Filmas: "Daktaras Streindžas beprotybės multivisatoje" / "Doctor Strange in the Multiverse of Madness"

 

Sveiki,

Dar pamenu tą metą, kai pirmąkart pamačiau „Daktarą Streindžą“ (2016) kino salėje su aktoriumi Benedict Cumberbatch, tada pamaniau: vau, koks gerai techniškai ir siužetiškai atidirbtas mindfuck stiliaus Marvel serijos kūrinys. Kurį laiką tuos išlikusius įspūdžius saugojau ir maniau, kad tai geriausias visų laiku Marvel projektas, tad ir iš antrosios dalies maždaug tikėjausi, jeigu nedaugiau, tai bent jau tokio pat kalibro filmo. Laukti teko daugiau nei penkerius metus ir pagaliau sulaukėme tęsinio pavadinimu „Daktaras Streindžas beprotybės multivisatoje“ (angl. Doctor Strange in the Multiverse of Madness) (2022). Šiam personažui teko šių metų pradžioje sušmėžuoti ir naujausioje „Žmogaus voro“ dalyje.

Visgi lūkesčiai pasirodė kiek perdėti, nes filmas nepateisino pirmosios dalies stiprumo. Šioje dalyje veikia tas visus užhipnotizavęs kelionės per tikroves (šiuo atveju per visatas) dinamiškas efektas, tačiau kur kas nuvilia plokščia siužetinė linija. Iš kitos visatos atsiranda azijietė mergaitė, kuri turi galią keliauti per visatas ir Daktaras Streindžas susiranda Raudonąją raganą Vandą, kuri, paskendusi iliuzijose apie tariamus savo vaikus, trokšta patekti į kitą visatą ir paveržti savo antrininkės atžalas, tačiau Vanda pardavė sielą, ji paveikta Tamsiosios knygos, kuri ją padarė nuožmia ir tik vieno tikslo trokštančia ragana. Daktarui Streindžui, bėgant nuo Vandos per visatas, tenka susidurti su savo paties antrininku ir savaip įveikti blogį...

Kodėl filmo siužetas plokščias? Mes matome savo visatos Daktarą Streinžą ir mums nekyla abejonių, jog tai mūsų senasis gerasis Daktaras Streindžas, nesupuvęs gerietis, už kurį sergame nuo pat pirmojo filmo kadro iki paskutinio. Užduotis labai paprasta: įveikti blogį ir sugrąžinti tariamą visatų pusiausvyrą. Šalia dar prabėgomis pasakojama Daktaro Sreindžo per visatas susiplakusi jo ir mylimosios Kristinos meilės istorija. Vienintelis dalykas, ką pateisina kitų visatų blogiukai Streindžai, yra meilės ir laimės matmuo, kurį mūsų gerasis Strendžas priima besąlygiškai Kristinai leisdamas savo tikrovėje ištekėti už kito vyro, vadinasi, asmeninės laimės paaukojimas vardan mylimo žmogaus mūsų Streindžui yra svarbesnis reikalas, nei kaltė ir kerštas dėl nelaimingo gyvenimo. „Ar esi laimingas?“ Esminis klausimas suskamba pagrindiniam veikėjui, bet šis konkretaus atsakymo neturi, nes nekvestionuoja savo laimės arba nelaimės, nes jis nesavanaudis, o štai kitų visatų Strendžai jau sugedę kaip pajuodęs dantis. Ir visa pasaka baigta. Gėriui vėl lemta įveikti blogį, o mums, žiūrovams, vėl priimti faktą, kad laimingi tampame tik aukodamiesi ir atiduodami. Žodžiu, tomis kelionėmis per didžiausias visatos pakopas neprailgo, tačiau įdomesnio siužeto ir dinamikos visgi man asmeniškai pritrūko.

Prie šio filmo dirbo „Heraklis“, „Ksena“ bei „Spartakas“ režisierius Sam Raimi, kuris turi ilgalaikės patirties realizuojant nekasdieniškus komikso personažų likimus, tačiau visuminis filmo vaizdinys toks, jog jis nėra nei pakankamai prastas, kad sakytum žodį iš š raidės, ir nėra toks geras, kaip pirmoji dalis, kad sakytum žodį iš g raidės. Toks drungnas.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Aiškiaregė" / "Dievo dovana" / "The Gift"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart noriu pakomentuoti ir pasidalyti kino filmu „Aiškiaregė“ (angl. The Gift) (2000), kai kur filmas verčiamas „Dievo dovana“ ir kuris būtų taisyklingesnis pagal anglišką pavadinimą. Na, tiesą sakant, ilgai laukiau šio filmo ir netikėtai jį pažiūrėjau. Buvau matęs vaikystėje, bet atsiminiau tik neaiškias nuotrupas, galimas daiktas, šio filmo nepamačiau iki galo, bet štai dabar...

Dabar jau visai kas kita. Filmas pasakoja apie našlę, trijų sūnų motiną, kuri gauna pašalpą ir šiek tiek verčiasi būrimu. Galiausiai ji įsivelia į kriminalinį įvykį, apie kurį perspėja regėjime jos mirusi senelė... Filmas jau nuo pat pirmųjų kadrų sudomina ir nebepaleidžia. Aišku, tai mistinis trilerio žanras, tačiau kažkaip neįtikėtinai viskas gerai surežisuota, o scenarijus, rodos, ką čia naujo begalima pamatyti sename mistiniame trileryje, bet visgi galima! Paprasta, rodos, kaip du kart du, bet mėgautis šiame filme yra kuo! 

Filmą režisavo „Žmogaus voro“ epopėjos ir „Ozas: didelis ir galingas“ režisierius Sam Raimi. Režisavo itin sėkmingai, pasikviesdamas tokius puikius aktorius kaip Cate Blanchett, Hilary Swank, Katie Holmes, Keano Reeves ir t. t. Dirbti su tokia puikia aktorių brigada, rodos, pasisekti negalėjo, bet mes žinome, kad aktoriai dar nėra gero filmo garantas. Puikus scenarijus, išvystyta istorija, subtilūs pagrindinio personažo regėjimai, baugi, siaubo filmui būdinga atmosfera, meilės istorija, rodos, trileryje yra tiek daug, ir viskas savo vietose. Šiųmečių „Oskaro“ savininkė Cate Blanchett iš vis, kaip ir daugelyje filmų, nepakartojama. Net nereikia jai būt seksualiai ar kokiai kitokiai, ji tiesiog neįtikėtinai įdomi ir įtaigi kadre, taip galiu pasakyti ir itin brutalų šįkart pasirodžiusį Keano Reeves, bei baikščios H. Swank personažo. Puiki istorija, lengva magija, bet dar nenusibanalėjusi, priminė „Kaulų kolekcionierių“ bei filmą su Sandra Bullock „Nuojauta“.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 62/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ozas: didingas ir galingas" / "Oz the Great and Powerful"

Sveiki, kino mėgėjai,

Pasimaklinėjęs po nekomercinį kiną, užšokau ant tikro mamuto – „Ozas: didingas ir galingas“ (Oz the Great and Powerful) (2013). Taigi, turime dar vieną sumodernintą pasakos variantą visai šeimai, į kurį kino kritikai numojo ranka, o iš žiūrovų sulaukė pačių įvairiausių nuomonių. Žinote, visi prisimename pasaką apie Smaragdų miestą, pats iš vaikystės prisimenu „Keistuolių teatro“ kelių dalių ekranizaciją, kurią laikas nuo laiko rodydavo LRT kanalas. Aišku, beveik jokių panašumų neturi su pačia naujausia amerikiečių ekranizacija.

Filmas buvo patikėtas „Žmogaus voro“ režisieriui ir „Ksena“ bei „Heraklis“ prodiuseriui Sam Raimi. Na, ir žinote, manau, režisierius kūrė pagal jam patikėtus standartinius šablonus – pritraukti kuo daugiau žiūrovų, nerizikuojant novatoriškomis idėjomis. Iš esmės, taip, šis filmas standartas, tačiau, mano akimis, galima ir standartą padaryti įdomų, juolab kad siužetas nuo tikrosios pasakos pakankamai painterpretuotas, bet ne taip, kaip norėtųsi. Galingi ir didingi yra nebent efektai, spalvos, vizualizacija. Kartais toks jausmas, kad žiūri pusiau animacinį filmą su gyvais aktoriais, nuostabus iliustracinis fonas yra, manding, įtikinamas, be korektūros ir nekokybiškumo žymių. Pats siužetas vėlgi nėra prastas, kaip minėjau, daug interpretacijos, kas ypatingai dabar ir daroma smagiai su pasakomis kine, kurios sulaukia labai didelio populiarumo. 

Nemanau, kad filmas prastas, smagiai žiūrėjau, o labiausiai širdis leipo dėl aktorių ketvirtuko, nes vienoje puokštėje pamatyti Michelle Williams, Rachel Weisz, Mila Kunis ir James Franco, tikriausiai, daugiau gyvenime ir nebeturėsime galimybės. Kai kas skundėsi, kad Franko pritrūko charizmos, bet manau, sunkoka šiek tiek vaidinti įsivaizduojamame fone, kai dalis personažų dar tik bus nupiešti kompiuterine grafika, tačiau gal tai ir nepasiteisinimas... Aišku, piktosios raganos visuose filmuose turi milžinišką pasisekimą ir jų personažai iš prigimties jau yra pilni parako, prisimenant J. Roberts „Veidrodėli, veidrodėli...“ ir Ch. Theron „Snieguolė ir medžiotojas“. Matomai su blogosiomis raganomis dar susidursime, nes jau sukurtos šviežios juostos su Angelina Jolie ir Julianne Moore.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 44/100

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela