ekranizacija.

Filmas buvo patikėtas „Žmogaus voro“ režisieriui ir „Ksena“ bei „Heraklis“ prodiuseriui Sam Raimi. Na, ir žinote, manau, režisierius kūrė pagal jam patikėtus standartinius šablonus – pritraukti kuo daugiau žiūrovų, nerizikuojant novatoriškomis idėjomis. Iš esmės, taip, šis filmas standartas, tačiau, mano akimis, galima ir standartą padaryti įdomų, juolab kad siužetas nuo tikrosios pasakos pakankamai painterpretuotas, bet ne taip, kaip norėtųsi. Galingi ir didingi yra nebent efektai, spalvos, vizualizacija. Kartais toks jausmas, kad žiūri pusiau animacinį filmą su gyvais aktoriais, nuostabus iliustracinis fonas yra, manding, įtikinamas, be korektūros ir nekokybiškumo žymių. Pats siužetas vėlgi nėra prastas, kaip minėjau, daug interpretacijos, kas ypatingai dabar ir daroma smagiai su pasakomis kine, kurios sulaukia labai didelio populiarumo. 

Nemanau, kad filmas prastas, smagiai žiūrėjau, o labiausiai širdis leipo dėl aktorių ketvirtuko, nes vienoje puokštėje pamatyti Michelle Williams, Rachel Weisz, Mila Kunis ir James Franco, tikriausiai, daugiau gyvenime ir nebeturėsime galimybės. Kai kas skundėsi, kad Franko pritrūko charizmos, bet manau, sunkoka šiek tiek vaidinti įsivaizduojamame fone, kai dalis personažų dar tik bus nupiešti kompiuterine grafika, tačiau gal tai ir nepasiteisinimas... Aišku, piktosios raganos visuose filmuose turi milžinišką pasisekimą ir jų personažai iš prigimties jau yra pilni parako, prisimenant J. Roberts „Veidrodėli, veidrodėli...“ ir Ch. Theron „Snieguolė ir medžiotojas“. Matomai su blogosiomis raganomis dar susidursime, nes jau sukurtos šviežios juostos su Angelina Jolie ir Julianne Moore.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 44/100

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela