Serialas: "Be namų negerai" / "Home and Away" (bendra serialo apžvalga ir istorija)

 

Sveiki,

 

Tiems, kam per 30 ir daugiau metų, tikriausiai labai puikiai prisimena dešimtame dešimtmetyje per LNK rodytą australų serialą „Be namų negerai“ (angl. Home and Away), kuris buvo kuriamas ištisus dešimtmečius ir užaugino ne vieną puikiai žinomą iš Australijos kilusį aktorių. Sunku pasakyti, kokio populiarumo tuomet Lietuvoje buvo „Be namų negerai“, kai tik jį pradėjo rodyti, bet puikiai pamenu, kad jis kuo puikiausiai konkuravo su jaunimo serialiais tokiais kaip „Beverli Hilsas 90210“, „Penketukas“ ir kt., nes tikriausiai natūraliau ir paprasčiau kalbėjo apie gyvenimiškas situacijas, nei patetiški, jausmingi ir perspausti Lotynų Amerikos serialai. Serialas sulaukė galybės sezonų ir serijų, aišku, jos visos niekada nebuvo parodytos Lietuvoje. Tiesa, pamenu pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje žiūrovų laiškų dėka LNK kurį laiką atgaivino „Be namų negerai“ idėją ir vėl buvo transliuojami naujieji sezonai, tačiau serialas jau nebesulaukė tokio susidomėjimo kaip dešimtajame dešimtmetyje, todėl televizija nutraukė rodymą. Šiandien apžvelgsiu šio serialo istoriją, jūsų pageidavimu, pagrindinę pasakojimo liniją ir poveikį australams.

 

„Be namų negerai“ prasideda kaip australų muilo opera 1988 metais!

 

Serialo „Be namų negerai“ idėja Australijoje gimė iš televizijos prodiuserio Alano Batemano (Alan Bateman) sumanymo. Jo tikslas buvo sukurti naują, jaunimui skirtą muilo operą, kuri užpildytų eterio spragą, atsiradusią po to, kai populiarus to meto serialas „Sons and Daughters“ (liet. „Sūnūs ir dukros“) buvo nutrauktas. Batemanas pastebėjo, kad didžiulė Australijos gyventojų dalis persikelia į priemiesčius, todėl jis norėjo pavaizduoti šiuolaikinę socialinę problemą – šeimų, persikeliančių iš miesto į mažesnes pakrantės bendruomenes, integraciją. Pagrindinė serijos idėja buvo perteikti antrųjų šansų temą ir parodyti, kaip mažoje pakrantės gyvenvietėje įsikūrusi globėja Pippa Ross su vyru Tomu priima paauglius globotinius, patyrusius traumų ir šeimos problemų, siūlydama jiems naują pradžią.

 

Serialas debiutavo 1988 metų sausį „Seven Network“ eteryje, tačiau jo startas nebuvo lengvas. Pirmosios savaitės buvo sunkios, ir serialo žiūrimumas buvo toks žemas, kad net buvo svarstoma apie jo nutraukimą. Vis dėlto, Batemano ir jo komandos dėka, serialas gavo laiko įsitvirtinti, ir per kelis mėnesius istorijos tapo įtikinamesnės, o veikėjai – populiaresni. Nuo 1988 m. pabaigos iki 1995–1996 m. „Be namų negerai“ Australijoje tapo labai populiarus ir stabiliai dominuojančia programa vakaro transliacijoje, ypač jaunimo amžiaus grupėje. Kiekviena serija reguliariai pritraukdavo nuo 1,5 iki 2 milijonų žiūrovų, o svarbūs siužeto įvykiai ir vestuvės pasiekdavo dar didesnį žiūrimumą.

 

Serialo sėkmė greitai peržengė Australijos ribas. Jis turėjo didelį poveikį masinei kultūrai, tapdamas ne tik pramogos šaltiniu, bet ir kultūros eksportu, formuojančiu tarptautinį Australijos paauglių ir pakrantės gyvenimo stereotipą. Būtent 1988–1996 m. laikotarpiu „Be namų negerai“ buvo rodomas maždaug 30–40 šalių, įskaitant didžiąją dalį Jungtinės Karalystės (JK) ir Airijos, kur jis tapo itin populiarus per pietų ir pavakarės rodomus peržiūros laikus. Jis taip pat buvo rodomas Naujojoje Zelandijoje, Skandinavijos šalyse (pavyzdžiui, Švedijoje ir Norvegijoje), taip pat kai kuriose Europos ir Artimųjų Rytų šalyse.

 

Žiūrimumo požiūriu, serialas išsiskyrė tuo, kad sėkmingai sujungė klasikinės muilo operos elementus (kasdienius santykius, šeimos dramas) su aktualiomis jaunimo problemomis (narkotikai, paauglių nėštumas, mokyklos patyčios, tėvų netektis). Šis derinys užtikrino nuolatinį populiarumą ir komercinę sėkmę. „Be namų negerai“ tapo neatsiejama Australijos televizijos dalimi ir netgi veislynas jauniesiems aktoriams – iš jo iškilo tokios vėliau Holivude išgarsėjusios žvaigždės kaip Heathas Ledgeris, Isla Fisher ir Naomi Watts.

 

Kaip vystėsi „Be namų negerai“ evoliucija po 1996-ųjų ir vėliau?

 

Kaip minėjau, serialas „Be namų negerai“ buvo pradėtas kurti 1988 metais, ir jis vis dar yra kuriamas iki šių dienų, kas liudija apie jo nepaliaujamą populiarumą. Visgi tai nėra ilgiausias visų laikų serialas, nors jis jau kuriamas 38 metus, pagal reitingą pasaulyje užima tik 10 vietą pagal serialo ilgumą. Per visą šį laikotarpį, t. y. nuo 1988 m. iki 2025 m., buvo sukurta daugiau nei 8500 serijų ir daugiau nei 38 sezonai. Nors tikslus serijų skaičius nuolat auga, šis mastas daro jį vienu ilgiausiai rodomų serialų Australijos istorijoje, ir tikrai ilgiausiai rodoma drama per „Seven Network“ kanalą.

 

Serialo koncepcija bėgant metams ženkliai pasikeitė. Iš pradžių, 1980-aisiais ir 1990-ųjų pradžioje, tonas buvo šiltas, šeimyniškas ir orientuotas į socialinę sritį, akcentuojant globos namų savininkų Pippos ir Tomo Rossų ramybę ir paauglių globotinių integraciją. Vėliau, apie 2000-uosius metus ir vėliau, tonas tapo dinamiškesnis ir dramatiškesnis, artimesnis tipinei muilo operai. Siužetinės linijos pradėjo apimti daugiau nelaimingų atsitikimų, gamtos katastrofų (pvz., gaisrai, audros), nusikaltimų, pagrobimų ir netgi sektų įvykius, kad išlaikytų aukštą žiūrovų intrigą ir atitiktų besikeičiančius auditorijos poreikius.

 

Siužetinės linijos per tris dešimtmečius patyrė esminių pokyčių. Ankstyvosios siužetinės linijos dažniausiai buvo skirtos paauglių romantinėms dramoms, mokyklos iššūkiams ir kasdienėms šeimos problemoms (pvz., narkomanija, skyrybos). Vėlesniuose sezonuose, siekiant pritraukti plačiąją auditoriją, atsirado psichologinis teroras, žmogžudystės, medicininės dramos (pvz., koma, amnezija) ir įtempti teisiniai procesai. Šis perėjimas parodė serialo prisitaikymą prie pasaulinių televizijos tendencijų, kai muilo operos virto labiau į dramą orientuotais serialais.

 

Aktorių ir pagrindinių veikėjų pasirodymo politika visuomet buvo rotacinė. Seriale buvo nuolat keičiami jauni aktoriai, tam, kad serialas nuolat pritrauktų jaunąją auditoriją ir atrastų naujų talentų. Tačiau stabilumą palaikė ilgamečiai pagrindiniai veikėjai – aktoriai, kurie išliko ištikimi serialui nuo pat pirmųjų dienų.

Pats ryškiausias ir ilgiausiai vaidinantis aktorius yra Ray Meagheris, vaidinantis Alfo Stewarto vaidmenį. Alfą galima charakterizuoti kaip „Summer Bay“ bendruomenės patriarchą; jis pasižymi grublėtu, tiesmuku, bet iš esmės geranorišku charakteriu. Nuo 1988 m. vaidindamas, Alf Stewartas yra vienintelis veikėjas, pasirodęs pilotinėje serijoje ir išlikęs iki šių dienų. Jis patyrė viską: nuo laivų avarijų, artimųjų netekties, iki priverstinio laiko keliavimo (siužeto vingis, kuriame jis buvo pasiųstas į 1940-uosius). Kita ilgametė, nors ir su pertraukomis vaidinusi, veikėja yra Lynne McGranger, vaidinanti Irene Roberts. Irene, atėjusi į serialą 1993 metais, pradžioje buvo piktnaudžiaujanti alkoholiu mama, tačiau greitai tapo dar viena jūros įlankos globėja ir geros širdies moterimi, kuri nuolat priglaudžia naujus globotinius ir palaiko bendruomenės moralę.

 

LGBTQ+ temų atsiradimas seriale atspindi Australijos visuomenės ir televizijos tendencijas vėlesniais dešimtmečiais. Iki 2000-ųjų pabaigos šios temos buvo didelis tabu, atsižvelgiant į šeimos laiką ir serialo pobūdį. Pirmasis ryškus gėjaus personažas pasirodė tik 2009 metais, kai seriale buvo pavaizduotas Charlie Newmano personažas. Vėlesniuose sezonuose, ypač po 2010 m., atsirado daugiau homoseksualių siužetinių linijų, pavyzdžiui, 2016 metais buvo rodoma Alex Nielson ir Willow Harris moterų meilės istorija. Šios temos rodo serialo prisitaikymą prie šiuolaikinės socialinės realybės ir pastangas atspindėti platesnę Australijos visuomenės įvairovę, nors jos vis dar yra pateikiamos atsargiau nei kituose vakarinio eterio serialuose.

 

Kur buvo visą tą laiką filmuojamas serialas „Be namų negerai“?

 

Nuo pat savo gyvavimo pradžios 1988 metais buvo filmuojamas dviejose pagrindinėse lokacijose, kurios vizualiai sukuria fiktyviąją Summer Bay (liet. Vasaros įlanka) bendruomenę. Interjero scenos, tokios kaip veikėjų namų interjerai, ligoninės, mokyklos kabinetai ar policijos nuovados, yra filmuojamos Seven Network studijose Epinge (Epping), Sidnėjaus priemiestyje, Naujajame Pietų Velse, Australijoje. Šios studijos buvo ir tebėra pagrindinė serijos bazė, leidžianti patogiai keisti dekoracijas ir užtikrinti kasdienę produkciją.

 

Vis dėlto, serialo sielą ir vizualinį identitetą formuoja lauko scenos, kurios beveik visos yra filmuojamos Palm Byče (Palm Beach). Tai yra tikras, idiliškas Sidnėjaus priemiestis, įsikūręs vaizdingoje pusiasalio dalyje, maždaug 41 kilometras į šiaurę nuo Sidnėjaus centrinio verslo rajono. Palm Byčo paplūdimys, su savo auksinėmis kopomis ir Ramiojo vandenyno vaizdais, tapo neatsiejama Summer Bay dalimi.

 

Konkrečios Palm Byčo vietos, nuolat matomos seriale, yra garsusis Palm Byčo švyturys (Barrenjoey Head Lighthouse) – kuris dažnai pasirodo kaip fonas tolumoje, ir pats paplūdimys, ant kurio kranto yra įrengta nuolatinė filmavimo dekoracija – „Summer Bay“ užkandinė (The Diner). Taip pat dažnai filmuojama aplinkinėje gyvenvietėje, vaizduojant bendruomenės namus ir pagrindines gatves. Dėl šios priežasties Palm Byčas tapo populiaria turistine vieta, kurioje gerbėjai gali atpažinti ir aplankyti filmo lokacijas, o filmavimo komanda dažnai dirba viešose vietose, tiesiog šalia vietinių gyventojų ir turistų.

 

6 patys žinomiausi aktoriai ir jų sukurti vaidmenys seriale „Be namų negerai“.

 

Kate Ritchie – Sally Fletcher

 

Sally buvo viena iš originalių ir ilgalaikių veikėjų, debiutavusi dar būdama vaikas 1988 m. Ji užaugo ekrane, iš globotinės tapo mokytoja ir viena iš Summer Bay moralinių centrų. Sally siužetinės linijos buvo susijusios su paauglių meile, karjeros siekimu ir sudėtingu gyvenimu po Pippos ir Tomo išvykimo. Kate Ritchie yra viena labiausiai apdovanotų Australijos aktorių už šį vaidmenį.

 

Heath Ledger – Scott Irwin

 

Prieš tapdamas Holivudo žvaigžde, Heathas Ledgeris seriale vaidino jauno sportininko ir mylimojo vaidmenį. Nors jo laikas seriale (1997 m.) buvo palyginti trumpas, jo pasirodymas buvo labai pastebimas ir leido jam pradėti karjerą JAV.

 

Chris Hemsworth – Kim Hyde

 

Būsimasis „Marvel“ dievas Thoras vaidino Kimą Haidą 2004–2007 metais. Kimas buvo gražus, bet neramus jaunuolis, kurio siužetinės linijos sukosi apie sunkų santykį su tėvu, meilės trikampius ir nuotykius. Tai buvo jo tramplinas į pasaulinę šlovę.

 

Isla Fisher – Shannon Reed

 

Prieš tapdama populiaria komedijų aktore, Isla Fisher vaidino Šenon Rid 1994–1997 metais. Šenon buvo mistiška ir kūrybinga jauna mergina, turėjusi sudėtingą šeimos istoriją, o jos siužetinės linijos apėmė paauglių problemas ir ambicijas.

 

Julian McMahon – Ben Lucini

 

Vėliau išgarsėjęs serialuose „Grožio peilis“ ir „San Francisko raganos“, Julianas McMahonas vaidino Beną Lučinį 1989–1991 metais. Deja, aktorius neseniai mirė. Benas buvo jaunas, gražus, bet neramus veikėjas, įsitraukęs į pavojingus reikalus ir romantinius ryšius. Jis padėjo serialui įtvirtinti patrauklių, bet probleminių vaikinų archetipą.

 

Dannii Minogue – Emma Jackson

 

Daini Minog (dainininkės Kylie Minogue sesuo) vaidino Emą Džekson 1989–1990 metais. Ema buvo jauna, maištinga paauglė, kurios siužetinės linijos dažnai buvo susijusios su nusikalstamumu ir sudėtingais santykiais, kas suteikė serialui aštruoliškumo ankstyvajame etape.

 

Apie serialo „Be namų negerai“ garso takelį (intro)

 

Pagrindinį serialo „Be namų negerai“ įžangos dainą (garso takelį) atlieka ir dainuoja skirtingi atlikėjai per visą serialo istoriją. Pirmąją, originalią versiją (nuo 1988 m.) atliko dainininkai Peter Lacey ir Fiona Joy. Ši versija geriausiai žinoma žiūrovams, stebėjusiems serialą Lietuvoje ir tarptautiniu mastu per ankstyvuosius populiarumo metus, nors, kiek pamenu, šiam serialui buvo paruoštas netgi lietuviškos dainos coveris, pavyko rasti YouTubėje tą versiją, tik nežinau, kas atlieka. Gal moterišką partiją „Pirmo baliaus“ grupės vokalistė?

 

Per vėlesnius dešimtmečius dainos versijos buvo atnaujinamos, bet jos visada išlaikė originalią melodiją. Pavyzdžiui, šiuolaikinę versiją atlieka duetu dainuojantys Luke O'Shea ir Lucy Deakin.

Lietuviškas intro (labai prasta vaizdo kokybė)

Angliškas senasis intro

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Manęs čia nėra" / "I'm not There"

Sveiki,

Nobelis amerikiečių tekstų ir dainų autoriui Bob Dylanui buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. O mano rezerve filmas „Manęs čia nėra“ (angl. I‘m not There) (2007) praktiškai buvo nepajudinamai paskendęs ir beveik nebepasiekiamas, nors ir labai norėjau pamatyti tuos gausybę aktorių, kurie atliko puikius vaidmenis.

Tiesą sakant, šį filmą pamačiau tik iš trečio karto. Pirmuosius du kartus vis kas nors sutrukdydavo, niekaip nesugebėdavau net įpusėti, o sugrįžęs prie kino, jau rinkdavausi vis kitas juostas. Režisierius Todd Haynes man puikiai žinomas iš tokių filmų kaip „Auksinė praraja“, „Toli nuo rojaus“ ar „Kerol“, kad praktiškai net neabejojau, kad šis filmas bus tikrai geras. Jis ir buvo geras, tačiau palyginus su kitais režisieriaus filmais, šis be jokios abejonės pats sudėtingiausias ir sunkiausiai susivirškinęs. Žinoma, dėl kultūrinių epochų, kurios mums lietuviai sunkiai atpažįstamos, kol gyvenome sovietų konclageryje, Amerika išgyveno revoliucinius muzikos procesus, kurių istoriniai momentai, ištisos asmenybės žinomos nebent iš enciklopedijų, dokumentinių filmų ir t. t. „Manęs čia nėra“ filmas apčiuopia ištisos epochos charakteristiką, Bob Dylano kartos politinius, emocinius ir dvasinius dalykus, kurie sunkiai, bent man, buvo suvokiami kaip natūraliai atgaminami kultūros dariniai. Bet dėl to filmas nėra prastas, priešingai, jame įžvelgiau ir tokių puikių jausenų ir laikmečių rekonstrukcijų, kad tiesiog sukėlė kažin kokių mados nostalgijų – baldai, aplinkos detalės, septinto ir aštunto dešimtmečio nostalgija, muzika... Viskas padaryta preciziškai kruopščiai, tačiau tuo pačiu metu kliuvo ir dirbtinės konstrukcijos, nenatūralus montažas, kuris duoda ekspresijos ir bent man momentais priminė T. Burtono filmą „Mano gyvenimo žuvis“ bei Julie Tyamor „Aplink visatą“.

Nepaisant sunkiai suvokiamo originalaus scenarijaus, kurį palaimino pats B. Dylanas, filmas turi milžinišką žavesį iš aktorių, kurie sukūrė neeilinius vaidmenis – ištisas žvaigždynas, ypač C. Blanchett, kuri suvaidino B. Dylano prototipą. Įtariu, kad filmas ne kiekvienam, tačiau vis tiek savo žavesio jis turi nemažai.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Daktaro Parnaso Fantazariumas" / "The Imaginarium of Doctor Parnassus"

Sveiki, kinomanai,

Toliau tęsiu pasakinio žanro filmų peržiūras, toks šįkart papuolė ir filmas „Daktaro Parnaso Fantazariumas“ (The Imaginarium of Dactor Parnassus) (2009). Po nelabai patikusių „Brolių Grimų“ keliauju į kur kas įmantresnį filmą, kalbant apie jo siužetą, tačiau savo stebuklais, specialiaisiais efektais, mano akimis, neprilygsta „Ozas: didingas ir galingas“ filmui. 

Šio filmo stiprioji pusė tikriausiai būtų scenarijus – dvi realybės, kurios yra destruktyvios, bet pasakinis motyvas ir formuluotė leidžia į tai žiūrėti pakankamai žaismingai, nors potekstė tiek žiūrovui, tiek visai žmonijai gana skausminga ir aktuali – pasikėsinimas į amžinybę, amžiną žmogaus gyvenimą. Kaip visada čia rasime suktą velnią, nelyginant kokioje sakmėje, liaudies motyvų, budistinių tiesų, teologijos, filosofijos pliūpsnių, ir viskas vienoje „pakuotėje“, kaip iš serijos „trys viename“, taip ir čia mes žvelgiame į žmogaus pasąmonės nagrinėjimą tik ne pro mikroskopą, o pro kaleidoskopą. Šiaip filmas daug žadėjo pačioje pradžioje, kostiumai buvo puikūs, aktorių žvaigždynas tiesiog stulbinamai svaigino, nes viename filme sutikti tokius dievukus yra retas reiškinys! O gal ir nelabai, nes pernelyg tai akcentuoju paskutiniuoju metu... Aktoriai ir siužetas geri, bet pats filmo užpildymas, jo realizavimas man pasirodė pernelyg primityvus, teatrinis. Kažko trūko, būta pernelyg didelio noro pataikauti žiūrovui, pasigedau individualumo, bet kitą vertus, ko norėti iš komercinio reginio?

Iš esmės filmas nėra prastas, jis tiks ir patiks daugeliui iš mūsų, bet negaliu pasakyti, kad jis man itin tiko ir patiko. Susižiūrėjo pakankamai lengvai, bet ne taip nuotaikingai, kaip norėjosi ir kaip tikėjausi. Daug spalvų, cirko, vaizdų, bet iš karnavalinio filmo pačios dvasios ir pasigedau, geras siužetas liko tik paviršutiniškai nulakuotas.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela