Filmas: "Malena" / "Malèna"

Sveiki,

Šiandien noriu pakomentuoti italų režisieriaus Giuseppe Tornatore filmą „Malena“ (ital. Malena) (2000), kuris mums pasakoja gana ekspresyvią paauglio ir miesto kekšės Malenos istorijas. Filmas stengiasi perteikti paauglio berniuko tapimu vyru, jo beribį vaikišką naivumą ir supratimą, kas yra gerai, o kas yra blogai. Per šį personažą pasakojama ir Malenos, kuri per karą neteko vyro, gyvenimo istorija. Dėl savo nepakartojamo grožio nuo Malenos nusisuka visas miestelis, žmonos jos nekenčia, nes mano, kad ji kekšė, vyrai ją varsto akimis ir bijodami savo žmonų, nepriima į darbą, todėl Maleną ištinka badas, o bado privesta ji ima pamažu parsiduoti vyrams... Ją nuolatos stebi iš tolo mažasis Renato ir neslepia savo seksualinių fantazijų...

Filmas piešia provincialų miesto gyventojų elgesį Antrojo Pasaulinio karo metais, filmas turi puikias dekoracijas ir kostiumus, todėl viena iš stipriausių šios juostos pusių, sakyčiau, yra įtikinamai atkurta laikmečio atmosfera. Pats filmas pasaulyje sulaukė nemenko žiūrovų susižavėjimo, nemenka dalis ir kinų kritikų, tačiau man asmeniškai juosta pasirodė truputį per „lengva forma“. Daug dalykų režisierius nusprendė perteikti komiškai, o neįtikinamas miestelio žmonių santykis su Malena, hiperbolizuoti žvilgsniai, masiniai gašlūs nužiūrėjimai atrodo lyg iš komikso, todėl Malena tampa komikso personažu, o ne tikra karo laikų auka. Tokiu ironijos, sarkazmo scenų būta ne vienos, jie netgi pakvipo miuziklo kompozicijomis, todėl tikroji drama ir herojų skausmas prigęsta... Tačiau kas mėgsta susintetintas gražias dramas su atitinkamu istoriniu laikotarpiu, manau, kad šis filmas tikrai patiks.

Vienareikšmiškai negalėčiau pasakyti, kad tai prastas filmas. Negalėjau atitrauktiakių  nuo „sultingosios“ Monicos Bellucci – ji gimė tobula, kaip čia išsakyti, ne tik proporcijų, bet ir energetikos moterimi. Labai gražiai atrodė ji šiame filme, kad retkarčiais pamiršdavau Italijos dvasią ir gerėdavausi vien tik ja. Filmas taip pat nebuvo nuobodus, visai neprastas scenarijus ir aplinkybės, tik pasirinkta raiškos režisūrinė forma man pasirodė šiek tiek per „lengva“.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 54/100

IMDb:7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Broliai Grimai" / "The Brothers Grimm"

Sveiki,

Žinote, pasiilgau pasakų! Po „Jonukas ir Gretutė: raganų medžiotojai“ pajutau, kad labiau norisi pasinerti į šį žanrą ir užšokau ant meškos, pažiūrėdamas juostą „Broliai Grimai“ (The Brothers Grimm) (2005). Tiesą sakant, jau labai seniai troškau pamatyti šią juostą, bet vis tyčia jis iškrisdavo iš konteksto, bet šįkart pagaliau prisiverčiau.

„Broliai Grimai“ – tai pasakojimas apie garsiuosius pasakorius Grimus, dėka jų turime šiurpių pasaulinių pasakų, jie taip pat parašė ir sukūrė vieną didžiausių pasaulinių pasakų „Jonukas ir Gretutė“, tačiau šis filmas nėra pasakos ekranizacija, veikiau brolių pasakorių stilizuotas pasakojimas jų pasakų maniera. Pasakiniai motyvai, burtai ir siaubo elementai, atmiežti nejuokingais kominiais niuansais. Žinote, filmas pasirodė labai pigus, labiausiai kenčia skurdus scenarijus, kuris, mano akimis, nė iš tolo neprilygsta Grimų pasakų nuojautoms ir skoniui. Be gražios grafikos ir tikrai gerai apgalvotų dekoracijų ir grimo, šiame filme nieko nelieka. Netgi brolius Grimus suvaidinę Matt Damon ir Heath Ledger pasirodė apgailėtinai susimenkinę, ne savo kailyje, priminė komikinę teatro trupę, kurie stato ir vaidina mėgėjišką „Radonkepuraitės“ versiją. Monica Bellucci (grožio įsikūnijimas) atliko kaip ir pridera savo buvimą – grožio stabu, bet jai daug vietos ir vystymosi nepalikta.

Na, išties šis filmas šiek tiek apvylė, tikėjausi kur kas geresnio pasakojimo turinio prasme, nes filmas atrodo pernelyg išskydęs. Pirmą valandą kalbama apie šį bei tą ir tik iki finalo likus pusvalandžiui, pagaliau ėmiau ir suklusau, jog iš tikrųjų šiame filme kažkas jau ima vykti, tačiau, kol susizgribau, žiū, jau filmo ir nebeliko. Gražus vizualiai darbas liko tik išdžiūvusio krabo kiaukutas be jokio turinio, tinkantis nebent totaliam pasibambinėjimui arba miegui pagilinti, jei kamuoja nemiga.

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb: 5.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Raganosių sezonas" / "Rhino Season" / "Fasle kargadan"

Sveiki visi,

Šiemet „Kino pavasaryje“ svečiavosi Artimųjų Rytų spalvomis ir dvasia dvelkianti drama „Raganosių sezonas“ (Rhino Season) (2012), kuri pasakoja autobiografinę skaudžią poeto Sahel istoriją. Šis lėtas ir poetiškas filmas mums pasakoja daugiasluoksnę istoriją apie 1979 metais įvykusią musulmonų revoliuciją. Nors filmas ir neatrodo dar viena politinė šio krašto arkliuku, tačiau smarkiai įtakotas, ypatingai skaudžiai šis posūkis palietė poeto Sahel gyvenimą.

Filmas būtų kaip filmas ir iš esmės kažkiek detalėmis ir sutapimais primenantis filmą „Moteris, kuri dainuoja“, tačiau jo pasakojimo pobūdis ir konstruojamos scenos iš tikrųjų prikaustė žadą, o štai „Raganosių sezonas“ man pasirodė skystokas dėl savo poetiškos paletės, kuri turėjo atskleisti Sahel menininko prigimtį, bet filmą pavertė tokiu plaukiančiu pro šalį, skystoku, trūko tvirtos rankos suvaldyti gan neprastą scenarijų, buvo susitelkta pernelyg į subtilias detales, kurios nutolino nuo tikrosios tragedijos.

Filmas, mano galva, yra savaip stiprus, tačiau jis man didesnio įspūdžio nepaliko. Žinoma, žavėjausi Monicos Belluci grožiu ir išskirtinumu, tačiau pats filmas įspūdžio didelio nepadarė. Trūko susikoncentravimo, man per daug haliucinacijų, pernelyg ilgai tęsėsi nepaaiškinami dalykai be įdomesnių scenų. Nors ir likimai susimezgantys turėtų šokiruoti, tačiau pernelyg nesuveržtas scenarijus suteikė palaidumo.

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nesugrąžinamas laikas" / "Irreversible"

Sveiki, kino gerbėjai,

Seniai ketinau pažiūrėti prancūzų filmą „Nesugrąžinamas laikas“ (Irrversible) (2002 m.) ir pagaliau man pavyko iki jo nusikasti! Na, prancūziškas kinas man nėra svetimas, tačiau šiame filme savitos prancūzų charakteristikos aptikau labai mažai. Daugelis filmą peikia arba jį giria, tačiau aš likau kažkur pusiaukelėje be didesnio įspūdžio ar nusivylimo. 

Kai kas šią juostą lygino su „Memento“ (2000) dėl panašios keršto tematikos ir šiek tiek keistoko, kinui nebūdingos istorijų kompozicijos. Ši istorija eina atgalios, todėl galime apčiuopti nugyventą laiką, kurio neįmanoma susigrąžinti. Filmo pradžia, kuri yra istorijos pabaiga išties šokiruoja ir net mane šiek tiek erzino – pradžia brutali, daug keršto, nepaaiškinamo pykčio, keiksmų, nuogumo, smurto protrūkio, bet kaip normaliuose filmuose būna, viskas palaipsniui atsivynioja ir išaiškėja priežastys bei motyvai. Šiaip ypatingai erzino operatorius ir režisieriaus pasirinkta filmavimo maniera, nes sukosi galva nuo visaip besikraipančios kameros, o ypatingai pradžioje, kai taip norisi suprasti, kas vyksta, bet nieko nesupranti – tai išties šiek tiek atbaido.

Bet labiausiai man patiko mintis, kad filmas iš tokios purvynės, tokios tamsos visgi veda į šviesą, į meilę, į visai kitą atmosferą, kur lieka meilė ir natūrali erotika. Pagrindinius vaidmenis sukūrė sutuoktinių pora – italė Monica Belluci ir prancūzas Vincent Cassel, kuriems buvo patikėtos ypatingo nuogumo scenos. Jųdviejų scenos buvo švelnios, įdomios, tačiau stebėti 10 minučių prievartaujamą Belluci požeminiame tunelyje iš tikrųjų buvo gan... įdomu, nors ir nesveika. Ypatingai ištęsta scena pabrėžia brutalumą, tačiau tai buvo kone svarbiausias personažų likimo lūžis. 

Šiaip filmas ir patiko, ir erzino. Antrąkart tikrai nežiūrėčiau. Šiaip jis turi nepaaiškinamo cinkelio, tačiau chaotiška pradžia ir riksmai mane šiek tiek išmušė iš vėžių, bet filmo tikslas yra pradžioje įsiutinti, o po to pamažu malšinti žiūrovų emocijas. Manau, kad filmui tas kuo puikiausiai pavyko.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela