Filmas: "Monstrų viešbutis: aukštyn kojom" / "Hotel Transylvania: Transformania"

 

Sveiki,

 

Ketvirtoji animacinio filmo serijos dalis „Monstrų viešbutis: aukštyn kojom“ (angl. Hotel Transylvania: Transformania) (2022) vėl sugrąžina (jeigu neklystu, jau 4 sykį) mums, kurie žiūrėjo nuo pirmosios dalies, tuos pačius animacinius veikėjus. Vampyrui, viešbučio savininkui, sukanka 125 metai, jis kantriai kenčia žento netobulai suruoštą šventę ir jau ketina savo mylimosios paragintas išeiti į pensiją, tačiau išgirsta iš žento apie viešbučio modernizavimo pertvarkas. Nepaisant to, vampyras dar parodo, kad yra šiek tiek žmogafobas ir nelabai norėtų žmogui perduoti viso gyvenimo verslą...

 

Žentas irgi nepėsčias, jis pasiverčia monstru su stebuklingu akmeniu, galiausiai akmuo sugenda ir jiems tenka keliauti į Pietų Ameriką naujo... Žodžiu, filmas „susmaigstytas“ ant kelių probleminių ašių. Viena iš jų – socialinė: kaip priimti kitokius savo monstriškoje terpėje? Ir stebuklinės personažo išorinės bėdos: kaip atvirsti tuo, kuo buvai? Istorija gana primityvokai vystoma šiomis linkmėmis, perteikiant baisuoklio vampyro infantilias ir komiškas reakcijas. Šis „koziris“, jeigu jį galima tokiu laikyti, dominuoja beveik be išimties visuose amerikiečių animaciniuose filmuose.

 

Kitą vertus, nebūkime pretenzingi, šis filmas išartikuliuotas pagal šabloną (tarsi iš natų), nieko originalaus nepateikia, o ir tam tikri nuotykiai, kad ir nuspėjami bei (ypač finale) didaktiškai erzinantys, visumoje filmas turi savo ašį, savo šeiminį žiūrovą, kurie tikisi labai lengvo pramoginio nuotykio su banalia, bet net septynmečiams suprantama pamokoma žinute. Toks filmas ir yra.

 

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 45/100

IMDb: 6.1

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Blogos mamos ir jų Kalėdos" / "A Bad Moms Christmas"

Sveiki,

Kartais nuotaikai pataisyti užtenka išties anekdotų rinkinio – kažko paprasto, atpažįstamo ir truputį banalaus. Štai antroji „Blogų mamų“ dalis „Blogos mamos ir jų Kalėdos“ (angl. A Bad Moms Christmas) (2017) išpuolė taip, kad žiūrimos buvo ne per Kalėdas, bet vidurvasarį.

Antroji dalis, kažin, ar savo idėjomis nusileidžia pirmajam epizodui. Tiesą sakant, šiuolaikinis mamos ir motinystės kultas gerokai iškreiptas, ypač paskutiniu metu Lietuvoje, nes šiuolaikinės jaunos mamos, kurios dažnai vadinamos „supermamomis“ šitaip nucackina savo lepiuosius mažylius, kad kartais atrodo net ne mamos, o veisliniai koviniai šunys, lipančios ir reikalaujančios, ir isterikuojančios dėl kiekvienos smulkmenos. Ir ko čia slėpti – dažnai nė neišmanančiose tose srityse. Tai čia filmas ne apie tokias mamas, o veikiau parodija tų visų perdėtų ydų ir vaizdų, kas smarkiai šiandien braunasi š Lietuvos mamyčių elgesio periferijas...

Šiaip ir aš Kalėdų nemėgstu – tas besaikis dovanų pirkimas, nuovargis... kažkas baisaus, nes kartais norisi tiesiog atsikvėpti. Panašiai iš šio filmo mamytėms, bet joms šįkart nenuskilo, kadangi jas aplanko jų pačių mamos, tenka pripažinti, kad charakterių atžvilgiu viskas čia itin plokščia ir šabloniška, netgi kai kas itin neįtikėtina, kaip antai romantika ir užsimezgę santykiai depiliuojant vyriškus lytinius organus... Viena girtuoklė pasileidėlė, kita pedantiška reiklioji, dar kita – infantili prieraišioji. Ir visos turinčios aiškų charakterio šabloną gadina kitiems gyvenimus. Bet nepaisant visko, filmas, bent man, privertė kvatoti ne kartą. Ir tiesiog bijau, kad tiesiog kartais nugrimsiu į banaliausias komedijas ieškodamas būtent šios dozės juoko.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb:5.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Fangų šeimynėlė" / "Šeimynėlė" / "The Family Fang"

Sveiki,

Dar viena romano ekranizacija pavadinimu „Fangų šeimynėlė“ (angl. The Family Fang) (2015), kai kur dar verčiama kaip „Šeimynėlė“. Jį režisavo aktorius Jason Bateman, kuris šiame filme dar ir atliko vieną iš pagrindinių vaidmenų, pasikviesdamas kolegę Nicole Kidman ir legendinį Christopher Walken.

Filmą, kaip ir knygą, tikriausiai galėtume apibūdinti kaip mažų mažiausiai tiesiog keistą. Tai istorija, kuri pasakoja apie suaugusius vaikus, kurių auklėjimas turėjo rimtų padarinių tiek jų dabarties likimui, tiek sudėtingiems santykiais su tėvais. Vaikai buvo „naudojami“ meno tikslams, netipiniam perfomanso žanrui, siekiant išprovokuoti aplinkinių reakciją, netgi šokiruoti, todėl vaikystėje vaikai elgdavosi taip, kaip liepdavo tėvai, kas šių dienų auklėjimui tiesiog prieštarautų vaikų teisėms. Tam tikros nesuvoktos trauminės patirtys tebėra įsismelkusios brolio ir sesers likimuose, kurie lyg ir bando pabėgti, bet kartu bando ir priimti tą savasties dalį, kol vieną dieną jų tėvai inicijuoja žmogžudystę kaip dar vieną perfomansą ir dingsta, tada prasideda detektyvinė istorija, kuri retrospektyviai grąžina pagrindinius veikėjus į vaikystę.

Iš esmės ne tipinė komedija, todėl vien dėl siužeto, keisto gyvenimo būdo verta pažiūrėti, kokių gyvenime gali pasitaikyti žmonių. Netipinį vaidmenį sukūrė tiek J. Bateman, tiek N. Kidman. Žinoma, filmas lyg ir lengvai šokiruoja, tačiau komedijos proporcijos išlaikytos taip, kad visa tai atrodo ne kaip svajinga menininkų iniciacija, kiek viena didelė šeimos tragedija, grįsta absurdiškų įsitikinimų motyvais. Iš esmės tas išgautas geras skonis, pilnas prieštaravimų, einančių iš pačių žiūrovų, sukuria po komedijos skraiste traumuojančių žmonių patirties ryšių žemėlapį. Nors IMDb puslapyje filmas gerokai nuvertintas, aš šią netipinę komediją linkęs įvertinti tikrai gerai.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 67 /100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šaunusis kapitonas: gyvenimas be taisyklių" / "Captain Fantastic"

Sveiki, skaitytojai,

Nėr čia ko, man vis dar patinka komedijos žanras, ypač, jeigu toji komedija derinama su drama. Toks netikėtas filmas tapo „Puikusis kapitonas: gyvenimas be taisyklių“ (angl. Captain Fantastic) (2016), kuri neseniai „prasisuko“ pro Lietuvos kino teatrus ir tikriausiai pritraukė pasižiūrėti rimtesnį kino žiūrovą. 

Na, visų pirma, šis filmas skiriasi nuo įprastų amerikietiškų komedijų, kad jų temos ir problemos kur kas įdomesnės. Tai ne vien apie „antrą galą“, kaip suvilioti merginą, kaip išgyventi apokalipsę, parūkius žolės ar pakariauti dėl vejos su kaimynu ar, neduok Dieve, su kokia nors įnoringa pele, kuri sugriauna namus. Ne, šioji komedija griebia už gerklės ir sako: atsibuskite, nes juokinga tai, kas neatitinka visuomenės standartų. Šiuo atveju keistuolių šeimynėlė gyvena budistiškai atsiskyrę nuo Amerikos visuomenės, leidžia laiką miškuose, sportuoja, medžioja, mokosi, skaito ir visas dienas leidžia vien praktikuodami gamtos gyvenimą. Žinoma, aplinka nė iš tolo neįtikina, nes viskas pernelyg utopiška: na, kurie ten vaikai kabarosis uolomis, mokės mintinai Teisių Bilį... Tai toli nuo realybės, tačiau išmoningas pats scenarijus ir pati šeimynėlė įdomi. Žinoma, įvyksta lemtingas lūžis ir šeimynėlei tenka grįžti į civilizaciją, atsiranda naujos bėdos, vagystės, laidotuvės ir kiti vargai.

Nepaisant, kad aplinkybės ir situacijos nieko bendro neturi su realybe ir kaip dramai čia nieko tikslingai dramatiško nėra, neskaitant vertybių, netekčių ir kitų žmogiškųjų faktorių, komedija tikriausiai tuo ir vertinga – savo idėjomis ir raiška, nei visu turiniu. Siužetas, kad ir kaip bepasirodytų originalus, iš esmės laikosi ant jau ne kartą regėtų pamatų: šeimyna važiuoja laidoti artimojo ir pakelėje nutinka „nuotykiai“. Čia už siužetą svarbiau aplinkybės, na, ir žinoma, moralas, kad gyvendami ne pagal visuomenės standartus mes neprarandame žmogiškumo, o kaip tik, tampame tik dar įdomesni ir, suprask, geresni. Bet kaip ir kiekvienoje pasakoje, taip ir šiame filme, viskas ir lieka utopiška ir toli nuo realybės, bet kažkodėl nuo to filmas prastesnis tikrai netampa. Kaip kūrinys vertas akies.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Blogos mamos" / "Bad Moms"

Sveiki,

Gerai, prisipažinsiu, kad imdamasis filmo „Blogos mamos“ (angl. Bad Moms) (2016) nieko gero nesitikėjau. Tikrai. Tiesiog būna tokių filmų, kuriuos pažiūri su kita kompanija ir pagalvoji: vau, buvo išties geras filmas, prisikvatoji ir lieki po jo kažkaip pozityviai „pasikrovęs“. Filmas „Blogos mamos“ yra kaip tik vienas iš tokių „pyragaičių“, kurį suvalgai kaip desertą.

Apie super mamų kasdienybę ir motinystės šlovę kaip karjerą tikriausiai jau prirašyta ne viena knyga. Tai ypač aktualu šiandien, kai net į mūsų lietuvių kultūrą braunasi super mamyčių perfekcionisčių mada, kada vaikai mirtinai išlepinti nieko nebenori, o jų mamos diria devynias odas, kad būtų tik dar patogiau, tik dar geriau, tik dar „minkščiau“. Nuo tokių mamyčių tiesiog pykina. Filmas iš esmės kritikuoja tokias mamas ir sako: velniop tą griežtą rėžimą, reikia dar pagyventi ir dėl savęs. Žinoma, filmas sukaltas pagal aiškius stereotipus ir klišines proporcijas – gerosios mamytės prieš blogąsias, kaip senais gerais mokykliniais laikais konkuruojama dėl pripažinimo. Bet velniai rautų, buvo išties smagu žiūrėti, kaip Mila Kunis draskosi dėl savo vaikų, kaip spjaudosi ir tampa tiesiog bloga mama. Šiuo atveju bloga mama reiškia gerą, nes ji palieka dalį rūpesčių susitvarkyti tiesiog patiems vaikams. Na, ir žinoma, meilės reikalai, yranti santuoka, darbas...

Filmas visokeriopai nuteikia pozityviai ir šmaikščiai. Patrauklūs charakteriai, gerai atpažįstamos auklėjimo ir vaikų auginimo problemos. Gal kiek priminė filmą su Uma Thurman „Motinystė“, tačiau šis filmas pasirodė kur kas įdomesnis. Jame tikrai nestinga šmaikščių situacijų ir dabar galvoju, kad tai viena geresnių komedijų, matytų paskutiniuoju metu.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela